- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-26
- Bylos Nr.
- e1-310-721/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31396-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Astos Mickevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. J. (ankstesnis vardas ir pavardė – V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2019-01-25 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. nuo 2014 m. kovo 21 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį, nustatantį, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 19 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintomis bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės nustatytų apskaitos dokumentų saugojimo terminų nuostatomis, kuriose nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų, nenustatytoje vietoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po to, kai iki 2018 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė V. K. perdavė jam visus jos turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus: prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras, buhalterinės apskaitos suvestinius registrus: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.
A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Bendrovė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), užsiėmė paminklų gamyba, jų prekyba ir kapaviečių tvarkymu. Jis pats neturi jokių kompetencijų ir įgūdžių tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, šias paslaugas pirko iš apskaitos paslaugas tvarkančios bendrovės. Apskaitą jam tvarkė V. K. Apskaitos dokumentus teikė jis pats. 2018 m. pavasarį ar vasarą, tiksliai neprisimena, nes yra praėję daug laiko, V. nutraukė sutartį dėl apskaitos tvarkymo. Tuo metu jis turėjo problemų, buvo varginantis baudžiamasi procesas, įtampa tarp jo ir dėdės S. R. Parodė, kad jis lygiagrečiai turėjo kitą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu nežino, kas jam „užėjo“, bet dėl vykstančių procesų teisme, asmeninių kivirčų tarp giminės, kai buvo „juodinamas“ ir bauginamas, kad „atsisės už grotų“, jis priėmė visiškai neadekvatų sprendimą. Tuo metu nebenorėjo turėti nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad kai buhalterė nutraukė su juo paslaugų sutartį ir jis 2018 m. pavasarį iš jos namų (duomenys neskelbtini) pasiėmė bendrovės apskaitos dokumentus, kuriuos sudarė iki 15-20 segtuvų, juos tiesiog išmetė. Suprato, kad atsikratydamas dokumentų padarė daug sunkumų. Vėliau dar pagalvojo, kad gal dokumentus bus galima atkurti, bet kiek žino, to padaryti neįmanoma. Paėmus iš buhalterės dokumentus, bendrovė veiklos nebevykdė, šiuo metu bendrovė taip pat veiklos nevykdo, tačiau dabar nori „atkurti“ bendrovės veiklą. Nuoširdžiai gailisi, ką padarė, sutinka, kad toks jo elgesys trukdo nustatyti bendrovės veiklą. Pas jį buvo atliktos kratos, tačiau buvo rasti pavieniai dokumentai, iš kurių nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant baudą prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui, nes šiai dienai jo materialinė padėtis nėra labai gera. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško partnerių Lenkijoje, bus vykdoma prekyba paminklais, vykdys didmeninę ir mažmeninę prekybą. 2023 m. gegužės mėn. 6-8 dienomis buvo susitikęs su Lenkijos atstovais, kurie tiki jo bendrovės perspektyva, tad didesnes pajamas planuoja gauti vienerių metų laikotarpyje. Dabar pinigai jam yra labai reikalingi. Jis planuoja įdarbinti iki 3-5 žmonių, tad sukurs darbo vietas, kurias išlaikys. Šiuo metu dabartinės jo pajamos yra labai minimalios, bendrovė jam pajėgi mokėti tik vidutinės algos minimumą. Santaupų neturi. Verslas pradžioje bus organizuojamas gaunant kreditus, tad didelė bauda gali sužlugdyti visus jo planus. Jis pats turi 15 m. sūnų E., kurį privalo išlaikyti, todėl baudos dydis jam yra svarbus dalykas. Jis pats galėtų susimažinti savo poreikius iki minimumo, tačiau nenori, kad dėl to kentėtų sūnus, todėl prašo į tai atsižvelgti ir skirti pačią mažiausią baudą.
