- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1086-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01746-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- Algirdo Baltulio
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Algirdo Baltulio individualios įmonės ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu, pateikė ieškinį, kuriuo prašė vartojimo ginčą tarp jos ir atsakovo išspręsti iš esmės ir atsakovo reikalavimą nutraukti sankabos komplekto pirkimo–pardavimo sutartį bei grąžinti už prekę sumokėtus pinigus pripažinti nepagrįstu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad ieškovė, kaip pardavėja, įvykdė visas jai tenkančias pareigas, suteikė atsakovui visą reikiamą informaciją apie jo perkamą prekę. Pagal atsakovo pateiktą pavyzdį užsakytas sankabos komplektas, kurį atsakovas grąžino, buvo išsiųstas į „Valeo Service Eastem Europe“ ekspertizei atlikti. Atlikus laboratorinius bandymus buvo nustatyta, kad ant sankabos yra matomas įvorės pažeidimas dėl nekokybiško sankabos disko ir pavarų dėžės sujungimo, pagrindinė gedimo priežastis – netinkamas sankabos sumontavimas. Atsakovo įsigyta prekė yra viena iš lengvojo automobilių detalių, o vartojimo instrukcijos būna pateikiamos kartu su pagrindiniu daiktu, keičiant atskiras detales jokių vartojimo instrukcijų nebūna ir jokie teisės aktai nenumato pareigos jas pateikti. Sankabos komplektui sumontuoti reikalingos specialios žinios, todėl tokios detalės paprastai yra keičiamos tik specializuotuose autoservisuose. Ieškovės veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų, ieškovė teikdama ieškinį pasinaudojo jai įstatymu suteikta teise, todėl atsakovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 034 Eur nuostolių atlyginimą, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodomos išgalvotos aplinkybės apie atsakovo netiksliai pateiktus automobilio duomenis bei į parduotuvę atsineštą savo automobilio seną sankabos komplektą, kuris buvo išimtas iš atsakovo automobilio. Atsakovo automobilyje buvo sumontuotas originalus sankabos komplektas. Apie tai, kad automobiliui tinka dviejų tipų sankabų komplektai, atsakovui nebuvo žinoma. Į parduotuvę atsakovas atvažiavo savo automobiliu, kuriuo be sankabos nebūtų galėjęs atvažiuoti. Atsakovas visiškai pasitikėjo ieškovės darbuotojais, kaip savo srities profesionalais, juo labiau, kad jie naudojosi kompiuterine programa. Ieškinyje nepagrįstai tvirtinama, kad atsakovas pats netinkamai sumontavo iš ieškovės nupirktą sankabos komplektą ir jį sugadino. Atsakovas negalėjo gauti teisingos ir visapusiškos informacijos valstybine kalba apie parduotą jam sankabos komplektą, o tuo pačiu naudojimo instrukcijos lietuvių kalba negalėjo kartu su sankabos komplektu pateikti jį montavusiems serviso darbuotojams. Ieškovė neįvykdė savo pareigos suteikti visapusišką informaciją apie parduotą jam prekę ir suklaidino atsakovą, kaip vartotoją, parinkdama jo automobiliui netinkančią sankabą. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, dėl pareikšto ieškinio turėjo atvykti į Lietuvą, pasirūpinti procesinių dokumentų parengimu ir dalyvavimu bylos nagrinėjime, dėl to turėjo 1 034 Eur nuostolių (140 Eur – už lėktuvo bilietus, 61 Eur – už automobilio nuomą, 660 Eur – negautos darbo pajamos už 5 darbo dienas, 150 Eur – už papildomą sankabos keitimą, 23 Eur – už vertimo paslaugas), kuriuos turi atlyginti ieškovė.
3. VVTAT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad visi bylai reikšmingi argumentai ir įrodymai yra išdėstyti nutarime. Spręsdama ginčą VVTAT vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. pripažino atsakovo prašymą – reikalavimą nutraukti sankabos pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus (451 Eur) – pagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pripažino nepagrįstu atsakovo reikalavimą ieškovei nutraukti sankabos komplekto pirkimo–pardavimo sutartį bei grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, priteisė iš atsakovo 1 290,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.
