Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1584-413/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-19
Bylos Nr.: e2A-1584-413/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04094-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Granex“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“

Civilinė byla Nr. e2A-1584-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04094-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.26; 2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.3; 3.3.1.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granex“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“, tretiesiems asmenims draudimo kompanijai „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui, Z. S. dėl kompensacijos priteisimo už krovinio praradimą, atliekant tarptautinius pervežimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovė UAB „Granex“ (krovinio siuntėjas) ir atsakovė UAB „Autojuruna“ (krovinio vežėjas) sudarė Krovinių pervežimo sutartį Nr. 16/04/21/2 (toliau – Sutartis). Pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0001306 (toliau — CMR važtaraštis) atsakovė įsipareigojo perduoti krovinį jo gavėjui Five Guys JV Limited kompanijai iki 2016 m. balandžio 29 d. 17 val., pristatant krovinį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susitarė, kad iš sutarties kylančiai šalių atsakomybei bus taikoma Tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR). Krovinį vežė atsakovės UAB „Autojuruna“ vilkikas DAF, v/n (duomenys neskelbtini) priekabos v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovės vairuotojo trečiojo asmens Z. S.. 2016 m. balandžio 29 d. atsakovės vilkikas nuvyko į krovinio išsikrovimo vietą nurodytu adresu Londono mieste. 2016 m. balandžio 29 d. atsakovė informavo ieškovę, kad krovinys pristatytas. Vėliau paaiškėjo, kad krovinio gavėjas už pristatytą krovinį neatsiskaitė. Kadangi ieškovė buvo apdraudusi gavėjo mokumo riziką prekinio kredito draudimu kompanijos COMPAGNIE FRAN?AISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Lietuvos filiale (toliau – Coface), ieškovė kreipėsi į Coface dėl apmokėjimo už krovinį, tačiau Coface atsisakė sumokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad krovinio gavėjas, į kurį kreipėsi Coface, neigia gavęs krovinį ir nurodė, kad prekių užsakymas, nurodytas ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. LTE1004402, yra netikras, o N. H., kuris gavėjo vardu atliko užsakymą, yra nesusijęs su kompanija Five Guys JV Limited ir neturėjo įgaliojimų veikti kompanijos vardu. Be to, CMR važtaraštyje nurodytas krovinio pristatymo adresas gavėjui nėra žinomas, todėl jis neprisiima jokios atsakomybės už susidariusias skolas ieškovei ir šių skolų nepadengs. Tokiu būdu Coface atsisakė sumokėti ieškovei draudimo išmoką. 2016 m. liepos 7 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl kompensacijos už krovinio praradimą, kuria atsakovę informavo apie netinkamą jos, kaip vežėjos, pareigų atlikimą, kadangi atsakovė perdavė krovinį asmeniui neįsitikinusi jo tapatybe, įgaliojimais, nepareikalavusi įmonės spaudo, dėl ko krovinys buvo prarastas, o ieškovei padaryta žala. Be to, ieškovė kreipėsi ir į If P&C Insurance AS filialą (dabar - DK ,,Ergo Insurance SE” Lietuvos filialą) dėl žalos atlyginimo pagal Krovinių draudimo sutartį (liudijimą) Serija KRA Nr. 00006034, prašydama išmokėti draudiminę išmoką, tačiau įvertinęs visas su krovinio praradimu susijusias aplinkybes, draudikas 2016 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu atsisakė išmokėti draudiminę išmoką, nurodydamas, kad įvykis nedraudiminis, nes nuostoliai kilo ne dėl draustos rizikos, o dėl ieškovės pasirinkto prekybinio partnerio nesąžiningumo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 18 839,94 Eur dydžio kompensaciją už prarastą krovinį, 214,21 Eur dydžio kompensacines palūkanas pagal CMR konvenciją, 5% dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovės nuomone, krovinio vežėjas neįvykdė savo pareigos pristatyti krovinį nurodytu adresu ir perduoti jį turinčiam teisę jį gauti asmeniui. Pažymėjo, kad vežėjas turėjo įsitikinti krovinį atsiimančio asmens tapatybe ir įgaliojimais gauti krovinį, o ne atiduoti jį bet kam. Šiuo atveju tokių veiksmų vežėjas neatliko, todėl pagal CK 6.820 straipsnį vežėjui kyla civilinė atsakomybė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovės nuomone, bylos esmė yra ieškovės pasirinkto prekybinio partnerio nesąžiningumas. Krovinys buvo draustas, tačiau abi draudimo kompanijos atsisakė sumokėti išmoką už krovinį, nes įžvelgė pačios ieškovės kaltę. Pažymėjo, kad ieškovės iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo konstatuota, kad atsakovės veiksmuose nėra jokio nusikaltimo požymių. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė. Atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės, nes ji tinkamai atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, t. y. krovinį nuvežė į nurodytą vietą, perdavė jį krovinio siuntėjo nurodytam asmeniui. Pažymėjo, kad ieškovės pretenziją dėl prarasto krovinio gavo tik praėjus dviem mėnesiams po krovinio pristatymo. ES šalyse įprasta praktika, kad krovinį jo gavėjui priėmus, antspaudas CMR važtaraštyje nededamas, tuo labiau, kad CMR 24 laukelį pildo krovinio gavėjas, o ne vežėjas. Pažymėjo, kad ieškovės pretenziją dėl prarasto krovinio gavo tik praėjus dviem mėnesiams po krovinio pristatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB ,,Granex“ atsakovei UAB ,,Autojuruna“ 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 9,89 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei; teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Granex“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė perdavė ieškovės krovinį CMR važtaraštyje nurodytam krovinio (prekių) gavėjui, ar tinkamai užpildė CMR važtaraščio 24 laukelyje nurodytus duomenis, ar netinkamas važtaraščio užpildymas sąlygojo netinkamą Krovinio pervežimo sutarties įvykdymą bei žalos padarymą ieškovei.

7. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos nuostatomis, apibrėžiančiomis vežimo sutartį, kuri suprantam kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį, darė išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui) arba siuntėjo, pasinaudojusio CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nurodyti vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, reikalavimu pakeistam gavėjui. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje CMR važtaraštyje AJ Nr. 0001306 krovinio gavėjo parašo ir spaudo grafoje yra tik asmens parašas ir pavardė, tačiau nėra gavėjo įmonės spaudo bei atvykimo iškrovimui bei išvykimo laiko, todėl sprendė, kad CMR važtaraščio 24 laukelyje įrašyti duomenys nėra išsamūs. Tačiau įvertinęs tai, kad pretenziją dėl netinkamo CMR važtaraščio užpildymo ieškovė atsakovei surašė tik 2016 m. liepos 7 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių po krovinio nuvežimo, kad užsakant krovinį minėto gavėjo vardu veikė nenustatyti asmenys, kad ieškovės vadybininkas M. M. ieškovės atstovui D. J. buvo sakęs: ,,mes užsirovėm ant ,,babajų“, jie nesumoka už krovinį, bet sumokės draudimas“, teismas sprendė, kad žala dėl neapmokėto krovinio ieškovei atsirado ne dėl netinkamo CMR važtaraščio užpildymo, o dėl ieškovės pasirinkto prekybinio partnerio apgaulės bei nesąžiningo ar nusikalstamo veikimo, prisidengus kompanijos Five Guys JV Limited vardu.

8. Teismas, įrodymų vertinimą grįsdamas tikėtinumo taisykle, didesnę įrodomąją galią teikė atsakovės darbuotojų: trečiojo asmens – atsakovės vairuotojo Z. S. ir liudytojo – atsakovės vadybininko D. J. parodymams, iš kurių nustatė, kad su krovinio gavėju bendravo pačios ieškovės darbuotojas ar darbuotojai, kurie ir davė nurodymus atsakovės vairuotojui laukti krovinio gavėjo, turinčio kortelę su bendrovės Five Guys JV Limited pavadinimu, o vėliau, vairuotojui informavus, kad krovinio gavėjo atstovas neturi antspaudo, nurodė, kad ant CMR važtaraščio pakaks ir krovinį priėmusio asmens pavardės ir parašo. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovė elgėsi kaip sąžininga ir pareiginga vežėja bei įvykdė visus ieškovės darbuotojo duotus nurodymus.