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:
Žemesnės instancijos teismas
- liudytojo S. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuris parodė, kad kiek jam yra žinoma, šis tyrimas pradėtas teismui nustačius galimus nusikaltimo požymius, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-20-853/2022, kurioje jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje. Mažeikių apylinkės teismas jį išteisino, tačiau nukentėjusysis V. R. padavė apeliacinį skundą ir šiuo metu tęsiamas bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme V. R. teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras ir buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais jis tariamai pagrindė daiktų – staklių, medžiagų reikalingų paminklų dirbimui/apdirbimui turėjimą, ir kuriuos neva jis (S. R.) savavaliaudamas pasiėmė. Su teisme pateiktais dokumentais jis nesusipažino, bet jie buvo pridėti prie bylos. Kokias tiksliai medžiagas ir agregatus V. R. bandė pagrįsti kaip jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis neprisimena, bet teismui užteko pagrindo pagrįstai teigi, kad galimai V. R. aplaidžiai ar apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Kas konkrečiai buvo pažeista, jis nežino ir pakomentuoti negali. Jis turėjo planų vykdyti bendrą verslą su sūnėnu (sesers sūnumi) V. R.. Turi ritualinių paslaugų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra jis pats. 2018-2019 m. jis su sūnėnu V. R. aptarė jų galimą „susijungimą“. To nespėjo padaryti, nes išsiskyrė jo ir V. R. keliai. Jam pasirodė, kad V. R. nerimtai žiūri į verslą, ėmė girtauti, bet kada panorėjęs išvažiuodavo į užsienį uždarbiauti, taip palikdamas savo verslą likimo valiai. Toks V. R. elgesys ir nulėmė, kad nepradėjo bendro darbo. V. R. pokalbio su juo metu niekada nėra parodęs savo vadovaujamos bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. To jis ir neprašė padaryti. Nėra matęs ir nėra susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, nežino, kokios apimties šie dokumentai, tad neturi jokių duomenų apie šios įmonės mokumą, skolas ir turtą. Tik iš nuogirdų žino, kad V. R. prisiimdavo darbų, jų neįformindamas. Tai jam, kaip ilgą patirtį versle turinčiam asmeniui, leidžia suprasti, kad V. R. galimai gauna neapskaitytų pajamų. Tai gali pagrįsti ir turimais duomenimis, nes yra pažįstamas su A. K., kuris jam atsiuntė dokumentus: suderinimo aktą ir išrašą apie paminklų pardavimą / atsiskaitymą. Šios aplinkybės verčia pagrįstai manyti, kad V. R. vykdė darbus kapavietėse, statė paminklus, tačiau liko skoloje pastarajam asmeniui. Jis abejoja, ar pas V. R. bus dokumentai apie paminklus (jų sumontavimą), kuriuos jis gavo iš minėto asmens. Juolab, kad jo žiniomis V. R. nėra atsiskaitęs su A. K. iki pat šios dienos. Iš nuogirdų žino, kad V. R. 2014 -2015 metais turėjo objektų Latvijoje, tad mano, tai buvo gera terpė vykdyti darbus jų neįforminant. V. R. niekada nedirbo nuolatos. Palikdavo įmonę „nedirbančią“. Tai yra, išvažiuodavo į užsienį, grįždavo, atlikdavo kelis darbus ir vėl išvykdavo. Dar jam žinoma, kad V. R. turėjo reikalų su teisėsauga Latvijoje, todėl nesant nuolatinio darbo, negalima buvo rimtai žiūrėti į jo vykdomą verslą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), bet vienu momentu jie buvo atsikėlę į (duomenys neskelbtini), tačiau su šių patalpų savininku (G. G.) nuomos sutarties nepasirašė. Kas tvarkė apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino;
