Šiaulių apylinkės teismo nutartis

mažametės nukentėjusiosios P. K. įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kairiui, atstovei pagal įstatymą L. K.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje

O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, senatvės pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. U. 2024 m. rugsėjo 3 d., 16 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, matant L. K. ir Ž. Š., be aiškios priežasties rankoje neštu pirkinių krepšiu vieną kartą smogė dviračiu važiavusiai mažametei P. K. į pakaušio sritį, ko rezultate pastaroji nugriuvo nuo dviračio, tokiu įžūliu savo elgesiu mažametei P. K. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Tokie O. U. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

Liudytoja Ž. Š. teisme parodė, kad O. U. žino kaip (duomenys neskelbtini) miesto gyventoją. Ji ėjo iš darbo. Priekyje ėjo O. U. Jai pastaroji pasirodė agresyvi, todėl nutarė nelenkti, o eiti iš paskos. Buvo girdėjusi, kad O. U. parduotuvėje užpuldinėjo žmones. Tada pamatė iš priekio atvažiuojančią mergaitę. Kai mergaitė susigretino su moterimi, pastaroji atsisukusi taše ar maišeliu trenkė mergaitei per galvą. Vaikas nukrito nuo dviračio. Jai paklausus moters ką ši daro, pastaroji tiesiog pasišalino. Toks moters elgesys ją labai papiktino.

Mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. K. posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d., apie 17 val., su savo dukra ėjo per miestą į šokių būrelį. Dukra važiavo dviratuku, truputį pavažiuodavo ir sustojusi palaukdavo jos. Matė, kad iš priekio ateina žmonės. Pamatė kaip nepažįstama moteriškė, pereidama į dukros pusę, užsimojo pirkinių taše ir trenkė mergaitei į galvą. Ji negalėjo patikėti tuo kas vyksta. P. nugriuvo ant žolės, buvo labai išsigandusi, verkė. Ji paklausė tos moters ką ši daro, tačiau moteris numojo ranka ir nieko nesakiusi nuėjo. Ji iškvietė policiją. Po šio įvykio dukra porą mėnesių bijojo eiti pro tą vietą. Dukra sakė, kad jai skauda, nes smūgis buvo stiprus, moteris trenkė iš visų jėgų su didele taše. Tą dieną dukrą apžiūrėjo medikai, daugiau pas medikus, psichologus nesikreipė. Baimės jausmas P. dingo tik po kelių mėnesių. Jai pačiai buvo didelis šokas, sukrėtimas dėl tokio moters poelgio.

Liudytoja Ž. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d., apie 16 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) mieste ėjo iš darbo. (Duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, ėjo per perėją link pėsčiųjų tilto. Eidama per sankryžą matė nuo parduotuvės „N.“ ta pačia kryptimi einančią moterį, kurią pažįsta kaip O. Žino, kad pastaroji yra priekabi, užkabinėja žmones parduotuvėse. Perėjusi gatvę, ji pamažu ėjo minėtai moteriai iš paskos. Matė dviračiu link jų važiuojančią mergaitę, maždaug septynių metų amžiaus. Mergaitė važiavo pamažu ir atsargiai. Pravažiavusi tiltą ir užvažiavusi ant šaligatvio, mergaitė netgi pasuko kažkiek į žolyną, kad prasilenktų su priekyje ėjusia moterimi, vardu O. Kai mergaitė priartėjo prie O., ši į dešinę ranką perėmė kairėje rankoje neštą pirkinių krepšį, plaštaka jį suėmė už viršaus ir, užsimojusi, trenkė pirkinių krepšiu dviračiu pravažiuojančiai mergaitei į pakaušį. Po smūgio mergaitė nugriuvo nuo dviračio ant žolyno ir pradėjo verkti. Pamačiusi kas atsitiko, ji pradėjo šaukti ir klausti O. ką ši daro. Moteris atsisuko į ją ir pasakė, kad neva mergaitė ant jos važiavo dviračiu. Ji pasakė, kad mergaitė ant pastarosios tikrai nevažiavo, netgi norėjo pasukti į šalį ir eiti O. tikrai netrukdė. Priėjusi prie mergaitės, ji bandė padėti pastarajai atsikelti, nes mergaitė buvo išsigandusi, verkė. Matė, kad paraudęs mergaitės vienos kojos kelis. Taip pat pamatė nuo tilto atbėgančią pažįstamą L. K., kuri kaip vėliau paaiškėjo, yra mergaitės mama. Kai L. pribėgo prie dukters, O. nuėjo tolyn, praėjo tiltą ir sustojusi kurį laiką žiūrėjo į jas. Mergaitės mama paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Pirkinių krepšys, kuriuo O. trenkė mergaitei į galvos sritį, buvo daugkartinio naudojimo, juodos spalvos su ornamentais. Maišu mergaitei moteris trenkė tyčia, užsimojusi „iš peties“. Toks O. elgesys ją sukrėtė ir išgąsdino. Mano, kad eidama miestu, turėtų jaustis saugi (1 t., b. l. 93–96).

