Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. pareiškėja D. H. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnybos) [VTIS-S-2025/6-297] sprendimą; 2) įpareigoti VVTAT iš naujo nagrinėti mano prašymą dėl žalos atlyginimo; 3) įpareigoti „UAB „Šventaragio slėnis” atlyginti išlaidas, patirtas už viešbučio laiško vertimą; 4) išduoti atskleidimo orderį, kuris palengvintų teisėtą dalijimąsi įrodymais.

2. Pareiškėja nurodė, kad su 2025 m. birželio 17 d. Tarnybos sprendimu nesutinka. Sprendimą gavo 2025 m. birželio 17 d. Argumentas, kad pareiškėja nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 17 dalimi, yra nepagrįstas. Pareiškėjai yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Lietuvos Respublika garantuoja tokias pačias teises, kokias turi Europos Sąjungos piliečiai, įskaitant teisę kreiptis į valstybės institucijas dėl savo teisių gynimo. Šis principas yra įtvirtintas: ES Laikinosios apsaugos direktyva (2001/55/EB) 12 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje. Kaip asmuo, kuriam suteikta laikinoji apsauga pagal Direktyvą 2001/55/EB, pareiškėja turi teisę į vartotojų apsaugą, įskaitant prieigą prie informacijos ir apsaugos mechanizmus. ES vartotojų teisės galioja visiems asmenims Europos Sąjungoje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos statuso, todėl prašo, kad skundas būtų nagrinėjamas pagal tuos pačius standartus, kaip ir bet kurio Europos Sąjungos gyventojo. Atsisakymas nagrinėti skundą dėl to, kad pareiškėja nėra nuolatinė gyventoja, prieštarauja šiam principui ir diskriminuoja ją.

3. Papildomai skunde nurodė, kad „Amberton Cathedral square hotel Vilnius“ (UAB „Šventaragio Slėnis“) pareiškėjai teikė apgyvendinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. Pareiškėja maždaug 2025 m. gegužės 18 d. bandė prasitęsti nakvynę, tačiau registratūros darbuotoja jai pranešė, kad tolesnis gyvenimas po 2025 m. gegužės 20 d. nebus leidžiamas. Pareiškėja apie tai nebuvo informuota iš anksto, negavo jokio pranešimo iš viešbučio vadovybės. 2025 m. gegužės 16 d. ji kreipėsi su raštišku prašymu į vadovą. Atsakymo nepateikimas ir atsisakymas pratęsti viešnagę yra apgaulinga ir nesąžininga komercinė praktika. Tokie veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu ir vartotojo teisių pažeidimu, todėl prašo pradėti tyrimą ir imtis priemonių, numatytų Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Be to, viešbučio registratūra pareiškėjai neperdavė svarbių laiškų, viešbutis neįvykdė savo pareigos tinkamai perduoti pareiškėjai skirtą korespondenciją. Taip pat pareiškėja nurodė, kad pastebėjo neatitikimą tarp sumokėtos viešbučiui sumos ir sąskaitoje nurodytos sumos, o tai kelia abejonių dėl finansinio skaidrumo ir sąžiningumo. Pareiškėja prašo atlikti išsamų šio klausimo tyrimą, įskaitant viešbučio elgesio ir komunikacijos praktikos peržiūrą, kadangi sieks gauti tinkamas kompensacijas už patirtus nuostolius, įskaitant persikėlimo išlaidas ir papildomas išlaidas, susijusias su alternatyvaus apgyvendinimo užtikrinimu.