- liudytojos V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuri parodė, kad jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2018-07-16 tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji vadovauja bendrovei, kurios pagrindinė veikla yra buhalterinių paslaugų teikimas. Vienas iš klientų buvo V. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įgaliotu asmeniu, atsakingu už šios bendrovės apskaitos tvarkymą, buvo ji pati, asmuo, atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų teikimą, buvo V. R., kaip bendrovės direktorius, bet daugiausia dokumentus jai atveždavo V. R. žmona V. R. (V.). Pagal teikiamus jai bendrovės dokumentus galima buvo suprasti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima paminklais ir kapaviečių tvarkymu, ši veikla buvo pagrindinė ir iš šios veiklos bendrovė generavo pajamas. Bendrovės turtą sudarė piniginės lėšos banke ir kasoje bei ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Vienu metu UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo parduotuvę, tačiau ji veikė apie metus. Atsimena atvejus, kai per mėnesį esant apie 10000 eurų apyvartai, V. R. norėjo pinigus pasiimti sau, kaip asmeninį pelną, ir jam reikėjo išaiškinti, kad iš šių pinigų reikia mokėti mokesčius ir atlyginimą. Tai tik parodo, kad jis neturėjo pakankamai supratimo apie verslą ir apskaitos vedimą (tvarkymą). Tuo metu, kai ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, ši bendrovė veiklą vykdė adresu: (duomenys neskelbtini) (namo numerio neprisimena), bendrovė turėjo darbuotojų, tačiau bendrovė buhalterio neturėjo ir šias paslaugas pirko iš jos bendrovės. Buvo pasirašę sutartį dėl paslaugų teikimo. Bendrovė neturėjo apskaitininko, kasininko, todėl visas operacijas su pinigais atlikinėjo pats V. R. Ji neturėjo galimybės jungtis prie bendrovės sąskaitos banke (per interneto banką), todėl visus duomenis, įskaitant ir pasikeitimus banko sąskaitoje, teikdavo jai V. R. arba jo žmona. Dokumentus jai V. R. arba jo žmona atnešdavo į biurą, kurio patalpos tuo metu buvo ten pat, kur veiklą vykdė UAB "(duomenys neskelbtini)". Ji nebuvo atsakinga už bendrovės apskaitos dokumentų surinkimą (išsireikalavimą), saugojimą ir jų laikymą. Visus dokumentus, kuriuos sutvarkydavo, atiduodavo V. R., kuris, kaip direktorius, turėjo nusimatyti tvarkas dėl jų kaupimo, laikymo ir saugojimo. Bendrovės apskaitoje turi būti fiksuojama informacija, susijusi su registrams sudaryti reikalingais duomenimis. Ji pati vedė žurnalą programos moduliu „Rivile“, į kurią patekdavo visos operacijos. Iš šios programos duomenų buvo formuojama ir didžioji knyga, balansas ir kitos ataskaitos, tačiau, kaip nurodė, ji suvesdavo tik jai pateiktus dokumentus, o visus užpildytus registrus įduodavo pačiam V. R. Jai reikėjo sutvarkyti ir duomenis, susijusius su darbuotojų darbo užmokesčiu. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė direktorius, o atlyginimus apskaičiuodavo ji. Ryšio su bendrovės darbuotojais neturėjo ir su jais jai neteko bendrauti, taip pat nesilankė ir gamybinėse patalpose. Toje vietoje, kur ji dirbo, buvo tik gaminių ekspozicija. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas grynais ir juos išmokėdavo direktorius pagal jos parengtus dokumentus (,,algalapius“). Atskaitingu asmeniu bendrovėje buvo V. R., ji tvarkė ir jo avanso apyskaitą. Tiksliai neatsimena, bet atsiskaitymai vyko ir pavedimais (per banką), ir grynais pinigais. Bendrovė išrašinėdavo kasos išlaidų ir pajamų orderius. Taip pat jai būdavo pateikiami pinigų priėmimo kvitai iš žmonių, kas reiškia, kad bendrovė paimdavo pinigus iš asmenų, kuriuose pagrindas nurodytas: kapavietės įrengimas, paminklas, tvarkymo darbai ar kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą apskaičiuoti ir mokėti mokesčius VMI bei įmokas VSDFV. Mokesčius ir įmokas apskaičiuodavo ji iš jai pateiktų duomenų, juos pati ir perduodavo šiuos mokesčius ir įmokas administruojančioms institucijoms. Ji tvarkė šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis: suvesdavo jai pateikiamus dokumentus, pateikdavo deklaracijas (PSD, SAM pranešimus, GPM). Jos pagrindinis darbas: apskaitos duomenų suvedimas ir deklaracijų teikimas. Vienu metu ėmė