- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- II-937-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00218-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. N.
- Institucija
- Laisvės atėmimo vietų ligoninė
- Kategorijos
- 12.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – atstovei E. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. N. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės vyriausiojo specialisto S. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Laisvės atėmimo vietų ligoninės vyriausiojo specialisto S. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) H. N. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalyje skirta 190,00 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. N., nesutikdamas su Laisvės atėmimo vietų ligoninės vyriausiojo specialisto S. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, pateikė teismui skundą (b. l. 3-4), kuriuo prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuotas tuo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog jis vartojo narkotines medžiagas. Nutarime yra teigiama, kad pareiškėjas įvykio dieną buvo pastebėtas neadekvačiai besielgiantis, buvo nesąmoningas, dėl ko greituoju tyrimo priemonės testu nebuvo galimybės patikrinti apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų. Šie teiginiai vienas kitam yra prieštaraujantys, nes jeigu pareiškėjas buvo be sąmonės, taip kaip jis galėjo neadekvačiai elgtis. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimą pataisos įstaigai, kuriame nurodė, kad jis yra alergiškas vabzdžių įkandimams, todėl mano, kad įvykio dieną galėjo jam būti įkandęs voras, ko pasėkoje prarado sąmonę. Visgi, pataisos įstaiga surašydama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog jis yra alergiškas vabzdžių įkandimams ir jam skiriami vaistai, tokie įrašai turi būti jo ligos kortelėje. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad gydytojas atlikęs bendrą nuteistojo apžiūrą įtarė, kad jis yra apsvaigęs nenustatytomis cheminėmis medžiagomis. Toks teiginys turi būti pagrįstas, o ne tariamais įtarimais nurodyti, jog pareiškėjas yra vartojęs kažkokias chemines medžiagas. Be to, turėjo būti nustatyta konkrečiai kokiomis cheminėmis medžiagomis pareiškėjas buvo apsvaigęs, nes ši sąvoka yra plati ir ne visos cheminės medžiagos yra draudžiamos. Todėl pareiškėjui visiškai nėra aišku už ką jis yra nubaustas, kokias chemines medžiagas jis tariamai yra vartojęs, ir ar tos medžiagos yra draudžiamos. Pareiškėjo nuomone, aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad yra pagrindas skundžiamą nutarimą naikinti ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Protokolą surašiusi institucija – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – pateikė teismui atsiliepimą į skundą (b. l. 43-44), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėją H. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą bei skirti administracinę nuobaudą. Pareiškėjo kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga, tai yra pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, gydytojo medicininėje pažymoje, Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte fiksuotais duomenimis. Paskirta nuobauda yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė, atitinkanti faktines aplinkybes bei teisinės atsakomybės sąlygas, o tuo pačiu pagrįsta ir teisinga. Institucija atkreipia dėmesį, kad patikrinus pareiškėjo Asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie alergiją nefiksuota, kas prieštarauja pareiškėjo skunde išdėstytiems teiginiams. Taip pat atsiliepime nurodė, kad įvykio dieną darytas vaizdo įrašas buvo saugojamas 10 darbo dienų, todėl galimybės pateikti nėra. Be to, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo 12 punktu. Atsakingi asmenys užpildė aktą ir pagal išorinius požymius įvertino bendrą asmens būklę dėl asmens blaivumo/neblaivumo, apsvaigimo/neapsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. N. