- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2VP-36-1040/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00673-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, J. R., V. P., D. J.
- Advokatai
- Jonas Butkus
- Kategorijos
- 3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei J. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės T. G. pareiškimą dalyje dėl leidimo taikyti sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes, suinteresuoti asmenys – J. R., V. P., D. J., Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolė T. Gerasimovič prašo leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. nugriauti garažą skolininkės J. R. lėšomis (vykdomoji byla Nr. 0045/14/01237 lapas 31, 32).
Šalies argumentai
Pareiškime taipogi buvo prašoma, vadovaujanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 5 dalimi (redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.), išieškotojo naudai skirti skolininkei J. J. (dabar – R.) už teismo sprendimo (įpareigojimo) nevykdymą iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Šis reikalavimas yra išspręstas galutine kasacinio teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ( toliau – Inspekcija) ir V. P. atsiliepimuose prašo antstolės prašymą tenkinti (b. l. 6 – 9, 22 – 24).
Suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepime prašo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį ir antstolės prašymo netenkinti. Nurodo, kad pradėjo vykdyti 2012 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimą. 2014 m. vasario 24 d. ji gavo bendraturtės D. J. sutikimą dėl garažo statybos. Tuo tarpu į V. P. kreipėsi porą kartų, tačiau pastaroji sutikimą duoti atsisakė. Paaiškino, kad iki kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje 2016 m. liepos 5 d. pateikto išaiškinimo sąžiningai klydo, manydama, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, gauti V. P. sutikimo dėl garažo statybos nebereikia. Nurodo, kad po kasacinio teismo išaiškinimo dėl bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančių statinių, J. R. kreipėsi į teismą dėl bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka (b. l. 27 – 29).
Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime nurodo, kad prisideda prie suinteresuoto asmens J. R. atsiliepimo (b. l. 21).
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal antstolės T. Gerasimovič pareiškimą dalyje dėl leidimo taikyti sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes sustabdė iki bus priimtas galutinis sprendimas Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal J. R. ieškinį dėl bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimas iš dalies yra įvykdytas (gautas vienos iš bendraturčių D. J. sutikimas), kita bendraturtė tokį sutikimą duoti atsisako, įvertino šių bendraturčių konfliktinius santykius, dėl to sprendė, jog yra tikslinga stabdyti nagrinėjimą civilinės bylos dėl leidimo taikyti sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes iki bus išspręstas ginčas dėl bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka, nes tokį reikalavimą patenkinus Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas būtų įvykdytas (b. l. 44 – 45).
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi minėtą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikino, konstatavęs, kad nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir turėjo būti įvykdytas dar iki 2014 m. kovo 30 d., todėl nėra pagrindo vilkinti klausimo dėl minėto sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo išsprendimo (b. l. 77 – 80).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7-419/2012 dėl įpareigojimo J. J. (dabar – R.) atlikti veiksmus, nurodytus Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime (išieškotojas Inspekcija). Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012, įpareigojo J. J. (dabar – R.) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d., terminas sprendimui įvykdyti yra pasibaigęs. 2014 m. birželio 17 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 3.5 – S016695, kuriuo konstatuota, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-7-419/2012 nurodytas teismo įpareigojimas skolininkei gauti žemės sklypo, esančio M. B. g. (duomenys neskelbtini), bendraturčių rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype yra neįvykdytas (vykdomosios bylos Nr. 0045/14/01237 lapas 30).
Dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo
Pagal CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, jeigu neįvykdytas sprendimas, įgaliojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Taigi teismas už sprendimo neįvykdymą taiko poveikio priemones, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė.
Nagrinėjamu atveju J. J. (dabar – R.) 2014 m. birželio 16 d. raštu pranešė antstolės kontorai, jog ji gavo žemės sklypo, esančio M. B. g. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės D. J. raštišką sutikimą garažo statybai, o bendrasavininkė V. P. sutikimo garažo statybai nedavė ir pasirašyti atsisakė. Šių aplinkybių pagrindu antstolė T. Gerasimovič. 2014 m. birželio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vykdomosios bylos Nr. 0045/14/01237 l. 30). Teismo posėdžio metu tiek skolininkės J. R. atstovas, tiek išieškotojo Inspekcijos atstovė patvirtino, kad šiai dienai teismo sprendimas nėra įvykdytas, t. y. nėra gautas V. P. rašytinis sutikimas garažo statybai.