skirtis jos ir V. R. interesai, jis pradėjo jai nebemokėti už teikiamas paslaugas ir tik praėjus daugiau kaip metams jis su ja atsiskaitė. Nutraukus bendradarbiavimą (sutartį) ji viską, ką turėjo, perdavė V. R. Atsimena, pasirašė perduodamų dokumentų aktą, tačiau jo išsaugojusi nėra. Pati ji nekaupė minėtos bendrovės dokumentų. Pradėjus tvarkyti bendrovės apskaitą, jai nebuvo perduoti dokumentai su bendrovės veiklos rodikliais apie iki to laiko (momento) uždirbtas pajamas, sumokėtus ir privalomus mokėti mokesčius, įmokas. V. R. pats nuspręsdavo, kada ir su kuo atsiskaityti. Ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar buvo atsiskaityta su visais kreditoriais, ji sutvarkydavo tik tai, kas jai būdavo pateikiama. Patvirtina, kad pas ją nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ar antspaudų, ar kito turto. Visus bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atidavė V. R. (nuo 10 iki 20 segtuvų). Kaip jis toliau elgėsi su šiais dokumentais ir kam juos perdavė toliau tvarkyti, ji nežino. Į bendrovės veiklą ji nesikišo ir jos veikla ir veiklos rodikliais specialiai nesidomėjo. Kaip nurodė, nutraukus sutartį ji viską atidavė V. R. Duomenis iš kompiuterio yra ištrynusi, nes neturi pareigos jų saugoti ar kaupti. Visi jos pildyti (rengiami) dokumentai buvo paruošti savalaikiai. Šiai dienai visi duomenys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ištrinti, o originalai atiduoti. Tuo metu, kai tvarkė apskaitą, visi privalomi žurnalai, registrai buvo vedami ir tvarkomi, buvo teikiamos deklaracijos, jei jų nėra, reikalinga klausti V. R., kur jis juos padėjo ir kaip su jais pasielgė. Kad tvarkant apskaitą trūktų kokių nors bendrovės dokumentų, dėl ko jis negalėtų tinkamai tęsti apskaitos tvarkymo, taip nebuvo. Laikotarpiu, kuomet tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, inventorizacija atliekama nebuvo. Inventorizaciją gali inicijuoti direktorius ar akcininkai, bet ne apskaitą tvarkantis asmuo. Kodėl nebuvo inicijuotos inventorizacijos, ji nežino;
- liudytojo V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuris parodė, kad yra UAB „Rivilė“ atstovas. Bendrovė yra buhalterinės apskaitos, finansų ir verslo valdymo sistemų kūrėja, padedanti tiek smulkiausioms, tiek stambiausioms įmonėms tvarkyti apskaitą. Bendrovės produktus sudaro Rivile GAMA, Rivile EDI, Rivile WEBGAMA, Rivile SVS, Rivile MACAN, Rivile API, Rivile EPI. UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaita buvo vedama elektroninėje apskaitos programoje „Rivilė GAMA“, asmuo kuris jungėsi prie šios programos (tai yra turėjo teisę), buvo V. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė), kuri buvo nurodyta kaip pastarosios bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo. Patikslina, kad su „Rivile“ programa dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji bendrovė buvo išsipirkusi licenziją, kuri suteikė teisę naudotis programos produktais, kurie leidžia tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo licenzijos ir programos „Rivile“ produktais nesinaudojo. Taip pat parodė, kad programos vartotojas pats pasirenka, kur bus saugomi duomenys, vedami programoje „Rivile“. Jam žinoma, kad programos leidėjas už papildomą mokestį sudaro galimybes vartotojui saugoti duomenis „Debesyje“, tačiau kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ji buvo pasirinkusi duomenis saugoti išoriniame įrenginyje. Patikslina, kad tvarkant duomenis programoje, duomenys išsisaugo kompiuteryje, tai yra kietajame diske. Asmuo pats pasirenka, kaip dažnai juos nusikopijuoti ir išsisaugoti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ – yra objektyvios priežastys, dėl ko nėra galima atkurti duomenų. Tiksliai neprisimena dienos, jis susisiekė su V. K., ji paprašė padėti jai perkelti duomenis iš seno kompiuterio į naują. Atsimena, kai jis paklausė, ar reikalinga perkelti visus duomenis ar tik dalį, V. K. atsakė, kad reikalinga perkelti tik „aktyvius“ duomenis, tai yra, tik tų bendrovių duomenis, kurioms tuo metu tvarkė apskaitą, likusias bendroves liepė ištrinti, kas ir buvo padaryta. Tai ir nulėmė, kad buvo ištrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, nes tuo metu V. K. jau nebetvarkė šios bendrovės apskaitos ir šių duomenų neprašė išsaugoti. V. K. duomenis saugojo kompiuteryje. Pats jis savo iniciatyva negali atkuri pastarosios bendrovės duomenų, nes jie yra pašalinti, o jo atstovaujama bendrovė nėra atsakinga kaupti ir saugoti duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenys saugomi „Debesyje“. Patikslina, kad įprastai įmonės dokumentaciją sudaro popierinė forma. Gautus duomenis į programą suveda už šių duomenų suvedimą atsakingas asmuo. Didžioji knyga automatiškai formuojasi iš suvedamų duomenų. Pats jis negali pakomentuoti, kaip turi būti saugomi bendrovės dokumentai, tačiau bendrovės vadovas privalo pasirūpinti, kad apskaitos dokumentai būtų atspausdinti, nes jų laikymas kompiuteryje yra labai rizikingas, nes kompiuteris gali sugesti ir nebus galima atkurti duomenų;
- 2022 m. rugpjūčio1 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gauta įsiteisėjusia 2022 m. liepos 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-853/2022, kuria informuojama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. R. veikoje galimai yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 ar 223 straipsniuose;
- 2022 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-2171051-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31396-22 pagal BK 222 str. 1 d., nustačius, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet nevėliau kaip nuo 2015 m. iki 2022 m., V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, kuris pagal finansinės apskaitos įstatymo nuostatas buvo atsakingas už bendrovės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, netinkamai vykdė šias pareigas, ką konstatavo ir Telšių apylinkės teismas, 2022-07-29 priimdamas atskirąją nutartį (B/B Nr. 1-20-853/2022), kuria konstatavo, kad teismo metu išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas PVM sąskaitas faktūras, prekių apyvartas bei duomenis, gautus iš antstolio, pagrįstai galima teigti, kad šios bendrovės direktorius galimai apgaulingai tvarkė šios bendrovės apskaitą;
- 2022 m. gruodžio 28 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-3458128-22 prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31396-22 medžiagos pridėtų dokumentų kopijos iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-20-853/2022;
Žemesnės instancijos teismas
- 2022 m. spalio 10 d. kratos, atliktos pas V. R., adresu (duomenys neskelbtini), protokolu, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpose buvo rasti pavieniai dokumentai (26 lapai) ir segtuvas „Gaunami raštai 2017 m.“ (46 lapai), susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o antrame namo aukšte buvo rasti pavieniai dokumentai (17 lapų), susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- 2022 m. spalio 10 d. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), protokolu, kuriam užfiksuota, kad jos metu rastas segtuvas „Einamojo mėn. sąsk.“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (44 lapai);
- 2023 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. Nr. IBPS-V-895747-23 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. kovo 10 d., adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojos kodas – (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojama vykdyta veikla – laidotuvių ir su jomis susijusi veikla (EVRK 960300), kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse (EVRK 471900), kita, niekur nepriskirta, specializuota statybos veikla (EVRK 439900).