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad įvykio dieną jam galėjo būti įkandęs koks nors vabzdys, dėl ko jis buvo be sąmonės. Daugiau nieko pasakyti negali, nes nieko neprisimena. Pamena, kad po pietų jis buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pas okulistą, jam darė tyrimus, o po to nuo 16.00 val. iki kitos dienos 7.00 val. ryto jis buvo be sąmonės, o ryte atsikėlęs pamatė, kad guli ant žemės. Dar pastebėjo, kad buvo išbertas kaklas, kaklo vietoje matėsi paraudimas. Po to atėjo pataisos įstaigos pareigūnai ir liepė susirinkti daiktus, daugiau jam nieko kažko nesakė, tik paklausė, ar jis nėra ko nors vartojęs. Jis kategoriškai neteigia, kad būtent nuo įkandimo prarado sąmonę, tačiau tokią prielaidą daro. Jam būnant pataisos namuose pastebėjo, kad nuo vabzdžių įkandimo, ypač nuo blakių, jis visas ištinsta, praranda sąmonę, gaunasi tokia alerginė reakcija. Tada jam sesutės suleidžia tavegilio arba duoda tabletę nuo alergijos. Jo ligos istorijoje gali ir nebūti įrašo apie šią alergiją, nes jam gydytojai pasakė, kad jie niekur nedarys oficialiai įrašo, o tiesiog kai jis pasijus blogai, tai jam ateiti, kad būtų suleidžiami vaistai. Jis prieš pusantrų metų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, apie 10 kartų buvo kreipęsis į gydytojus dėl įkandimų sukeltų alergijų. Jam tada suleisdavo vaistus ir jis vėl pasijusdavo gerai. Po to jis buvo perkeltas į pataisos namų trečiąjį sektorių, kuriame vabzdžių yra mažiau, tačiau jam yra tekę taip pat kreiptis į gydytojus dėl alergijos. Mano, kad galėjo būti ir kitas variantas, kodėl jis buvo be sąmonės. Tai kiekvieną kartą atvykus į kitą kamerą, nuteistieji viską išsiplauna, sutvarko, tai tada kai jį atvežė, kiti du nuteistieji tvarkėsi, gal jis visų tų valiklių prisiuostė ir pasidarė jam negera. Taip pat paaiškino, kad už psichotropinių medžiagų vartojimą yra baustas tris kartus, paskutinį kartą baustas už neleistinų vaistų vartojimą. Įvykio dieną jis su savimi jokių psichotropinių medžiagų neturėjo. Nors jis yra ne kartą baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau visada pripažindavo kaltę, bet šiuo atveju jis nieko neprisimena ir nežino ką veikė kiti nuteistieji kameroje, kadangi ilgą laiką išbuvo be sąmonės.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. J. paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kaip būdintis gydytojas. Tą kartą buvo keli apsvaigę nuteistieji, t. y. pareiškėjas gulėjo ant žemės pusiau sąmoningas, o kiti buvo priėmimo kambaryje ir jiems atlikinėjo testus apsvaigimui nustatyti. Kiek pamena, H. N. palatoje buvo vienas. Apžiūrėjęs pareiškėją ir įvertinęs jo būklę padarė išvadą, kad jis yra apsvaigęs nuo cheminių medžiagų, nes buvo vangus, nesąmoningas, nekalbus. Po apžiūros pareiškėją paliko gulėti lovoje. Taip pat paaiškino, kad tokiais atvejais, kai negalima atlikti testo apsvaigimui nustatyti, tai paimamas šlapimo tyrimas, tačiau nežino, ar nagrinėjamu atveju buvo paimtas pareiškėjo šlapimas tyrimams atlikti. Taip pat jis negali pasakyti, kodėl pareiškėjas buvo be sąmonės, tačiau negali tai galėjo būti nuo sukeltos alergijos. Be to, kai apžiūrėjo pareiškėją, tai jokių įkandimų žymių nematė, kitaip būtų nurodęs medicininėje pažymoje.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. V. paaiškino, kad įvykio dieną budėjo (duomenys neskelbtini), kuriame dingo elektra. Tada pamatė, kad (duomenys neskelbtini) patalpoje, kurioje gyveno trys nuteistieji-pacientai, vienas iš jų griuvinėjo, buvo neadekvatus. Jis išvietė vyr. specialistą L. B. ir pranešė apie nuteistuosius. Pradėjus aiškintis aplinkybes, pareiškėją rado sėdintį tualete be sąmonės, o kiti du nuteistieji buvo sąmoningi, todėl juos išvedė testą atlikti. Tačiau pareiškėjui atlikti testą apsvaigimui nustatyti nepavyko. Tada iškvietė gydytoją, kad apžiūrėtų pareiškėjaą ir įvertintų jo būklę. Kitiems nuteistiesiems buvo nustatyta apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų, bet negali pasakyti nuo kokių, nes testo atlikime jis nedalyvavo. Negali pasakyti, kodėl pareiškėjui nebuvo atlikti tyrimai apsvaigimui nustatyti. Nurodė, kad pareiškėjas tikrai visą naktį negulėjo ant žemės, nes jis kas valandą eidavo tikrinti, ar viskas yra tvarkoje.