Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-130-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2A-130-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00828-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
D. D.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės, V. Š.
Trečiasis asmuo
D. T., VĮ Registrų centrui

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-130-123/2012

Teisėja N. Bagdonienė (Proceso Nr. 2-43-3-00828-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 121.21; 30.2; 30.9.1KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams V. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui, trečiajam asmeniui D. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei D. D., atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui ir trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl įsakymo parduoti valstybinę žemę panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. D. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jai ir atsakovui Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Pamario krašto projektai“ parengtą žemės sklypo paskirstymo planą, priskiriant ieškovei atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raudona spalva ir indeksu B, o atsakovei Lietuvos Respublikai atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalia spalva ir indeksu A, kitą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą geltona spalva ir indeksu C, paliekant naudotis bendrai. Nurodo, kad jai ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0816 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad jos dalis minėtame sklype sudaro 0,0670 ha. Kita sklypo dalis 2005-02-02 sutartimi Nr. 88/2005-15 išnuomota atsakovui V. Š.. Prieš kreipiantis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovė kreipėsi į atsakovą V. Š., tačiau sutarimo nepasiekė. Mano, kad jos pateiktas projektas atitinka patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principus. Be to, planas atitinka nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Atsakovas V. Š. patikslintu priešieškiniu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-04-02 įsakymą Nr. 4-2120-(1.3) parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) D. D., pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko ir D. D. 2009-05-14 sudarytą 670/816 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2604 ir taikyti restituciją, taip pat prašo priteisti iš ieškovės D. D. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 1996-06-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2SD-8764 jis įsigijo 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2000 m. buvo atlikta šio namo rekonstrukcija, po to namo plotas padidėjo iki 195,39 kv. m. Rekonstrukcija atitiko projektą ir 2000-05-24 Valstybinės statybos inspekcijos pažymos Nr. 75 pagrindu ji buvo įregistruota VĮ Registrų centre. 2000-05-31 pirkimo pardavimo sutartimi jis pardavė 1/2 dalį iš 55/100 dalių (kas sudaro 55/200 dalis) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ieškovei D. D.. 2007–2008 m. laikotarpyje ieškovė nupirko 45/200 dalis E. ir A. G. valdyto namo ploto, tačiau dėl neperskaičiuotų dalių VĮ Registrų centre liko įrašytos 45/100 dalys (19/100 dalių E. G. ir 26/100 dalys A. G.). Taip ieškovė, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis valdydama 145/200 dalis gyvenamojo namo, realiai nuosavybės teise valdo tik 91,36 kv. m., t. y., mažiau kaip 1/2 dalį iš 195,39 kv. m. šio namo ploto. Kitą namo dalį – 104,03 kv. m. nuosavybės teise valdo atsakovas. Klaipėdos apskrities viršininkas 2004-09-27 įsakymu Nr. 13.6-3096 nustatė bendrosios nuosavybės teise naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydį, atsižvelgiant į kiekvienam tuometiniam bendraturčiui VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas (neįvertinus rekonstrukcijos) turimų pastatų dalis. Klaipėdos apskrities viršininkas 2009-04-02 priėmė įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieškovei ir 2009-05-14 su ja sudarė valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 670/816 dalių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią šią sklypo dalį pardavė D. D.. Taip D. D. šiuo metu nuosavybės teise valdo apie 3/4 dalis šio žemės sklypo, o tai proporcingai neatitinka realios padėties po rekonstrukcijos namo dalių teisinės registracijos.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-05-24 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009-04-02 įsakymą Nr. 4-2120-(1.3) dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo D. D.; pripažino negaliojančia 2009-05-14 valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 670/816 dalių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2604, pagal kurią šią sklypo dalį iš valstybės nusipirko D. D.; taikė restituciją – įpareigojo D. D. grąžinti valstybei 670/816 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o valstybę atstovaujančią Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojo grąžinti D. D. už šį sklypą sumokėtus pinigus – 4 916 Lt. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Iš D. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus po lygiai priteisė bylinėjimosi išlaidas: V. Š. naudai – iš kiekvieno po 20 Lt žyminio mokesčio, po 1 037,50 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti; advokatės D. I. V. naudai – iš kiekvieno po 208 Lt kelionės išlaidų; į valstybės biudžetą – iš kiekvieno po 56,03 Lt pašto išlaidų. Iš V. Š. priteisė bylinėjimosi išlaidas: D. D. – 340 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 22,96 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Spręsdamas priešieškinio pagrįstumo klausimą dėl ieškinio senaties termino teismas nustatė, kad ginčijamas administracinis aktas, tačiau ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, be to, atsakovas tik gavęs D. D. ieškinį dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos sužinojo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė 2009-04-02 įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieškovei ir 2009-05-14 su ja sudarė valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį. Todėl konstatavo, kad atsakovas nepraleido šio termino. Dėl administracinio akto panaikinimo ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismas nustatė, kad D. D. pagal nekilnojamojo turto registro duomenis įsigijo 145/200 gyvenamojo namo dalis, o atsakovui priklauso 55/200 dalys. Procentine išraiška ieškovei priklauso 72,5 procentų gyvenamojo namo, atsakovui – 27,5 procentų gyvenamojo namo, tuo metu ieškovei parduota 82,1 procentų viso žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius ieškovei pardavė žemės sklypo dalį, neatitinkančią jos turimos gyvenamojo namo dalies. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nustatė, kad neturtinė žala už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą neatlyginama, kadangi teismo proceso dalyviai už teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako, todėl šios atsakovo priešieškinio dalies netenkino. Dėl pareikštų ieškinio reikalavimų teismas nustatė, kad iš dalies patenkinus atsakovo priešieškinį ir panaikinus žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, ieškovės ieškinį tenkinti nėra pagrindo, todėl jį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius prašo iš dalies panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Nurodo, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Klaipėdos apskrities viršininko administracija šių reikalavimų nebuvo pažeidusi. Žemės sklypo dalys buvo nustatytos 2004-09-27 įsakymu ir vadovaujantis šiuo įsakymu buvo įvykdytas žemės sklypo dalies pardavimas ieškovei, atsakovui jo pagrindu žemės sklypo dalis buvo išnuomota. Teismas be jokio pagrindo nustatydamas statinių dalis visiškai neatsižvelgė į ūkinio pastato ir garažo plotą. Teismas įvertino tik pastato – gyvenamojo namo turimas dalis ir tokia teismo išvada prieštarauja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p., kuris numato, kad turi būti atsižvelgiama į visų statinių dalis. Atsižvelgus į visų statinių plotą ieškovei priklausanti dalis sudaro 82,1 proc., o atsakovui 17,9 proc. Pirkimo pardavimo sandoris buvo sudarytas būtent tokiai žemės sklypo daliai, t. y. 670/816, kas sudaro 82,1 proc. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliantas nesutinka su teismo iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis – nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo priskaičiuoti advokato padėjėjui sumokėtą sumą, advokato padėjėjo kvite nenurodyta, kokios paslaugos buvo suteiktos. Teismas patenkino vieną priešieškinio reikalavimą iš dviejų, o bylinėjimosi išlaidų priteisė daugiau nei pusę, t. y. 83 proc. Advokatei taip pat negalėjo būti priteistos kelionės išlaidos, nes ji nebuvo bylos šalimi. Teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. neįtraukė į bylą notarės A. R., kuri patvirtino sudarytą žemės sklypo dalies perleidimo sandorį.