9. Atmetus ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 9,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Granex“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai suteikdamas didesnę įrodomąją galią atsakovės pateiktiems įrodymams (atsakovės pozicijai, dėstomai procesiniuose dokumentuose ir atsakovo atstovo D. J. parodymams), kurie, be kita ko, tiesiogiai prieštarauja kitiems bylos duomenims (trečiojo asmens Z. S. parodymams, ieškovės procesinei pozicijai, vadybininko M. M. paaiškinimams), išsamiai ir nuodugniai netyrė byloje esančių įrodymų viseto, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų, neįvertino įrodymų pakankamumo sprendimo išvadoms pagrįsti, dėl ko nepagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės teigimu, Z. S. paaiškinimai paneigė atsakovės procesiniuose dokumentuose deklaratyviai dėstomą poziciją, kad atsakovė kaip vežėja vykdė pačios ieškovės nurodymus, todėl tariamai nėra atsakinga už krovinio dingimą. Todėl tokią atsakovės poziciją teismas turėjo vertinti kritiškai, tačiau sprendė priešingai ir pripažino atsakovės procesiniuose dokumentuose deklaruojamą poziciją patikimesne ir labiau tikėtina nei ieškovės. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma įvykių versija, kuri nėra nuosekli, patikima ir paremta objektyvia bylos medžiaga, savo sprendimą grindė neišsamiais, patikimumo reikalavimų neatitinkančiais teiginiais. Tuo tarpu ieškovės pozicija, kuri visą laiką išliko nuosekli, nesivadovavo, ko pasėkoje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 str.) bei CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kas iš esmės sąlygojo neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

10.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė elgėsi kaip sąžininga ir pareiginga vežėja ir vykdė ieškovės duotus nurodymus. Pažymi, kad jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad ieškovės atstovas M. M. davė nurodymus vežėjui pasielgti būtent taip, kaip jis pasielgė šioje situacijoje. Priešingai, pats trečiasis asmuo (krovinio vairuotojas) byloje pripažino, jog savo nuožiūra sprendė dėl įmonės antspaudo reikalingumo ir kam atiduoti krovinį. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančios atsakovės skambučių išklotinės nepatvirtina skambučių turinio, o įrodo tik tai, kad ieškovės ir atsakovės vadybininkai tarpusavyje bendravo. Todėl teismas be pagrindo atsakovės įvykių versiją laikė patikimesne vien todėl, kad ieškovė nepateikė savo skambučių išklotinės. Tuo tarpu ieškovė skambučių išklotinės neturėjo galimybės pateikti, kadangi telekomunikacijų tiekėjas duomenis apie skambučius saugo tik 6 mėnesius.

10.3. Ieškovės nuomone, šiuo atveju atsakovė padarė ne viską, kas nuo jos priklausė: t. y. neįsitikino vežėjui (vairuotojui) prisistačiusio asmens įgaliojimais priimti krovinį, nes kitu atveju krovinys nebūtų prarastas, bet būtų grąžintas ieškovei, ko pasėkoje ieškovė nebūtų patyrusi žalos (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CMR konvencijos nuostatas, jeigu krovinys nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui, jis laikomas prarastu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs krovinio perdavimo ne važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui faktą, turėjo pagrindą teisiškai kvalifikuoti tokius vežėjo veiksmus kaip krovinio praradimą, tačiau formaliai spręsdamas, jog vežėjas buvo sąžiningas ir pareigingas, nepagrįstai eliminavo vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo, tuo labiau, kad atsakovė neįrodinėjo, jog ji pristatė krovinį gavėjui. Tai reiškia, jog atsakovė nepašalino krovinio praradimo rizikos veiksnių ir jų nesumažino iki minimalaus rizikos laipsnio, tokiu būdu atsakovė neįrodė, jog savo pareigą perduoti krovinį turinčiam teisę jį gauti asmeniui įvykdė tinkamai. Todėl atsakovės atleidimas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas. Už krovinio atidavimą neturinčiam teisės jį gauti asmeniui yra atsakinga atsakovė, todėl, remiantis CMR konvencijos 17, 23 straipsniais, būtent ji turėjo pareigą kompensuoti ieškovės patirtą žalą.