L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d., pavakary, su dukra P. K. ėjo (duomenys neskelbtini) miesto pėsčiųjų tiltu, link (duomenys neskelbtini). P. važiavo dviratuku pėsčiųjų tiltu, dešine puse. Ji iš paskos ėjo pėsčia. Jeigu ji kažkiek atsilikdavo, dukra sustodavo jos palaukti. Tilto pabaigoje mergaitė nulipo nuo dviratuko ir jį nusistūmė ant pėsčiųjų tako. Būdama pėsčiųjų take, P. vėl sėdo ant dviratuko ir pradėjo važiuoti dešinėje pėsčiųjų tako pusėje. Matė iš priekio kaire pėsčiųjų tako puse einančią moterį. Kai P. su ta moterimi susilygino ir gal netgi kažkiek pravažiavo, moteris staiga pagreitino žingsnius, perėjo į dešinę pėsčiųjų tako pusę link P. ir, užsimojusi pirkinių krepšiu, trenkė P. Po smūgio P. griuvo į žalią veją, esančią šalia pėsčiųjų tako. Praeiti moteriai dukra tikrai netrukdė, nes važiavo kitoje pėsčiųjų tako pusėje. Pamačiusi kad moteris trenkė dukrai ir ši nukrito, ji labai išsigando, buvo šoko būsenoje. Bėgdama moters klausė ką ši daro, tačiau moteris į kalbas nesileido, mosikavo rankomis ir nuėjo tolyn per tiltą. P. buvo išsigandusi, pasimetusi, verkė. Ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Anksčiau su minėta moterimi nei ji, nei P. jokių konfliktų nėra turėję. P. iki šiol bijo, kad nebūtų kaip praėjusį kartą, artėdama link įvykio vietos. Po įvykio į gydytojus nesikreipė, dukrą tik apžiūrėjo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai (1 t., b. l. 87–90).

Tai, kad O. U. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje taip pat įrodyta šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

2024-09-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. K. parodymai, kad 2024-09-03, apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini) m., ėjo su dukra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu važiavo dviračiu priešais ją. Praėjus tiltą per upę, ėjo link (duomenys neskelbtini) miesto centro. Tuo metu priešais ėjo senyvo amžiaus moteriškė, kuri rankoje nešėsi tašę su daiktais. Kai dukra susilygino su moteriške, ši nieko nesakiusi rankine užsimojo ir vieną kartą trenkė jos dukrai į galvos sritį. Dukra nuvirto su dviračiu ant šaligatvio. Ji paklausė moteriškės ką ši daro ir bandė pastarąją sulaikyti, bet moteriškė kažką suburbėjo ir nuėjo tolyn. Tada ji paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Moteriškę spėjo nufotografuoti iš nugaros pusės, nuotrauką prideda prie pareiškimo. Dėl šio įvykio dukra labai išsigando, verkė, pastarajai skaudėjo galvos sritį, buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais iš 10. Atvykę medikai apžiūrėjo dukrą ir paliko gydytis ambulatoriškai. Įvykį matė Ž. Š., kuri kartu laukė policijos pareigūnų. Ž. Š. jai pasakė kad ta moteriškė yra O. G. (1 t., b. l. 13–17);

iš 2024-09-03 įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame aprašytas pėsčiųjų ir dviratininkų takas, esantis (duomenys neskelbtini), matyti, kad O. U. smurtavo prieš mažametę nukentėjusiąją viešoje vietoje (1 t., b. l. 40–46);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 993/2024(05), kurioje nurodyta, kad P. K. įvykio metu galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 61);

2024-09-27 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas L. K. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 78–80);

2024-11-06 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys (1 t., b. l. 82–83);

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-32/2025, kuriame nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu įtariamoji O. U. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu — (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; šiuo metu O. U. serga lėtiniu psichikos sutrikimu — (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir jų valdyti, jai taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini); O. U. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną. O. U. dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojinga, jai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL (2 t., b. l. 17–23).

Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė, kuri posėdžio metu nurodė, jog veikų padarymo metu O. U. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu — (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmus. O. U. ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu — (duomenys neskelbtini), todėl negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jai rekomenduojamas priverstinis gydymas, t. y. stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu O. U. nustatyta papildoma diagnozė – (duomenys neskelbtini), nes atlikus psichologinius įvertinimus, stebėtas kognityvinių funkcijų pakitimas, atminties, dėmesio susilpnėjimas. O. U. elgesys pasižymi impulsyvumu, neprognozuotumu, sunku nuspėti kaip pastaroji gali pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, nes O. U. ambulatoriškai vaistų nevartoja ir galimi ligos paūmėjimai. O. U. yra socialiai pavojinga, jos veiksmai sunkiai prognozuojami, todėl reikalingas stacionarinis stebėjimas specializuotoje įstaigoje.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad O. U. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje be aiškios priežasties rankoje neštu pirkinių krepšiu vieną kartą smogė dviračiu važiavusiai mažametei P. K. į pakaušio sritį, ko rezultate pastaroji nugriuvo nuo dviračio, tokiu įžūliu savo elgesiu mažametei P. K. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų L. K. ir Ž. Š. parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į atliktus O. U. neteisėtus veiksmus, jai inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam ir viešosios tvarkos sutrikdymas.

O. U. veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu ji negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir negali jų valdyti. Dėl šios priežasties O. U. yra pripažintina nepakaltinama (BK 17 straipsnis). O. U. atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad O. U. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

O. U. pripažinti nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

O. U. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.