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. S. paaiškino, kad pareiškėją H. N. žino, nes kartu su pareiškėju, 2021 m. gegužės 17 d., buvo vienoje patalpoje, kai jį atvežė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Tą dieną pareiškėją atvežė kažkur po pietų. Toje pačioje patalpoje buvo dar vienas nuteistasis, tačiau jo pavardės ar vardo nežino, nepažįsta jo. Vienoje patalpoje kartu su pareiškėju jis buvo visą dieną ir matė, kad jam buvo bloga, kad jis gulėjo, bet negali pasakyti kur gulėjo, nes neprisimena. Po to atėjo pataisos įstaigos pareigūnai, kadangi įtarė, jog jie yra apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Jį išsivedė iš patalpos ir liepė atlikti testą apsvaigimui nustatyti, kurio metu jam nustatė, jog yra vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, nors jis jokių narkotinių medžiagų nevartojo.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas L. B. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 17 d., miego metu, budintis (duomenys neskelbtini) korpuse pataisos įstaigos pareigūnas pranešė, kad pro patalpos langelį pastebėjo svirduliuojančius asmenis, tarp jų buvo ir pareiškėjas H. N.. Taip pat su pareiškėju buvo ir kiti nuteistieji – S. ir P.. Pamena, kad pareiškėjui nesugebėjo atlikti testo, nes jis elgėsi visiškai neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, jį rado tualete. Pamena, kad buvo iškviestas gydytojas, kuris apžiūrėjo pareiškėją. Įvykio dieną jis visą laiką dirbo budėtoju ir nematė, kad pareiškėjui kažkas būtų blogai su sveikata, kad jis gulėtų ant žemės. Taip pat paaiškino, kad tokiais atvejais, kai nuteistajam nepavyksta atlikti apsvaigimo nustatymo testo, tai tada pagal bendrą tvarką vertina nuteistojo būklę vizualiai ir viską nurodo akte. Taip pat paaiškino, kad tokių atvejų, kai nuteistajam nepavykus atlikti testo apsvaigimui nustatyti, tai kitą dieną jam pakartotinai atliekamas testas. Tačiau jis negali paaiškinti, kodėl pareiškėjui kitą rytą nebuvo atliktas testas apsvaigimui nustatyti, gal dėl to, kad pas juos darbas yra pamaininis, t. y. rytais pasikeičia pamainos.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 17 d. apie 23.00 val. kartu su kolega E. V. tikrino nuteistuosius ir vienoje patalpoje per langelį pastebėjo gulintį ant grindų pareiškėją H. N.. Jis gulėjo šalia sanitarinio mazgo ir praustuvės. Apie tai pranešė vyr. specialistui L. B.. Sulaukus pastiprinimo, jis kartu su kolega E. V. užėjo į tą patalpą ir rado pareiškėją H. N. gulintį be sąmonės, kurį paguldė į lovą. Tada buvo iškviestas gydytojas, kuris įvertino pareiškėjo būklę ir nurodė, kad pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo cheminių medžiagų. Sekančią dieną, maisto dalinimo metu, matė H. N., bet apie savo savijautą nieko jam nesakė, taip pat neminėjo ir apie kažkokį įkandimą ar alergiją.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja G. M. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 17 d. maždaug 23.00 val. buvo pakviesta į kamerą, kurioje gulėjo be sąmonės H. N.. Ji pasižiūrėjo jo pulsą, kvėpavimą, viskas buvo normos ribose. Tada buvo pakviestas gydytojas, o pareiškėją paguldė į lovą. Ji nematė ant pareiškėjo jokių įkandimų žymių, ar alergijos pasireiškimo požymių, nes pulsas, kvėpavimas buvo normalus. Kažkokių tai bėrimų ar dusimo požymių, kurie būdingi alergijai, taip pat nebuvo. Tada ji pagalvojo, kad pareiškėjas galėjo būti apsvaigęs nuo kažkokių draudžiamų medžiagų. Tuo metu kameroje buvo dar du nuteistieji, kurie buvo guvūs, aktyvūs, vis vaikščiojo. Nepamena, ar pas šiuos nuteistuosius klausė, kodėl pareiškėjas guli ant žemės, kas jam gali būti nutikę. Negali pasakyti, kaip elgiamasi tokiais atvejais, kai nėra galimybės dėl nuteistojo būklės atlikti testą apsvaigimui nustatyti, jai toks atvejis yra pirmas.