10.4. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieškovė už krovinio pervežimą su atsakove atsiskaitė, kad pretenziją dėl netinkamo CMR važtaraščio užpildymo atsakovei surašė tik 2016 m. liepos 7 d., dėl ko nemotyvuotai sprendė, kad žala dėl neapmokėjimo už krovinį ieškovei atsirado ne dėl netinkamo CMR važtaraščio užpildymo, o dėl ieškovės pasirinkto prekybinio partnerio apgaulės bei nesąžiningo ar net nusikalstamo veikimo prisidengus krovinio gavėjo – kompanijos Five Guys JV Limited vardu. Pažymi, jog paminėta aplinkybė, kad ieškovas (siuntėjas) nepareiškė vežėjui pretenzijos dėl krovinio praradimo iš karto, savaime nepatvirtina fakto, jog krovinys buvo perduotas tinkamam gavėjui. Pagal Konvencijos 32 straipsnio nuostatas, ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pareikštas per vienerius metus arba, jeigu žala atsirado dėl atsakovo tyčinių ar jiems prilygintinų veiksmų (šiurkštaus aplaidumo), per trejus metus. Todėl teismas, nustatinėdamas ir vertindamas bylos duomenis dėl ginčo krovinio, nepagrįstai vežėjo įsipareigojimų (ne)tinkamą laikymąsi susiejo su ieškovės pažeistų teisių gynybos momentu, kuris neturi jokios teisinės reikšmės vežėjo įsipareigojimų vykdymo/nevykdymo konstatavimui.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, suteikdamas didesnę įrodomąją galią atsakovės UAB „Autojuruna“ pateiktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jį grindė bei motyvavo bylos nagrinėjimo metu nustatytomis visomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų visetu, o ne išimtai atsakovės pateikta procesine pozicija ir jos pateiktais įrodymais bei paaiškinimais. Priešingai nei teigia apeliantė, trečiojo asmens Z. S. paaiškinimai yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

11.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nustatė, jog atsakovė elgėsi kaip sąžininga ir pareiginga vežėja. Byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai bei teismo išnagrinėtos ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtinta, kad atsakovė UAB „Autojuruna“ gabendama, pristatydama ir iškraudama apeliantės krovinį elgėsi kaip sąžininga bei pareiginga vežėja. Atsakovė ėmėsi visų įmanomų bei papildomų priemonių, kad krovinys jo gavėjui būtų pristatytas tinkamai, jos nurodytu krovinio pristatymo adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į išsikrovimo vietą, įmonių buvo daug, todėl vairuotojas Z. S., norėdamas įsitikinti, kad krovinys būtų pristatytas jo gavėjui, papildomai susisiekė su savo įmonės vadybininku D. J. ir jam pasakė, kad neranda krovinio iškrovimo vietos ir įmonės. Pastarasis susisiekė su ieškovės vadybininku, kuris buvo informuotas apie antspaudo ant CMR važtaraščio nebuvimą ir kuris patvirtinto, kad užtenka tik parašo ant krovinio važtaraščio. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė elgėsi sąžiningai ir dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta žalos.

11.3. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė turėjo imperatyvią pareigą įsitikinti krovinį priimančio asmens tapatybe ir jo turimais įgaliojimais. Tokios vežėjo pareigos nenumato nei CMR konvencija, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinių krovinių vežimą keliais, nei 2016 m. balandžio 21 d. tarp šalių sudaryta krovinio pervežimo sutartis 16/04/21/2.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo pagal tarptautinį krovinio pristatymą, kai krovinys buvo pristatytas važtaraštyje nurodytu adresu, tačiau perduotas asmeniui pažeidžiant CMR važtaraščio sąlygas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (ieškovė UAB „Granex“, kaip krovinio siuntėjas, ir atsakovė UAB „Autojuruna“, kaip krovinio vežėjas) 2016 m. balandžio 21 d. sudarė Krovinių pervežimo sutartį Nr. 16/04/21/2 pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0001306 Vykdydama sutartį atsakovė įsipareigojo perduoti krovinį jo gavėjui Five Guys JV Limited kompanijai iki 2016 m. balandžio 29 d. 17 val., pristatant krovinį adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė – sumokėti atsakovei 2400 Eur + PVM atlygį už krovinio pervežimą. Atsakovė nustatytu laiku nugabeno ieškovės krovinį sutartyje nurodytu adresu ir, anot atsakovės, perdavė jį krovinio gavėjo įgaliotam asmeniui. Kadangi krovinio gavėjas Five Guys JV Limited kompanija su ieškove už krovinį neatsiskaitė, o ieškovė buvo apdraudusi krovinio gavėjo mokumo riziką prekinio kredito draudimu kompanijos COMPAGNIE FRAN?AISE D’ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Lietuvos filiale, ieškovė kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos. Coface atsisakė sumokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad krovinio gavėjas, į kurį kreipėsi Coface, neigia gavęs krovinį ir nurodė, kad prekių užsakymas, nurodytas ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. LTE1004402, yra netikras, o N. H., kuris gavėjo vardu atliko užsakymą, yra nesusijęs su gavėjo kompanija Five Guys JV Limited, ir neturėjo įgaliojimų veikti kompanijos vardu. CMR važtaraštyje nurodytas krovinio pristatymo adresas gavėjui nėra žinomas, todėl jis neprisiima jokios atsakomybės už susidariusias skolas ieškovei ir šių skolų nepadengs. Coface atsisakius sumokėti ieškovei draudimo išmoką, ieškovė 2016 m. liepos 7 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl kompensacijos už krovinio praradimą, kuria informavo apie netinkamų jos, kaip vežėjos, pareigų neatlikimą, kadangi atsakovė perdavė krovinį asmeniui neįsitikinusi jo tapatybe, įgaliojimais, nepareikalavusi įmonės spaudo, dėl ko krovinys buvo prarastas, o ieškovei padaryta žala. Atsakovei neatsakius į pretenziją, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atlyginti (priteisti iš atsakovės) jos patirtus nuostolius dėl krovinio praradimo ir kita išlaidas.

15. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2011, pažymėjo, kad pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui) arba siuntėjo, pasinaudojusio CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nurodyti vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, reikalavimu pakeistam gavėjui.

16. CMR važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, taip pat įrodantis, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. CMR konvencijos 4–9 straipsniuose aptariama pagrindinio vežimo dokumento – važtaraščio – forma, turinys, galiojimas. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, į važtaraštį galima įrašyti ir kitus duomenis, kurie, susitariančių šalių nuomone, yra reikalingi. Iš byloje esančio CMR važtaraščio Nr. 0001306 matyti, jog 24 langelyje įrašytas ne tik gavėjo parašo, bet ir spaudo rekvizito reikalavimas. Tokiu būdu CMR važtaraštis tampa ne tik prima facie įrodymu, kad sudaryta vežimo sutartis, bet ir vežimo sutarties sąlygų įrodymu, kuris patvirtina ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jeigu nėra rašytinės formos vežimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2011). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrašius gavėjo spaudo rekvizito reikalavimą į važtaraštį ir dėl minėtos sąlygos Krovinio pervežimo sutartyje nepasisakius kitaip, gavėjas (jo įgaliotas asmuo) apie krovinio gavimą turėjo patvirtinti ne tik parašu, bet ir įmonės spaudu, nes važtaraščio rekvizitai vežėjui yra privalomi. Nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje yra tik šalims nežinomo asmens vardas, pavardė ir parašas, bet nėra gavėjo įmonės spaudo, dėl ko nėra galimybės patikrinti, ar vežėjas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir krovinį perdavė būtent važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui). Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju krovinio gavimo faktui patvirtinti gavėjo parašo neužteko, nes privalėjo būti ir įmonės spaudas.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas didesnę įrodomąją galią atsakovės pateiktiems įrodymams (atsakovės pozicijai, dėstomai procesiniuose dokumentuose ir atsakovo atstovo D. J. parodymams), kurie, be kita ko, tiesiogiai prieštarauja kitiems bylos duomenims (trečiojo asmens Z. S. parodymams, ieškovės procesinei pozicijai, vadybininko M. M. paaiškinimams), išsamiai ir nuodugniai netyrė byloje esančių įrodymų viseto, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Kaip teisingai nurodo apeliantas, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) pasisakydama dėl aplinkybių, susijusių su krovinio perdavimu jo gavėjui, buvo nurodžiusi, kad „atsakovės automobilio vairuotojas bendravo su atsakovės vadybininku D. J., o pastarasis kontaktavo su ieškovės vadybininku M. M., kuris patvirtino, jog nurodytu adresu reikia perduoti krovinį atvykstančiam asmeniui, kuris prisistatys pavarde S. ir su savimi turės lentelę su krovinio gavėjo firmos pavadinimu“. Tuo tarpu trečiasis asmuo Z. S. (atsakovės vairuotojas) 2017 m. kovo 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad D. J. nesakė jam, koks asmuo prie jo prieis, neminėjo pavardės, apie krovinio gavėjo įgaliotą asmenį jis sprendė iš asmens, turėjusio lentelę su įmonės pavadinimu, krovinio gavėjo atstovo pavardės nežinojo ir tas asmuo jos neminėjo, dėl spaudo reikalingumo ant CMR važtaraščio sprendė savarankiškai, nesikonsultavęs su savo vadybininku (D. J.). Todėl sutiktina su apeliantu, kad Z. S. paaiškinimai teisme paneigė, o ne patvirtino atsakovės išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose. Apklaustas liudytoju 2017 m. kovo 6 d. teismo posėdyje ieškovės vadybininkas M. M. nurodė, kad jis nebuvo davęs nurodymo atsakovei (vežėjui), kokiam konkrečiam asmeniui perduoti krovinį, toks klausimas nebuvo iškilęs. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad prekių siuntėjo ir gavėjo 2016 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė kompanijos Five Guys JV Limited įgaliotas asmuo N. H., patvirtindamas sutartį kompanijos spaudu (popierinės b. l. 192-16-97). Minėtas asmuo gavėjo vardu pateikė ir prekių užsakymą, patvirtindamas jį taip pat ir įmonės spaudu (b. l. 98-99). Taigi, prekių gavėjo spaudas buvo naudotas visuose prekių siuntėjo ir gavėjo sutartiniuose santykiuose, todėl turėjo tiesioginės reikšmės sprendžiant klausimą apie prekių gavėjo patikimumą. Vien ta aplinkybė, kad prekių gavėjas ieškovės draudikui formaliai nurodė, jog toks asmuo (N. H.) nesusijęs su gavėjo firma, šio fakto nepatvirtinus kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., nepriklausomų institucijų nurodytu klausimu atliktu tyrimu), neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad N. H. nebuvo įmonės įgaliotu asmeniu.