5. Teismas pažymėjo, kad pardavėjo pareigos suteikti pirkėjui visapusišką informaciją apie perkamą prekę įvykdymo tinkamumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į konkrečios prekės pobūdį. Teisės aktuose įtvirtintų vartotojų teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, o teismui – visais atvejais ginti tik vartotojų interesus.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo (vartotojo) įsigyta prekė yra viena iš lengvojo automobilio detalių, sankabos komplekto dėl jo specifinių savybių negalima priskirti prie buityje naudojamų prietaisų ir įrenginių, o vartojimo instrukcijos būna pateikiamos kartu su pagrindiniu daiktu ir jokie teisės aktai nenumato pareigos pateikti daikto keičiamų dalių ar detalių vartojimo instrukciją. Tokios detalės yra keičiamos tik specializuotuose autoservisuose, montavimo darbus atliekantis asmuo privalo turėti specifinių automechaninių žinių, reikiamą automobilio remonto įrangą ir įrankius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę, kad sankaba buvo sumontuota UAB „Vibasta“ autoservise. VVTAT 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo akte nurodoma, kad, pasiteiravus UAB „Vibasta“ direktoriaus dėl sankabos montavimo, VVTAT buvo informuota, jog įmonė jokios paslaugos vartotojui nesuteikė, o sankabą susimontavo pats vartotojas. Ieškovės pakviesti liudytojai (parduotuvės pardavėjai) teismo posėdžio metu patvirtino, kad, diskutuojant su atsakovu dėl sankabos komplekto grąžinimo, jis pripažino, jog po sankabos įsigijimo UAB „Vibasta“ servise su draugu, dirbančiu šiame servise, savo jėgomis bandė pakeisti automobilio sankabą. Atsakovui grąžinus nupirktą sankabą, ji buvo perduota tiekėjui, kuris užsakė ekspertizę, kurią atliko oficialus servisas, pateikęs vienareikšmišką išvadą.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė išsamiai informavo vartotoją, kokios sankabos yra tinkamos jo automobiliui, o pirkėjas (atsakovas) pats pageidavo ir pats išsirinko jam reikalingą prekę – standaus tipo sankabos komplektą. Ieškovė nuosekliai tvirtino, kad atsakovas į ieškovei priklausančią automobilių detalių parduotuvę kaip pavyzdį atsinešė išmontuotą jo automobilio sankabos komplektą ir nurodė, jog jam yra reikalinga būtent tokia pati standaus tipo sankaba, taip pat įvardijo automobilio greičių dėžės tipą. Atsakovas buvo laisvas pasirinkti tarp dviejų sankabos komplekto rūšių ir pasirinko standaus tipo sankabą (pateikdamas pavyzdį), kuri jo automobiliui buvo tinkama.
8. Teismas pažymėjo, kad VVTAT, priimdama atsakovui palankų nutarimą, padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, nutarime nurodydama, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, parinko netinkamą sankabą vartotojo automobiliui, todėl sankaba ir buvo sugadinta, kartu pažymėdama, jog sankaba buvo sugadinta dėl netinkamo montavimo, atsakovei neužtikrinus montavimo instrukcijos pateikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės 2 245 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 100 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius bei vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.
1.2. Teismas „Valeo Service Eastem Europe“ 2017 m. spalio 9 d. rašte nurodytą informaciją nepagrįstai vertino kaip ekspertizės akto išvadas, nes šis raštas nei forma, nei turiniu neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų. Be to, vertindamas šį dokumentą teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jame nurodyti duomenys (surinkimo ir išardymo datos, rida) neatitinka faktinių bylos aplinkybių. „Valeo Service Eastem Europe“ 2017 m. spalio 9 d. rašte nurodytus duomenis, kad matomas įvorės pažeidimas atsirado dėl nekokybiško sankabos disko ir pavarų dėžės sujungimo, paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akto duomenys.
1.3. VVTAT 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktas nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas, nebuvo išreikalauti ir prijungti prie bylos patikrinimo akto priede nurodyti dokumentai, juose nurodytos aplinkybės nebuvo tikrinamos ir vertinamos.
1.4. Teismo išvada, kad pats atsakovas netinkamai sumontavo nupirktą iš ieškovės sankabos komplektą savo automobilyje, yra nepagrįsta. Vien tai, kad UAB „Vibasta“ vadovas paneigė, jog sankabos komplektas buvo sumontuotas servise, nėra įrodymas, patvirtinantis, jog sankabos komplektą sumontavo pats atsakovas. Teismo sprendime nurodyti liudytojų parodymai nėra tikslūs. Liudytojas Ž. Ž., ieškovės parduotuvės pardavėjas, yra priklausomas nuo ieškovės, nori išlaikyti savo darbo vietą bei išvengti atsakomybės prieš darbdavį dėl darbo trūkumų.
1.5. Teismo argumentus, kad ieškovė atsakovui pateikė išsamią informaciją, jog standaus tipo sankaba atsakovo automobiliui buvo tinkama, o pardavėjui nebūtina valstybine kalba pateikti informaciją vartotojui apie atskiras detales, paneigia VVTAT 2018 m. balandžio 18 d. įvertinimo akte nurodyti duomenys ir jame pateiktos išvados. Teismas šio akto ir prie jo pateiktų dokumentų, kurie buvo išreikalauti iš VVTAT, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai neaptarė ir neįvertino. Tarp pateiktų dokumentų yra UAB „Armi servisas“ technikos direktoriaus atsakydamas į paklausimą, kuriame nurodyta, kad gamintoja automobiliui Opel Vectra, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nenumato dviejų masių smagračio keitimo į paprastą vienos masės. Ieškovė suklaidino atsakovą (vartotoją), parinkdama jo automobiliui netinkančią sankabą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.163 straipsnio 4 dalis). Be to, ieškovė nesuteikė visapusiškos informacijos apie sankabą valstybine kalba (CK 6.353 straipsnio 1 dalis, 6.228⁶ straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintų Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 26 punktas). Dėl to atsakovas pagrįstai pareikalavo nutraukti sankabos pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą.
1.6. Teismo sprendimo motyvas, kad VVTAT neįsigilino į parduotos prekės specifiką ir jos pritaikymo būdą, neišklausė ieškovės darbuotojų, kurie pardavė sankabos komplektą atsakovui ir su juo betarpiškai bendravo, teisiškai nepagrįstas. Iš pateiktos VVTAT medžiagos matyti, kad ieškovei buvo suteiktos galimybės pateikti turimą medžiagą ir įrodymus. Vertinant ir surašant Ne maisto produkto atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo aktą, į apžiūrą ieškovė ar jos atstovas neatvyko, tačiau savo turimą informaciją ir dokumentus apžiūrai pateikė, jie įrašyti ir jais remtasi akte, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad VVTAT neįsigilino į ginčo esmę ir neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl sankabos komplekto atsakovui priklausančiam automobiliui Opel Vectra įsigijimo, jog atsakovui 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo parduotas sankabos komplektas „Valeo“, gamykliniu kodu 835149. 2017 m. rugpjūčio 25 d. šį sankabos komplektą, jau panaudotą, atsakovas grąžino kaip brokuotą, tačiau ieškovė atsisakė jį priimti ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų parduodama atsakovui sankabos komplektą, prekė buvo kokybiška, jos sugadinimą lėmė netinkamai atlikti montavimo darbai, todėl atsakovo reikalavimai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš ieškovės už prekę sumokėtus pinigus bei su bylinėjimusi susijusių nuostolių atlyginimą yra nepagrįsti.
13. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas akcentuoja, kad teismas tinkamai neįvertino VVTAT 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą, kuriuo atsakovo reikalavimai ieškovės atžvilgiu buvo patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Kitaip tariant, ieškinį dėl iš vartojimo teisinių santykių kylančio ginčo išsprendimo gavęs teismas nevertina VVTAT nutarimo teisėtumo, bet pats iš naujo sprendžia ginčą pagal į bylą surinktus įrodymus.
14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia dviem argumentais: pirma, jog jam nebuvo perduota sankabos komplekto instrukcija, išversta į lietuvių kalbą, t. y. nebuvo teisės aktuose nustatyta tvarka pateikta informacija apie prekės naudojimą; antra, kad atsakovui buvo parduota detalė, netinkama jo automobiliui, kas ir nulėmė detalės sugadinimą.
15. Įvertinusi skundo argumentus dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisės gauti informaciją apie įsigyjamą prekę, teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
5.1. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, CK 6.353 straipsnio 1 dalyje, 6.228⁶ straipsnyje, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga sudarant vartojimo sutartį aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie prekę valstybine kalba. Nors nagrinėjamu atveju tiek ieškovė akcentavo, tiek ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sankabos komplektui, kaip automobilio detalei, instrukcijos nėra rengiamos, kaip matyti iš į bylą pateikto VVTAT 2018 m. balandžio 18 d. Ne maisto produkto atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akto turinio, vertintojams buvo pateikta ne tik prekė ir jos pakuotė, bet ir naudojimo instrukcija, parengta įvairiomis kalbomis, bet ne lietuvių kalba.
5.2. Kita vertus, nors atsakovas teikė į bylą duomenis apie savo techninį išsilavinimą bei patirtį dirbant su metalo gaminiais, dar atsiliepime į ieškinį jis aiškiai akcentavo neturintis automechaniko žinių, o apeliaciniame skunde neigė pats montavęs iš ieškovės įsigytą sankabos komplektą. Kitaip tariant, tvirtindamas, kad jo teisės buvo pažeistos neperdavus jam į lietuvių kalbą išverstos instrukcijos, kartu atsakovas iš esmės įrodinėja, jog jam, kaip vartotojui, instrukcija nebuvo reikalinga, kadangi montavimui jis pasitelkė specialistus. Tokia atsakovo pozicija aiškiai atskleidžia jo argumentų formalumą. Atsakovas neteikia jokių duomenų, kaip montavimo procesą įtakojo instrukcijos lietuvių kalba nebuvimas.
5.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su sankabos komplekto montavimo instrukcijos turiniu. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų turėjęs instrukcijos vertimą į lietuvių kalbą, nei jis, nei jo galimai pasitelkti specialistai nebūtų sankabos komplekto montavę ar būtų tai darę kitokiu būdu, kuris būtų leidęs išvengti sankabos sugadinimo. Priešingai, atsakovas įrodinėja, kad sankaba buvo sumontuota tinkamai, tačiau nepritaikyta naudoti jam priklausančiame automobilyje. Būtent atsakovo argumentų prieštaringumą skundžiamame sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.
5.4. Kartu pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, jog jo teisės yra pažeidžiamos neperduodant jam į lietuvių kalbą išverstos detalės montavimo instrukcijos, nevertino to kaip kliūties montavimo darbams atlikti, nesikreipė į ieškovę dėl instrukcijos pateikimo. Kaip matyti tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų duomenų, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo nusipirkęs sankabos komplektą „Valeo“, gamykliniu kodu 835148, kuris, jo nesumontavus, kaip netinkamas, praėjus dviem dienoms buvo pakeistas į ginčo sankabos komplektą. Ši aplinkybė atskleidžia, kad atsakovui ar jo pasitelktiems specialistams net ir be instrukcijos buvo aišku, koks sankabos komplektas yra netinkamas naudoti atsakovui priklausančiame automobilyje.
16. Apibendrindama nutarties 15 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl sankabos komplekto instrukcijos lietuvių kalba atsakovui nepateikimo nėra pagrindas pripažinti nepagrįstu ir/ar neteisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimą.
17. Kartu teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą surinktus duomenis ir be pagrindo sprendė, jog atsakovui parduotas sankabos komplektas buvo tinkamas atsakovui priklausančiam automobiliui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi paskyrus byloje ekspertizę, 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad pažeidimai yra ne gamyklinio pobūdžio. Kartu ekspertai nurodė negalintys atsakyti į klausimą, kada – sankabos montavimo ar jos eksploatavimo metu – pažeidimai atsirado.
18. Į bylą taip pat buvo pateikta keletas specialistų išvadų, kurios, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, negali būti vertinamos kaip ekspertizės aktai CPK 216 straipsnio prasme, tačiau jose, kaip rašytiniuose įrodymuose (CPK 197 straipsnis), užfiksuotos tam tikros aplinkybės, kurių visumą privalo įvertinti bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovės pateiktuose oficialaus gamintojo atliktų laboratorinių tyrimų rezultatuose akcentuojama, kad sankabos komplekto pažeidimus nulėmė nekokybiškas jo sumontavimas. Pažymėtina, kad gamintojo atstovas nieko neužsiminė apie tai, jog sankaba galėjo būti sumontuota į jos naudojimui nepritaikytą automobilį, nors, egzistuojant tokioms aplinkybėms, tikrai būtų suinteresuotas jas įvardinti. Tokia pati išvada yra pateikta ir VVTAT 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo akte. Šis aktas buvo rengiamas siekiant įvertinti atsakovo 2017 m. gruodžio 22 d. prašymo, kuriame akcentuota, kad sankabos komplektas buvo netinkamas atsakovo automobiliui, pagrįstumą. Tyrimą vykdę specialistai atliko bandymą, elektroniniame kataloge parinkdami atsakovo automobilio parametrus ir gavo atsakymą, kad ginčo sankaba automobilyje gali būti naudojama. Šio bandymo duomenys buvo pateikti į bylą su ieškiniu, todėl kaip nepagrįstas vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme specialistų atlikto tyrimo medžiaga nebuvo vertinama.
19. Akcentuotina ir tai, kad paties atsakovo į bylą pateiktose sankabos komplekto „Valeo“, gamykliniu kodu 835149, nuotraukose yra nurodoma, jog ši detalė yra tinkama Vauxhall (visuotinai žinoma, kad taip Anglijos rinkoje vadinami Opel markės automobiliai) Vectra automobiliams, pagamintiems po 2002 m. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti tuo, kad prekė yra tinkama montuoti į atsakovui priklausantį automobilį.
20. Ir, priešingai, atlikus pakartotinį tyrimą VVTAT 2018 m. balandžio 18 d. Ne maisto produkto atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akte pateikiama išvada dėl sankabos komplekto netinkamumo atsakovo automobiliui yra grindžiama iš esmės tik tuo, kad originaliai automobilyje yra montuojamas kitokio tipo (ne standus, o „plaukiojantis“) sankabos komplektas. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė sankabos komplektą nurodytam automobiliui užsakinėjęs ne pirmą kartą, pripažino, jog anksčiau įsigytas komplektas tarnavo nepakankamai ilgai, dėl ko nurodė gavęs iš ieškovės nuolaidą, tvirtino ieškojęs kokybiškesnio produkto. Šalių pozicija dėl to, kokio tipo sankabos komplektas automobilyje buvo sumontuotas iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., išsiskyrė. Bylos nagrinėjimo metu apklausti ieškovės darbuotojai nurodė, kad atsakovas kaip pavyzdį buvo atsinešęs iš jo automobilio išimtą standaus tipo sankabos komplektą. Šiuos įrodymus paneigiančių duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Atsakovas akcentavo į pardavimo vietą atvykęs jam priklausančiu automobiliu ir šią aplinkybę įrodinėjo į bylą pateiktomis nuotraukomis bei duomenimis apie jų padarymo laiką. Palyginus šiuos duomenis su mokėjimų už sankabos komplektą duomenimis pažymėtina, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. 11.20 val. sumokėjęs už sankabos komplektą „Valeo“, gamykliniu kodu 835148, būtent šios prekės nuotraukas padarė pievoje jam priklausančio automobilio fone. Atsakovas tvirtina, kad nuotrauka, kurioje užfiksuotas sankabos komplektas „Valeo“, gamykliniu kodu 835149, dėl kurio byloje kilo ginčas, padaryta 2017 m. rugpjūčio 19 d. 10.29 val., t. y. prieš atsakovui sumokant už prekę, byloje nėra jokių duomenų, kur ir kokiomis aplinkybėmis nuotrauka daryta, todėl spręsti, jog atsakovas įrodė šio sankabos komplekto įsigyti atvykęs būtent jam priklausančiu automobiliu, nėra pagrindo. Akcentuotina ir tai, kad atsakovo galimybės įrodyti, jog automobilyje iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo įdėtas „plaukiojančio“ tipo sankabos komplektas, buvo ženkliai platesnės nei ieškovės. Atsakovas turėjo galimybę pateikti iš automobilio išimtą panaudotą detalę, tačiau to nepadarė.
21. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad VVTAT 2018 m. balandžio 18 d. akte išvadą dėl negalimumo į atsakovui priklausantį automobilį montuoti standaus tipo sankabos komplektą padarė vadovaudamasis UAB „Armi servisas“ darbuotojo atsakyme į užklausimą pateikta nuomone bei pridėta gamintojo instrukcijos dėl jos gaminamo tipo sankabos gedimų šalinimo ištrauka. Įvertinusi šiuos duomenis teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, nurodytoje gamintojo instrukcijos ištraukoje akcentuojama, dėl kokių priežasčių gali sugesti jo gaminamo tipo sankaba, tačiau nėra įvardijama, jog jokia kita sankaba aptariamuose automobiliuose negali būti naudojama. Antra, atsakovas, nesikreipdamas į oficialų Opel atstovą, aiškiai išreiškė valią įsigyti ne originalų, t. y. oficialaus automobilio gamintojo parduodamą, sankabos komplektą, bet pigesnį pakaitalą. Spręsti, kad oficialus gamintojas ar jo atstovas galėtų klientams rekomenduoti tokį pakaitalą, nėra jokio pagrindo. Trečia, kaip matyti iš VVTAT 2018 m. balandžio 18 d. akto turinio, specialisto gauta informacija nebuvo kritiškai vertinama ir tikrinama, o tiesiog buvo perkelta į jo parengtą išvadą.
22. Reikšminga šiuo aspektu pripažintina ir nutarties 15.4 punkte jau aptarta aplinkybė, kad pats atsakovas ar, jo tvirtinimu, jo pasitelktas automechanikas iš ieškovės įsigytą sankabos komplektą sumontavo atsakovui priklausančiame automobilyje, nors prieš porą dienų įsigytą prekę grąžino kaip netinkamą. Iš į bylą surinktos medžiagos nėra aišku, kuo, atsakovo vertinimu, pasireiškė jam parduotos prekės netinkamumas.
23. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas, pasirinkęs neoriginalią detalę savo automobiliui, taupė lėšas vengdamas ją oficialiai montuoti tokio pobūdžio paslaugas teikiančiame servise. Pripažinęs, kad neturi pakankamai žinių pats atlikti montavimo darbus, atsakovas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog montavimo paslaugą užsakė UAB „Vibasta“. Nesant tikslių duomenų, kur ir kas montavo prekę, būtent dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti, ar prekė buvo sumontuota kokybiškai. Kaip minėta nutarties 17–18 punktuose, pažeidimų priežastis nebuvo nustatyta byloje atlikus ekspertizę, o sankabos komplekto gamintojo laboratoriniai tyrimai atskleidė būtent netinkamą sankabos montavimą, kaip pažeidimo priežastį. VVTAT aktuose pateiktos išvados yra grindžiamos ne laboratoriniais prekės tyrimais, bet su dokumentų analize siejamomis subjektyviomis, viena kitai kategoriškai prieštaraujančiomis nuomonėmis, todėl vertinti juos kaip labiau patikimus į bylą surinktų įrodymų visumos kontekste nėra pagrindo. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad atsakovo pozicija dėl jam parduotos netinkamos prekės yra nepagrįsta, ir, vadovaujantis tokia išvada, tenkinti ieškinio reikalavimą.
24. Nors atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ir jo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, savarankiškų argumentų, kurie patvirtintų aptariamos skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumą atsakovas neteikia. Ieškovės ieškinį patenkinus, spręsti, kad šį ieškinį reikšdama ieškovė pažeidė atsakovo teises ir turi atlyginti šiuo pažeidimu atsakovui padarytus nuostolius, nėra pagrindo. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.