Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė susipažino su K. S. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės prašymu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

1989 m. spalio 19 d. Skuodo rajono liaudies teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-54, K. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., (toliau – 1961 m. BK) 225 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius 1961 m. BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 metams. K. S. nuteistas už tai, kad 1989 m. liepos 1 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, elgdamasis ypatingai įžūliai, pasivijo bėgantį J. Ž., kuriam kumščiu sudavė smūgį į veidą, dėl to nukentėjusiajam lūžo apatinis žandikaulis, jam padarytas apysunkis kūno sužalojimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose 2025 m. kovo 6 d. gautas nuteistojo K. S. atstovės advokatės V. Pargaliauskienės prašymas, kuriuo prašo K. S., nuteisto Skuodo rajono apylinkės teismo 1989 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. BK 284 straipsnį. Prašyme nurodė, kad

1989 m. spalio 19 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis nebuvo apskųstas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Bausmę K. S. yra atlikęs, teistumas jam yra išnykęs. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 str. 1 ir 2 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo, priimto 2002 m. spalio 29 d., 4 str. 1 d. numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame? kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika gali būti perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. To paties įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio, naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis ir naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. Nusikalstamas veikas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys byla pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Pagal BPK 362¹ str. 1 d., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausiai nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį (pvz., LAT 2013-02-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2013). Dėl K. S. padarytos veikos, suduodant kumščiu į veidą J. Ž., kaip nurodyta nuosprendyje, jam buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Remiantis, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V298/158/A1-86 7 ir 7.1 p. nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas(BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taigi K. S., dėl asmeninių paskatų suduodamas kumščiu J. Ž. į veidą, padarė jam sveikatos sužalojimą, kuris buvo kvalifikuotas kaip apysunkis, o šiuo metu šis sužalojimas prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl K. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal naujojo BK 284 straipsnį. Teismui manant, kad yra?ideali nusikalstamų veikų sutaptis, perkvalifikuotina dar ir pagal BK 138 straipsnio 1 d. Šiuo atveju nusikalstamos veikos perkvalifikavimas palengvins K. S. teisinę padėtį, ir jis bus laikomas teistu ne už sunkų, o už nesunkų nusikaltimą.

K. S. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 19, 30, 36, 36, 364, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36 straipsniu įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei, ir, be kita ko, dėl kitų tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2024 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 5V-123 „Dėl teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo ir teisėto darbo su vaikais kodo atvaizdavimo formos patvirtinimo“ patvirtinto Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo 3.2 papunktį QR kodas – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotas unikalus ir nekintantis dviejų dimensijų optiškas nuskaitomas brūkšninis teisėto darbo su vaikais kodas. Aprašo 5 punkte pažymėta, kad asmeniui QR kodas suformuojamas pagal QR kodo formavimo metu aktualius asmens duomenis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančius duomenis, vadovaujantis VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais apribojimais asmenims, siekiantiems dirbti švietimo, sporto paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Dėl darbo su vaikais kodo gavimo K. S. kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą. Jis buvo informuotas, kad atsižvelgiant į VTAPĮ 30 str. 1 d., nes 1989 m. spalio 19 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., o vadovaujantis 1961 m. BK 81 str. 2 d., galiojusia nuo 1988-04-21 iki 1990-10-09, BK 225 str. 2 d. buvo laikomas sunkiu nusikaltimu, teisėto darbo su vaikais kodas neišduotas. Kartu pasiūlyta kreiptis į teismą dėl veikos perkvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

2000 m. BK 3 straipsnyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo, priimto 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162 (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo BK įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo BPK 362¹ straipsnio nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis.

1989 m. spalio 19 d. Skuodo rajono liaudies teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę K. S. yra atlikęs, teistumas išnykęs. Prašyme nurodoma, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal atitinkamą šiuo metu galiojantį 2000 m. BK straipsnį iš esmės palengvintų K. S. esamą teisinę padėtį sprendžiant klausimą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo) suteikimo, leidžiančio dirbti socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

K. S. nuteistas pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį už, kad 1989 m. liepos 1 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, elgdamasis ypatingai įžūliai, pasivijo bėgantį J. Ž., kuriam kumščiu sudavė smūgį į veidą, dėl to nukentėjusiajam lūžo apatinis žandikaulis, jam padarytas apysunkis kūno sužalojimas.

1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Piktybinis arba itin piktybinis chuliganizmas buvo laikomi sunkiais nusikaltimais (1961 m. BK 8¹ straipsnis).

Pagal 2000 m. BK 284 straipsnį, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 284 straipsnis apima skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018).

Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 7 punktu, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Taigi minėtas K. S. padarytas apysunkis kūno sužalojimas, pagal galiojantį reglamentavimą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Už šią veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kadangi 2000 m. BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, o 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra sunkus nusikaltimas, darytina išvada, kad 2000 m. BK 284 straipsnis ir 138 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinama, kad K. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, atitinka 2000 m. BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, todėl, vadovaujantis 2000 m. BK 3 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 4 straipsniu, perkvalifikuojama į 2000 m. BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Kadangi K. S. jam skirtą bausmę įvykdė, perkvalifikavus veiką, jam paskirtos bausmės pakeitimo klausimas nespręstinas (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės prašymą tenkinti.

K. S. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu 1989 m. spalio 19 d. Skuodo rajono liaudies teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-54, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.