18. Pagal CMR konvencijos nuostatas, jeigu krovinys nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui, jis laikomas prarastu. Taigi, jeigu vežėjas, neperduoda krovinio gavėjui arba perduoda krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), tai prilyginama krovinio praradimui. Byloje nustačius, kad atsakovė perdavė krovinį neįsitikinusi krovinį atsiimančio asmens tapatybe ir įgaliojimais, pažeisdama CMR važtaraščio 24 punkto nuostatas dėl būtinybės patvirtinti krovinio atsiėmimą įmonės spaudu, spręstina, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovės kaltės.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vežėjui praradus dalį arba visą krovinį, jis privalo atlyginti žalą siuntėjui, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei teismui nepateikta įrodymų apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008). CMR važtaraščio 13 punkte ir 2016 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad krovinio vertė yra 15935,94 Eur. Už krovinio vežimą ieškovė sumokėjo atsakovei 2904 Eur. Byloje nustačius, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovės kaltės, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį šiuo atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Remiantis CMR konvencijos 27 straipsniu, ieškovė turi teisę į 5 proc. dydžio kompensacines metines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo pretenzijos pateikimo (2016-07-07) iki ieškinio padavimo (2016-09-30) dienos ir sudaro 214,21 Eur (18839,94x5 proc./365x83). Be to, ieškovė turi teisę į 5 proc. dydžio procesinių palūkanų atlyginimą už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 839,94 Eur žalą, 214,21 Eur kompensacines palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu.

20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę, nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Minėtų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Teismui nusprendus apelianto UAB ,,Granex“ apeliacinį skindą patenkinti ir byloje priimti naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės UAB ,,Granex“ pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudarė 1665,50, iš kurių 429 Eur žyminis mokestis ir 1236,50 Eur atstovavimo išlaidos; apeliacinės instancijos teisme – 979,55 Eur, iš kurių 429 Eur žyminis mokestis ir 550,55 Eur atstovavimo išlaidos. Iš viso ieškovė patyrė 2 645,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20; (toliau – Rekomendacijos).

24. Atsižvelgus į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2., 8.3., 8.10.; 8.17., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtų Rekomendacijų, minėtas išlaidas patvirtina pateikti įrodymai (b. l. 106-120, 181-185), todėl jos priteistinos iš atsakovės UAB ,,Autojuruna“ (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 9,89 Eur, todėl valstybei priteistinos iš atsakovės UAB ,,Autojuruna“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autojuruna“ (j. a. k. 301845783) ieškovei UAB „Granex“ (j. a. k. 111691239) 18 839,94 Eur (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt devynių eurų 94 ct) dydžio kompensaciją už prarastą krovinį, 214,21 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 21 ct) dydžio kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 645,05 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autojuruna“ (j. a. k. 301845783) valstybei 9,89 Eur (devynis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė