Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę nuteistajam J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį galutine 1 metų laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Bausmės vykdymo laikotarpiu J. S. paskirti įpareigojimai: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti resocializacijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Probacijos pabaiga – 2026 m. birželio 16 d.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Nuteistasis įsipareigojo apmokėti jam paskirtas baudas už padarytus administracinius pažeidimus probacijos laikotarpiu. Nuteistasis išsprendė problemas darbovietėje dėl galimų vėlavimų ir daugiau to nebus. Įsipareigojo iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos tęsti darbą, nevartoti narkotinių medžiagų ir alkoholio. Pažeidimai dėl vėlavimo grįžti namo trumpalaikiai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis J. S. nurodė, kad gyvenamojoje vietoje gyvena vienas. Dėl paskutinio įvykio, kai buvo nepakrauta apykojė, nurodė, kad jam raktus atvežė mama, bet iki tol jam reikėjo dvi ar tris naktis nakvoti pas draugą, kol atvyko motina ir jam atidavė raktus, taip problemos susitvarkė. Negalėdamas laiku grįžti namo, visuomet kreipdavosi į stebėjimą vykdančius probacijos pareigūnus. Jį prižiūrinčią Probacijos tarnybos inspektorę apie šias aplinkybes informavo, kalbėjosi apie šią situaciją. Pareigūnams apie negalėjimą pasikrauti apykojės pranešė, nenorėjo, jog paskelbtų paiešką. Gyvena iš lėšų, kurias gauna darbe, dirba įmonėje UAB „A.“, atlieka vadybininko pareigas. Turi antrą – neoficialų darbą, kur kitą mėnesį bus priimtas dirbti oficialiai. Taip jam susidarys per du darbus pilnas etatas. Į jo darbo pareigas įeina techninės dalies užtikrinimas, dirba griovimo darbų srityje, pats griovimo darbų neatlieka, objektų neieško, užtikrina techniką. Jo darbdavys pateikė informaciją, jog dirba kartą per savaitę, nes anksčiau taip ir buvo. Viskas priklauso nuo darbo intensyvumo – gali dirbti kartą, gali ir tris per savaitę, kadangi dirba tik puse etato. Vėluodavo grįžti namo dėl darbo pobūdžio, jam reikdavo likti objekte, sulaukti, kol visa darbo įranga bus sunešta į vietą, praktiškai paskutinis išvažiuodavo iš objekto. Prašė vadovo pakeisti jam darbo sąlygas ir jam jas pakeitė, dėl to dabar būna namuose apie 20 val. Dažniausiai darbas objektuose vyksta iki vėlumos, būna darbų atlikimo terminas 2 savaitės ir nespėja padaryti darbo, tuomet dirba iki vėlumos ir labai intensyviai. Jei mato, jog grįš vėlai, praneša apie tai stebinčiam pareigūnui, pranešdamas nurodo, jog yra adekvatus, nurodo savo vietos lokaciją, jog yra negirtas ir su juo viskas gerai. Iki įsidarbinimo padaryti pažeidimai susiję su transporto problemomis. Žino, jog turi būti namuose 22 val., jam užtruko susiderinti savo gyvenimo rutiną, kad spėtų grįžti namo. Padarė administracinį nusižengimą – vagystę, vogė maistą. Dėl elgesio keitimo programos ir dalyvavimo motyvuojamajame interviu nurodė, kad buvo pamiršęs nuvažiuoti, kitą kartą turėjo sveikatos problemų, vėliau jam paskambino Probacijos tarnybos specialistė ir pasakė, jog dėl jo kreipiasi į teismą. Tai nebematė tikslo važiuoti į programą. Priverstine tvarka iš jo algos yra išskaičiuojama civiliniams ieškovams padaryta žala. Šiuo metu tik rūko, kitų priklausomybių neturi. Jo atlyginimas – apie (duomenys neskelbtini) Eur. Dalį baudų yra apmokėjęs. Kelis kartus važiavo be bilieto, bet dabar turi ilgalaikius bilietus. Dabar naujų pažeidimų nebėra ir pasižada jų nebedaryti. Probacijos laikotarpiu prisižada sumokėti baudas ir daugiau bendrauti su Probacijos tarnybos atstove.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja nurodė, kad palaiko prokuroro išsakytą poziciją. Jos ginamasis dirba, dauguma įpareigojimų nevykdymų būtent susiję su tuo, vėluodavo grįžti laiku iš darbo namo. Buvo pametęs raktus, dėl to negalėjo grįžti namo ir pasikrauti įrenginio. Padarė administracinius nusižengimus, tačiau jie nėra šiukštūs. Mano, jog jo elgesys ir įsipareigojimai rodo, kad jis neketina ateityje jų pažeisti ir laikysis laisvės apribojimo bausmės reikalavimų ir palaikys bendravimą su Probacijos tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Bausmės vykdymo laikotarpiu J. S. paskirti įpareigojimai: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti resocializacijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teikimo duomenimis, Probacijos tarnyba su teikimu dėl J. S. elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kreipiasi į teismą pirmąjį kartą. Probacijos tarnyba pateikė teikimą dėl to, kad nuteistasis J. S. netinkamai vykdo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, o būtent – nuolat pažeidinėja intensyvios priežiūros sąlygas, nebuvo nustatytu metu gyvenamojoje vietoje, išvyko iš gyvenamosios vietos be leidimo ir probacijos laikotarpiu padarė naujus administracinius nusižengimus. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. S. nurodė, jog pagrinde visi padaryti intensyvios priežiūros pažeidimai yra dėl jo darbinės veiklos specifikos – vykdomi darbai užsitęsdavo iki vėlumos ir jis nespėdavo laiku grįžti namo. Šiuo metu jis susitarė su darbdaviu, pakeitė darbines funkcijas ir dabar grįžta namo laiku; supranta, jog turi būti namuose iki 22 val., jam užtruko, tačiau susitvarkė savo rutiną ir ateityje daugiau dėl to pažeidimų nebus. Nors nuteistasis J. S. daug kartų pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas ir nustatytu laiku nebuvo grįžęs namo, vis tik pažymėtina, jog nuteistasis yra kritiškas savo daromiems probacijos sąlygų pažeidimams ir deda pastangas vykdyti jam paskirtus įpareigojimus tinkamai.

Visapusiškai įvertinus teikimo medžiagoje nurodytus duomenis bei nuteistojo paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažintina, kad nuteistasis J. S. netinkamai vykdė jam paskirtus įpareigojimus ir pažeidinėjo probacijos sąlygas. Vis tik, formalus teikimo tenkinimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus, todėl teismo vertinimu, yra tikslinga suteikti galimybę asmeniui savo elgesiu įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo. Pabrėžtina, kad teisme duoti nuteistojo paaiškinimai ir nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis supranta savo netinkamą elgesį, jo pasekmes, daromų pažeidimų priežastis ir siekia pasitaisyti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad iš dalies nuteistasis J. S. probacijos laikotarpiu elgėsi tinkamai – jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, padaryti administraciniai nusižengimai nėra labai pavojingi (nuteistasis teismo posėdžio metu įsipareigojo sumokėti jam probacijos laikotarpiu paskirtas baudas), tinkamai vykdo jam paskirtą įpareigojimą – pradėjo dirbti bei planuoja papildomai įdarbinti, dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose, o iš esmės – pagrinde nustatytas nustatyti pažeidimai probacijos metu, yra tai, jog nuteistasis J. S. nesilaiko intensyvios priežiūros sąlygų ir nedalyvauja elgesio pataisos programoje. Vis tik, bylos duomenimis, nuteistasis elgesio pataisos programoje nedalyvavo, susižinojęs, kad Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su šiuo teikimu. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kad jis būtų piktybiškai, tyčia vengęs vykdyti bausmę. Priešingai, teismo vertinimu, nuteistojo probacija buvo pakankamai sėkminga – nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų, legalų pragyvenimo šaltinį, deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą, nėra pateiktų duomenų, jog piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis, t. y. nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį bei gyvenimo būdą ir iš esmės dėjo pastangas bendradarbiaujant su Probacijos tarnybos pareigūnais (pranešdavo pareigūnams apie vėlavimus grįžti namo, būdavo pasiekiamas telefonu).

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti teikimo ir nuteistajam J. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Juolab kad tokiai teismo išvadai pritarė ir prokuroras. Dėl nurodytų priežasčių Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam J. S.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.