Pagal kryžminių patikrinimų duomenis ir iš pirkėjų gautuose apmokėjimų per banką išrašuose nurodytą mokėjimų paskirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų AS Luminor banke išrašus nustatyta, kad piniginių lėšų judėjimas bendrovės banko sąskaitose nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d.: iš pirkėjų (juridinių ir fizinių asmenų) gavo įplaukas už jiems parduotas prekes (paslaugas), t. y. už paminklus, palanges, stalviršius, akmenis, kapų sutvarkymą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2017 metais vykdyta veikla atitinka deklaruotąją veiklą. Tačiau dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių prekių (paslaugų) įsigijimo ir pardavimo dokumentų, dėl nevykusių piniginių lėšų judėjimo tiriamosios bendrovės banko sąskaitose nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d., PVM deklaracijose nedeklaruotų pardavimo pajamų nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (išregistravimo iš PVM mokėtojų registro) tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos ūkinės finansinės veiklos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. (tiriamojo laikotarpio pabaigos).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2015 metus ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2015 metus deklaravo į mokesčio bazę įtrauktų uždirbtų pajamų iš viso – 58 567,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų duomenimis deklaravo nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. PVM apmokestinamų sandorių už 40599,00 Eur ir PVM neapmokestinamų sandorių – 180,00 Eur, iš viso – 40779,00 Eur, t. y. PVM deklaracijoje deklaravo daugiau – 17788,00 Eur. Tyrimo metu nebuvo galima palyginti šių dviejų deklaruotų duomenų apie pajamas, nes PVM deklaracijose pajamos nustatytos nuo 2015 m. gegužės 7 d. (nuo bendrovės įregistravimo PVM mokėtoja) iki 2015 m. gruodžio 31 d., o metinėje pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) deklaruotos gautos pajamos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių prekių (paslaugų) pardavimo dokumentų ir suvestinių registrų nebuvo galima nustatyti pardavimo pajamų gautų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 metus ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2016 metus deklaravo į mokesčio bazę įtrauktų uždirbtų pajamų iš viso – 38 826,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų duomenimis deklaravo už 2016 metus PVM apmokestinamų sandorių už 30323,00 Eur ir ES PVM mokėtojams patiektų prekių sandorių – 8500,00 Eur, iš viso – 38 823,00 Eur, metinėje pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) už 2016 metus deklaravo į mokesčio bazę įtrauktų uždirbtų pajamų iš viso – 38826,00 Eur, t. y. deklaravo daugiau - 3,00 Eur.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metus nepateikė, metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2017 metus deklaravo nulines į mokesčio bazę įtrauktas pajamas. Tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų duomenis ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis tiriamoji bendrovė 2017 m. sausio – lapkričio mėn. turėjo PVM apmokestinamų sandorių už 39962,00 Eur, prekių eksporto – 1700,00 Eur ir ES PVM mokėtojams patiektų prekių sandorių – 69 238,00 Eur, iš viso – 110 900,00 Eur, tačiau metinėje pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) už 2017 metus jų nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio, t. y. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metus tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti įsigytų prekių savikainos, patirtų sąnaudų, todėl tyrimo metu papildomai pelno mokestis nuo 2017 metais 110900,00 Eur nedeklaruotų gautų pajamų neapskaičiuotas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204) už 2018 metus ir 2019 metus nepateikė, metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2020 metus ir 2021 metus deklaravo nulines į mokesčio bazę įtrauktas pajamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų duomenimis per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (išregistravimo iš PVM mokėtojų registro) tiriamoji bendrovė pardavimo pajamų PVM deklaracijose nedeklaravo.
Tyrimo metu palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (paslaugų) pardavimo dokumentų duomenų pagal išrašomus sąskaitų faktūrų registrus už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. įrašymą į PVM deklaracijas nustatyta, kad PVM apmokestinamų sandorių sumos (PVM deklaracijos 11 eil.), prekių eksporto sumos (PVM deklaracijos 17 eil.), ES PVM mokėtojams patiektų prekių sumos (PVM deklaracijos 18 eil.) ir pardavimo PVM sumos (PVM deklaracijos 29 eil.) sutampa su išrašomų sąskaitų faktūrų registruose įrašytomis pardavimo dokumentų sumomis pagal kiekvieną metų mėnesį už aukščiau nurodytą laikotarpį.
Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo ir pardavimo (nurašymo) dokumentai bei suvestiniai apskaitos registrai už tiriamąjį laikotarpį.