Kita vertus, skolininkės atstovas teigia, kad sprendimas iš dalies įvykdytas, nes vienos bendrasavininkės sutikimas statybai yra gautas, o dėl kitos bendrasavininkės, t. y. V. P., atsisakymo duoti sutikimą statybai teisme vyksta ginčas, tikslu tokį sutikimą gauti teisminiu keliu. Skolininkės atstovo manymu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatas (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kurioje numatyta teismo teisė sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvertinti statybos padarinius aplinkai, visuomenės interesams, skolininkės sąžiningumą ir netaikyti griežčiausios priemonės, o leisti sutvarkyti dokumentus, kad statinys būtų įteisintas, tai yra gauti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sutikimą. Pažymėtina, kad skolininkės atstovo minimas Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reglamentavo savavališkos statybos padarinių šalinimą pagal Inspekcijos surašytą privalomąjį nurodymą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą, kuriame jau yra įvertinti visi skolininkės atstovo nurodyti minėtame straipsnyje išvardinti aspektai, t. y. J. R. buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype, o šio reikalavimo nevykdžius, sprendime yra aiškiai nurodoma, jog garažas turi būti nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia ir nevertina skolininkės bendraturtės atsisakymo duoti sutikimo statybai pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas. Juolab, kad šis reikalavimas yra nagrinėjamas Šalčininkų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-62-371/2017 pagal skolininkės J. R. ieškinį atsakovei V. P. dėl bendraturčio sutikimo nustatymo teismine tvarka. Be to, tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-145-419/2017, kurioje skolininkė yra pareiškusi prašymą atidėti sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012. Taigi skolininkė turi galimybes pasinaudoti tinkamais teisiniais gynybos būdais, siekiant apsiginti nuo galimai pažeidžiamų jos teisių. Pavyzdžiui, skolininkė vykstančiuose minėtuose teisminiuose procesuose gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, t. y. stabdyti vykdymo procesą iki bus išspręstas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas arba gautas sutikimas statybai teisminiu būdu (CPK 144 straipsnio 3 dalyje).
Šiame kontekste pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas procesinių teisės normų. CPK 771 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, gavęs antstolės pareiškimą dėl sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, už sprendimo neįvykdymą taiko poveikio priemones. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolio prašomos poveikio priemonės negali būti taikomos. Pažymėtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d., terminas įvykdyti sprendimą pasibaigė 2014 m. kovo 31 d., t. y. daugiau nei prieš du metus. Taigi teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkę pašalinti savavališkos statybos pasekmes yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Nors teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti taikyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime nurodytas pasekmes, skolininkė turi teisines galimybes ginti galimai pažeistas savo teises pirmiau nurodytais teisiniais gynybos būdais.
Atsižvelgiant į tai, kad J. R. neįvykdė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 nustatyto įpareigojimo, kuriam įvykdyti jau yra suėjęs terminas, yra pagrindas antstolio pareiškimą patenkinti ir taikyti šiame sprendime nurodytas pasekmes – suteikti teisę Inspekcijai nugriauti pastatytą garažą, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-1167-6972, adresu M. B. g. (duomenys neskelbtini),, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl baudos
Teismo posėdžio metu išieškotojo atstovė prašė, vadovaujantis aktualia CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., taikyti skolininkei joje nustatytą baudą, už teismo sprendimo nevykdymą. Pažymėtina, kad dėl CPK 771 straipsnyje numatytų baudų taikymų yra suformuota vieninga kasacinio teismo praktika, pagal kurią aiškiai nurodoma, kad už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, jeigu neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis. Šiuo atveju Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 nėra išskirtinai asmeninis, dėl to CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda skolininkei negali būti skiriama. Pažymėtina, kad tai nagrinėjamoje byloje jau yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016 paaiškino, kad CPK 771 straipsnio 5 dalis netaikoma, jei byloje nustatyta, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir teismo sprendime yra nustatyti jos neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, t. y. skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, išieškotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtų leista įvykdyti šį sprendimą už skolininką. Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą, neįvykdžius įpareigojimo gauti bendraturčių sutikimus statyti garažą bendrame sklype, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, garažas turi būti nugriautas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija yra pakeista, tačiau iš esmės analogiška anksčiau galiojusiajai normai nuostata įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje. Taigi, įstatymų leidėjas pripažino, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats statytojas. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję CPK 771 straipsnio pakeitimai nepakeitė kasacinio teismo išaiškinimuose nurodomų normų esmės, pakito tik šio straipsnio dalių numeracija, be to, straipsnis papildytas privalomųjų nurodymų reglamentavimu.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo iš naujo spręsti prašymą, kuris jau yra išspręstas galutini įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Antstolės T. Gerasiomovič prašymą tenkinti.
Taikyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012, nurodytas pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos nugriauti garažą, esantį M. B. g. (duomenys neskelbtini),, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikiamas išlaidas išieškant iš skolininkės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.