Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teistas: 1) 1995-01-27 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) 2 metams laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2) 1995-02-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę subendrinus su 1995-01-27 nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė; 3) 1997-09-18 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 293 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) 5 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus su 1995-02-24 nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė 5 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmė; 4) 1999-01-25 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 metams su 1/3 turto konfiskavimu. 2000-04-11 pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5 ir galutinė bausmė nustatyta 3 metai 2 mėnesiai ir 12 dienų laisvės atėmimo. 2000-12-21 Vilniaus m. 3 apyl teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 8 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmės; 5) 2002-02-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu. Subendrinus su 1999-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu; 6) 2002-04-09 Kauno raj. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams. Subendrinus su 2002-02-21 nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams ir 2 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; 7) 2003-05-29 Kauno apygardos teismo pagal BK 104 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 10 metų. Subendrinus su 2002-04-09 nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams (bausmė atlikta, 2014-07-16 paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikus bausmę), 8) 2015-09-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. 8 mėnesiams laisvės atėmimo (2015-09-30 dienos nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas – aritmetinė skaičiavimo klaida ir ištaisytas apskaičiuotos galutinės paskirtos bausmės dydis, tai yra vietoje nuosprendyje nurodytų 9 mėnesių ištaisyta į 8 mėnesius), (nuosprendis dar neįsiteisėjęs), teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2014 m. gruodžio 26 d. apie 20.40 val. einant (duomenys neskelbtini) prospektu ties sankryža su (duomenys neskelbtini) prospektu, Kauno mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, sutuoktinei A. R. sudavė rankomis į galvą, tampė už plaukų, kojomis spardė jai į nugarą ir kojas, o parkritusią ant žemės tampė už plaukų, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje.

Be to, jis 2015-07-05 apie 14.00 val., iš dviračių stovėjimo vietos prie prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė nukentusiajam A. S. priklausantį 250 eurų vertės dviratį „Kellys 000414“.

Be to, jis 2015-07-12 apie 13.00 val., iš dviračių stovėjimo vietos prie prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atvirai, t.y. matant M. S. ir jo draugams I. K., V. K., kurie jį nuvažiuojantį bandė vytis, pagrobė nukentėjusiajai R. S. priklausantį 115 eurų vertės dviratį „BULL“.

R. S. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas ir apklausiamas parodė, kad tą dieną su sutuoktine A. R. susipyko jau būdami pas draugus. Iš draugų tą kartą jis išėjo pirmas, žmona atėjo iš paskos. Viskas buvo gatvėje. Gerai neatsimena, ką jai padarė. Sudavė jai smūgius, nuo ko sutuoktinė pargriuvusi buvo, po to jai įspyrė, buvo sugriebęs už plaukų. Nežino, kiek tai truko, po to atvažiavo policija. Nežino, dėl ko kilo konfliktas, gal dėl to, kad išgėrę buvo. Sutuoktinė irgi buvo neblaivi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje šiame epizode yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

2014-12-26 protokolu pareiškimu apie tai, kad R. S. sumušė savo sutuoktinę A. R. (1 t., b.l. 2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos KS Specialisto išvadoje Nr. G640/15 (02), nurodyta, kad A. R. konstatuota odos nubrozdinimas kaktoje. Objektyvių duomenų, patvirtinančių lengvo galvos smegenų sukrėtimo diagnozę, nepakanka. Sužalojimas padaryta kontakto su kietu buku daiktu, ar paviršiumi metu, galimai artimu GMP kvietimo laiku t.y. 2014-12-26. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 19-20).

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.Jo atsakomybę šiame epizode lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje šiame epizode yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. S. pareiškimu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viršininkui dėl pavogto dviračio (2 t., b.l.10-11).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo R. S. pareiškimu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viršininkui dėl pavogto dviračio (2 t., b.l.32)

R. S. veika šiame epizode ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota kaip atviras svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 str. 2 d.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus nedidelės ar dar mažesnės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. S. veikdamas tiesiogine tyčia atvirai pagrobė svetimą, R. S. priklausantį turtą – dviratį „Bull“. Kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, R. S. šiuo atveju nusikalstamai veikė viešai, atvirai iš prie parduotuvės esančios aikštelės paimdamas nukentėjusiosios dviratį ir atvirai juo nuvažiuodamas, tai darė nukentėjusiosios sūnaus M. S. ir jo draugų akivaizdoje. Pastarieji M. S. draugai į tai sureagavo nedelsiant ir dar vijosi kaltinamajį, tačiau jis padidinęs greitį nusuko į kelkraštį ir dingo, dėl ko nebuvo pavytas. Iš tokios šių asmenų reakcijos matyti, kad R. S. nuvarant ir taip pagrobiant R. S. priklausantį dviratį, jie pamatė šią jo neteisėtą veiką ir patį turto (dviračio) pagrobimo faktą bei aiškiai tai suprato, dėl ko atitinkamai reagavo net bandydami pasivyti jį. Iš to, kad R. S. bandant jį pavyti padidino greitį, dėl ko jam pavyko pabėgti, matyti, kad ir jis pats suvokė, kad jį ir jo veiką pamatę prie parduotuvės buvę asmenys, suprato jo nusikalstamų veiksmų pobūdį, dėl ko ir ėmėsi atitinkamų priemonių reaguojant į tokius jo veiksmus (bandė jį pasivyti ir sulaikyti). Tokios aplinkybės, kaip matyti nustatytos iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, kurių nepaneigė ir pats kaltinamasis, nurodydamas tik, kad galėjo nepastebėti, jog jį kažkas vejasi. Taigi nustačius aplinkybę, kad R. S. veika padaryta matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, jam pačiam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant irtam, kad išvengti sulaikymo, padidinus greitį bei to pasėkoje spėjus pabėgti su pagrobtu dviračiu nuo jį sulaikyti bandžiusių liudytojų, konstatuotina, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms R. S. padaryta veika šiame epizode teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., dėl ko ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas jį pripažinti dėl to kaltu ir paskirti bausmę. Kadangi šiame epizode kaltinamasis iš esmės pripažino visus jam inkriminuojamos veikos objektyviuosius požymius, teismas sprendžia, kad jis visiškai prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę už jo padarytus nusikaltimus (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

R. S. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis visais atvejais veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė ne tik teistumui neišnykus, būdamas anksčiau jau kelis kartus teistas, tame tarpe ir už vagystes, tačiau vieną kartą teistas ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, už kurį paskutinį kartą buvo nubaustas ilgalaike realia laisvės atėmimo bausme, dėl ko darytina išvada, kad R. S. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir toliau nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat rodo jo, kaip asmens, didesnį nei tipinis pavojingumą tokio pobūdžio veikoms, kurias jis įvykdė. Tai taip pat reiškia, kad R. S. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Tuo pačiu minėtas recidyvas rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2003-05-29 teismo nuosprendžiu R. S. skirta bausmė, nežiūrint to, kad buvo paskirta griežčiausia savo rūšimi ir vienintelė BK 104 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), sankcijoje numatyta bausmė - terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu ir tuo, kad buvo vykdoma realiai, buvo nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, tuo pačiu tai rodo, kad R. S. bausmės nebuvo paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį kiekviename iš epizodų atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta visais po vieną R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o epizode dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 140 str. 2 d., 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis kiekviename iš epizodų nustatytinas mažesnis nei nurodytose sankcijose numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, R. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.

R. S. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės iškart turi būti sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra nustatytas pagrindas (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas).

Kadangi R. S. visas tris nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo 2015-09-15 dienos nuosprendžio priėmimo, tai vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės privalės būti subendrintos su 2015-09-15 dienos nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji R. S. ir A. S. pareiškė civilinius ieškinius dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo, atitinkamai reikalaudami iš R. S. priteisti 115 ir 250 Eurų. Nukentėjusieji savo ieškinius grindė iš jų pagrobtų dviračių jų įsigijimo metu buvusia verte. Pats kaltinamasis šiuos ieškinius pripažino ir su tokiais nukentėjusiųjų reikalavimais sutiko. Teismas sprendžia, kad reikalavimai yra pagrįsti, reikalaujamos priteisti sumos yra aiškiai ne per didelės, todėl nukentėjusiųjų ieškiniai turi būti patenkinti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta 2015-09-24 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3650 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Vytautas Gineika teikia antrinę teisinę pagalbą R. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 104,22 EUR

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą , kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltu pripažinto R. S. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant su 2015-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra prie 2015-09-15 dienos nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti po dalį visų šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2015-09-15 dienos nuosprendį.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., taip pat įskaityti laikotarpius nuo 2014-12-26 iki 2014-12-28 ir nuo 2015-07-14 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, kai R. S. buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo ar suėmimo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti nepakeistą ir pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti jos naudai iš R. S. 115 Eurų.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti jo naudai iš R. S. 250 Eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.