VĮ „Registrų centras“ svetainės duomenimis (2022 m. rugpjūčio 19 d.) už tiriamąjį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė finansines ataskaitas už 2015 ir 2016 finansinius metus, VĮ „Registrų centras“ nepateiktos tiriamosios bendrovės finansinės ataskaitos už 2017 metus, 2018 metus, 2019 metus, 2020 metus ir 2021 metus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų balansų duomenimis ilgalaikio (materialus) turto likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 21427,00 Eur ir 2016 m. gruodžio 31 d. – 18132,00 Eur.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų balansų duomenimis trumpalaikis turtas pirkimo kainomis:
- 2015 m. gruodžio 31 d. – 14679,00 Eur, iš jo: atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 5714,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 1943,00 Eur ir pinigai - 7022,00 Eur;
- 2016 m. gruodžio 31 d. buvo – 29761,00 Eur, iš jo: atsargos – 29139,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 622,00 Eur.
Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo ir pardavimo (nurašymo) dokumentų bei suvestinių apskaitos registrų už tiriamąjį laikotarpį, nepateiktų VĮ „Registrų centras“ bendrovės finansinių ataskaitų (balansų) už 2017 metus, 2018 metus, 2019 metus, 2020 metus ir 2021 metus, nebuvo galimybės nustatyti, kiek ilgalaikio ir trumpalaikio turto tiriamuoju laikotarpiu bendrovė buvo įsigijusi ir/ar jis buvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje.
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako vadovas, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 dalį - ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 11 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalį - už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.
SODRA – draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo darbuotojai duomenimis, direktoriumi nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. dirbo V. R.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu: nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. liepos 30 d. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo D. D., nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 16 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. K.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo/įmonė nuo 2018 m. liepos 17 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos nenustatytas.
VĮ „Registrų centras“ svetainės duomenimis (2022 m. rugpjūčio 19 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė finansinių ataskaitų (balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų) už 2017 metus, 2018 metus, 2019 metus, 2020 metus ir 2021 metus bei metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204) už 2018 metus ir 2019 metus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų (balansų) už 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 finansinius metus nepateikimo, nesilaikyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr.X-1633) 16 str. 1 d. „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“.
Jeigu, pagal ikiteisminio tyrimo metu V. K. duotus parodymus, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo tvarkyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, t. y. pagal V. R. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus buvo pildomi visi privalomi žurnalai, registrai, teikiamos deklaracijos, visi pildyti dokumentai buvo paruošti savalaikiai ir nutraukus buhalterinių paslaugų tvarkymo sutartį, visi turimi bendrovės dokumentai buvo perduoti direktoriui V. R. bei pagal V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vesta elektroninėje apskaitos programoje „Rivile GAMA“ ir apskaitos duomenys buvo panaikinti (ištrinti) iš minėtos programos, nes tuo metu V. K. jau nebetvarkė šios bendrovės apskaitos ir šių duomenų neprašė išsaugoti.
Jeigu pagal ikiteisminio tyrimo metu V. K. duotus parodymus, nutraukus buhalterinių paslaugų tvarkymo sutartį, visi turimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti bendrovės direktoriui V. R., tai laikoma, kad tiriamosios bendrovės dokumentai ir suvestiniai registrai laikotarpio nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo neišsaugoti.
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų – prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, buhalterinės apskaitos suvestinių registrų – turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai nenustačiusi minėtų dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojusi, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies - „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalies – patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, nes nepatvirtino apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės nustatytų apskaitos dokumentų saugojimo terminų nuostatų, kuriose nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.
Motyvuojamoji dalis
BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.).
Teismas įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje buvimą kaltinamojo A. J. veikoje, kadangi bylos duomenis, nustatyta, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. J. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. J. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokurorės siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai (BK 54, 61 straipsniai).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. J. prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui.
Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės teisme išdėstyti nuteistajam paskirtos baudos (kriminalinės bausmės) mokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį negu dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma.
Atsižvelgiant į A. J. materialinę padėtį (dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose), į tai, kad jis turi nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dydį, teismo vertinimu tikslinga kaltinamajam suteikti galimybę sumokėti baudą savanoriškai nustatant ilgesnį jos sumokėjimo terminą.
Kardomoji priemonė paskirta A. J. nebuvo paskirta.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai apskaitos dokumentai, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 222 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį bauda 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę sumažintą bausmę – baudą 68 MGL, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius apskaitos dokumentus, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Išaiškinti A. J., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.
Išaiškinti A. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.