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – atstovė E. D. paaiškino, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašą, kai pataisos įstaigoje yra pastebimas nuteistasis, kuris gali būti galimai apsvaigęs, jis turi būti nedelsiant nuvežamas į medicinos įstaigą ir tenai jį apžiūri gydytojai. Kadangi, šiuo atveju pareiškėjas buvo ligoninėje, todėl jam buvo iškviestas gydytojas, kuris įvertinęs jo būklę, nustatė, kad yra galimai apsvaigęs nuo cheminių medžiagų. Kodėl skundžiamame nutarime nurodyta „cheminių medžiagų“, o ne „psichotropinių“, pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, kodėl kitą dieną, kai pareiškėjas jau buvo sąmoningas, jam nebuvo atliktas testas apsvaigimui nustatyti. Mano, kad testas nebuvo atliktas dėl tos priežasties, jog pareiškėjo būklę prieš tai įvertino budintis gydytojas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.
H. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 190 Eur bauda už tai, kad 2021 m. gegužės 17 d. 23.00 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas neadekvačiai besielgiantis nuteistasis H. N., kuris galimai apsvaigęs nuo psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Nuteistojo H. N. apsvaigimo greitąja tyrimo testo priemone nebuvo įmanoma, kadangi minėtas nuteistasis buvo nesąmoningas. Gydytojas A. J. apžiūrėjęs nuteistąjį H. N. įtarė, kad jis yra apsvaigęs nuo nenustatytų cheminių medžiagų. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais, vartodamas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, H. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6-7, 14-15). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės skyriaus viršininko V. J. 2021 m. gegužės 25 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 18-19).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas H. N. nesutinka su Laisvės atėmimo vietų ligoninės vyriausiojo specialisto S. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog jis yra vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, kadangi nebuvo nustatyta konkrečiai nuo kokių cheminių medžiagų jis buvo apsvaigęs. Be to pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra alergiškas vabzdžių įkandimams, todėl mano, kad įvykio dieną elgėsi neadekvačiai dėl to, kad jam buvo įkandęs vabzdys.
Laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų tikrinimo tvarką dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) (įsigaliojęs nuo 2021 m. vasario 3 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 2.1 punktą apsvaigimas apibrėžiamas, kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Minėtų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius.
Nurodyto Aprašo 5 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs); 5.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu - esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 5.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) - esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; 5.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas. Aprašo 6 punkto nuostatas, Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad asmuo vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pagal Aprašo 7 punkte nurodyti požymiai, pagal kuriuos galima įtarti, kad asmuo vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (stovėsena, judesių tikslumas, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimas, negebėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovint pirštu nepataikoma į nosies galą), išsiplėtę/ susitraukę vyzdžiai ir kita.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. ir jaunesniųjų specialistų E. V. bei V. P. 2021 m. gegužės 17 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 21-23) matyti, kad 2021 m. gegužės 17 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) korpuse užėjus į (duomenys neskelbtini) kameros tipo palatą, pastebėtas nuteistasis H. N., kuris elgėsi neadekvačiai, gulėjo ant žemės. Kilus įtarimui, kad H. N. yra apsvaigęs, nuspręsta atlikti greito tyrimo priemonės testą. Testo atlikti nepavyko, nes H. N. buvo nesąmoningas. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. B., E. V. ir V. P., jog H. N. nepavyko atlikti testo apsvaigimui nustatyti, nes pareiškėjas kameroje buvo rastas gulintis be sąmonės. Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 17 d. Laivės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25) pareiškėjui taip pat nebuvo galimybės atlikti bendros asmens vertinimo būklės, kurios metu pareiškėjui jo būklės vertinimo metu būtų nustatyti apsvaigimo požymiai, nes pareiškėjas buvo nesąmoningas. Taip pat iš minėto akto matyti, kad gydytojas A. J. įvertino bendrąją nuteistojo būklę ir nurodė, kad pareiškėjo vyzdžiai vidutiniškai išsiplėtę, spontaniškas, žiūrį į šoną, nekalba, blogai orientuotas. Įvertinęs šiuos požymius, gydytojas A. J. 2021 m. gegužės 17 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26) nurodė, kad pareiškėjas H. N. yra galimai apsvaigęs nuo cheminių medžiagų. Teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas A. J. paaiškino, kad pataisos įstaigos pareigūnų buvo iškviestas apžiūrėti nuteistąjį H. N., nes kilo įtarimas dėl apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų. Įvertinęs bendrą H. N. būklę padarė išvadą, kad jis yra apsvaigęs nuo cheminių medžiagų, nes buvo vangus, nesąmoningas, nekalbus. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu kėlė versiją, kad jį be sąmonės gulintį rasti galėjo dėl to, kad jam galėjo būti įkandęs vabzdys, dėl ko pasireiškė alerginė reakcija, nes pabudęs, ant kaklo, pamatė kaip tokį įkandimą ir paraudimą. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojos V. R. 2021 m. spalio 13 d. medicininiu pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie H. N. alergiją, nėra. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai L. B., E. V. ir V. P., A. J., G. M. paaiškino, kad jie nematė pas pareiškėją H. N. jokių įkandimų, pabėrimų ar kažkokių alergijos požymių. Taigi byloje nėra duomenų, kad iš tikrųjų pareiškėjas sąmonę prarado dėl alergijos, kurią sukėlė vabzdžio įkandimas. Byloje taip pat nėra neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas iš tikrųjų buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų bei konkrečiai nuo kokių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui nebuvo atliekama greita tyrimo priemonė (testas), nes jis tuo metu buvo be sąmonės. Pareigūnai, Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte padarydami išvadą, jog pareiškėjas yra vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, vadovavosi tik bendru asmens būklės įvertinimu, kurį atliko gydytojas A. J. ir nustatė, kad pareiškėjas H. N. yra galimai apsvaigęs nuo cheminių medžiagų. Preliminarių duomenų patvirtinimui nebuvo atliktas šlapimo ištyrimas greita tyrimo priemone (testu). Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. J., L. B. ir institucijos atstovė E. D., kad tokiais atvejais, kai nėra galimybės nuteistajam dėl jo būklės atlikti testo apsvaigimui nustatyti, tai jis yra atliekamas kitą dieną, kai nuteistasis tampa sąmoningas. Tačiau nei liudytojas L. B., nei institucijos atstovė teismui paaiškinti, kodėl pareiškėjo atveju, kitą dieną jam atgavus sąmonę, nebuvo atlikta greita tyrimo priemonė (testas), siekiant nustatyti pareiškėjo apsvaigimą psichotropinėmis medžiagomis. Sutiktina ir pareiškėjo skunde argumentu, jog gydytojo A. J. nurodyta išvada, jog pareiškėjas yra galimai apsvaigęs nuo cheminių medžiagų, yra netiksli ir neparodanti, jog pareiškėjas yra apsvaigęs būtent nuo psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad institucija neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo, kad įrodytų pareiškėjo H. N. apsvaigimo faktą. Institucija taip pat nesiėmė priemonių neaiškumams pašalinti – neapėmė pareiškėjo šlapimo mėginio ir jo neištyrė greita tyrimo priemone (testu).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalyje, 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl laikytina, kad asmens kaltę turi įrodyti Institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą. Atsižvelgiant į tai, visų pirma turi būti vadovaujamasi aukštesnę teisinę galią turinčiu įstatymu – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Šioje byloje nėra pateikta patikimų, neabejotinų įrodymų, kad pareiškėjas H. N. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą neturi kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka Institucijai, surašiusiai protokolą ar paskyrusiai nuobaudą. Šioje byloje nebuvo įrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, o remtis prielaidomis kaltinant asmenį administracinio nusižengimo padarymu negalima, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas H. N. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį patrauktas nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija neatliko išsamaus administracinio nusižengimo tyrimo, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, skundžiamo nutarimo išvados nepatvirtintos objektyviais įrodymais, remiamasi tik gydytojo A. J. padaryta išvada, todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės vyriausiojo specialisto S. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena H. N. nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis, teismas
nutaria:
H. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės vyriausiojo specialisto S. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį prieš H. N. nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.