Apeliaciniu skundu ieškovė D. D. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 145/200, o atsakovui 55/200 dalys gyvenamojo namo, be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso kiti pagrindiniai statiniai: ūkinis pastatas, garažas. Teismas nepagrįstai apskaičiavo tik ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies procentinę išraišką, neskaičiuodamas kitų jai priklausančių kiemo statinių užstatyto ploto. Teismas nustatęs, kad ieškovė turėjo teisę pirkti naudojamo žemės sklypo dalį be pagrindo visiškai panaikino ginčijamą 2009-04-02 apskrities viršininko įsakymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administraciniam aktui ginčyti taikomas dešimties metų terminas pagal CK 1.125 straipsnį, nes tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Mano, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, nes ieškovės ieškinys atmestas nustačius neteisėtus šios tarnybos veiksmus. Teismas nepagrįstai atsakovo atstovei asmeniškai priteisė jos kelionės į teismą išlaidas, nepagrįstai rėmėsi advokato padėjėjo pateiktu pinigų priėmimo kvitu, nes advokato padėjėjas jokių veiksmų byloje neatliko.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą palikti nepakeistą. Žemės sklypo ieškovei buvo parduota prie jos turimos gyvenamojo namo dalies pridėjus garažo ir ūkinio pastato dalis, t. y. ieškovei buvo parduota neproporcingai didelė žemės sklypo dalis. VĮ Registrų centre užregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad ieškovei priklauso ¾ gyvenamojo namo. Apie Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą parduoti D. D. dalį žemės sklypo V. Š. sužinojo tik 2010-04-30 gavęs šio dokumento kopiją civilinėje byloje Nr. 2-1184-204/2010, todėl 1 mėn. termino šiam administraciniam aktui apskųsti nepraleido. Į bylą pateikti advokatės ir advokato padėjėjo pinigų priėmimo kvitai atitinka faktinę padėtį. Sutinka, kad kuro kvitų pinigai už advokatės atvykimą į bylą turėjo būti priteisti ne pačiai advokatei, bet V. Š., todėl neprieštarauja, kad ši sprendimo dalis būtų pakeista kelionės išlaidas priteisiant atsakovui V. Š.. Mano, kad notaras šioje byloje teisinio suinteresuotumo neturi, nes esant nenuginčytam, galiojančiam įsakymui, atsisakyti tvirtinti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tikrinti ar keisti jos duomenis nebuvo teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius sutinka su ieškovės D. D. apeliaciniu skundu, prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės D. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl valstybinio žemės sklypo dalies pardavimo teisėtumo – administracinio akto panaikinimo ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Apeliantė D. D. nurodo, kad atsakovas V. Š. yra praleidęs administracinio reikalavimo senaties terminą.

Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 str.), tačiau taip pat, vadovaujantis absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementu (CPK 36 str. 2 d.), t. y. kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2009-04-02 įsakymas yra administracinis aktas, kurį skundžiant administraciniam teismui būtų taikomas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008).

Nustatyta, kad atsakovas tik 2010-04-30 gavęs D. D. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-39-204/2011 (Nr. 2-1184-204/2010) dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos (t. 1, b. l. 24) sužinojo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė 2009-04-02 įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieškovei ir 2009-05-14 su ja sudarė valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 670/816 dalių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią šią sklypo dalį pardavė D. D.. Į teismą dėl statinio teisinės registracijos panaikinimo, įsakymo parduoti valstybinę žemę panaikinimo ir kt. reikalavimų V. Š. kreipėsi 2010-05-31, todėl konstatuotina, kad atsakovas V. Š. nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino.

Dėl neįtrauktų į bylą asmens teisių ir pareigų

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius nurodo, kad teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. neįtraukė į bylą notarės A. R., kuri patvirtino sudarytą žemės sklypo dalies perleidimo sandorį, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su nurodytu teiginiu. Nėra pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis notarų, kurie patvirtino tarp šalių sandorį, jeigu nė viena iš šalių kaip ieškinio ar atsikirtimų pagrindu nenurodo kokių nors notaro kaltų veiksmų ar neveikimo, turėjusių reikšmės sandorio teisėtumui. Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnį notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, taigi su tvirtinamų sandorių šalimis notaro paprastai nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai. Vien sandorio patvirtinimo notarine tvarka faktas nelemia notaro įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu būtinumo.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-04-02 įsakymą Nr. 4-2120-(1.3) parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) D. D., pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko ir D. D. 2009-05-14 sudarytą 670/816 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2604 ir taikyti restituciją, priteisti iš ieškovės D. D. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktas nustato, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Pagal nurodytų Taisyklių nuostatas žemės sklypo dalių dydžių nustatymas priklausė apskrities viršininko kompetencijai, taigi ieškovės D. D. ir atsakovo V. Š. teisių į žemės sklypą dydžio klausimas teisėtai buvo išspręstas būtent Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-27 įsakymu (t. 2, b. l. 15). Apskrities viršininkui įsakymu nustačius valstybinės žemės sklypo naudotojams priklausančias sklypo dalis, teismas, nagrinėdamas bylą pagal reikalavimą nustatyti bendrai naudojamo valstybinės žemės sklypo dalis, iš esmės ne iš naujo sprendžia šiems asmenims priklausančių žemės sklypo dalių nustatymo klausimus, bet vertina jau priimto administracinio akto teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį. Teismo išvada, kad ieškovei priklauso 72,5 procentų gyvenamojo namo, atsakovui – 27,5 procentų gyvenamojo namo, prieštarauja Taisyklių 7 punktui, nes teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ūkinio pastato (unikalus Nr. 8893-6001-7030) ir garažo plotą (unikalus Nr. 8893-6001-7026), kurie yra įregistruoti kaip atskiri pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektai, o ne pastato priklausiniai (t. 2, b. l. 7–10, 44–51). Teismui neatsižvelgus į visų statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo) dalis, buvo netinkamai apskaičiuotos ieškovei ir atsakovui priklausančio turto dalys. Atsižvelgus į visų statinių plotą ieškovei priklausanti dalis sudaro 82,1 proc., o atsakovui 17,9 proc. Ginčijama Klaipėdos apskrities viršininko ir D. D. 2009-05-14 sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent tokiai žemės sklypo daliai, t. y. 670/816, kas sudaro 82,1 proc. žemės sklypo. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-27 įsakymu nustatytos žemės sklypo dalys apskaičiuotos pagal turimų pastatų dalis, kurios nurodytos VĮ Registrų centro duomenyse, šie duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šalims priklausančios statinių dalys nurodytos neteisingai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimo dalis naikintina iš dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė D. D. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jai ir atsakovui Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Pamario krašto projektai“ parengtą žemės sklypo paskirstymo planą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismas atmetė ieškovės ieškinį, nes iš dalies patenkinus atsakovo V. Š. priešieškinį ir panaikinus žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir taikius restituciją, ieškovės D. D. ieškiniui tenkinti nebuvo pagrindo. Teismas iš esmės nesprendė ieškinio reikalavimų, apeliaciniame skunde ieškovė D. D. nenurodo jokių motyvų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, todėl siekiant suteikti šalims galimybę pateikti paaiškinimus, atsikirtimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, taip pat neužkirsti šalims galimybės vėliau apskųsti teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ar atsisakymą ją nustatyti, yra pagrindas sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo V. Š. priešieškinis tenkintas iš dalies, naikintina, iš dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – atsakovo V. Š. priešieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1 d. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikintina, ir ieškinio pagrįstumo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus teismo sprendimą iš dalies perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str., 93 str. 1–5 d.). Atmetus atsakovo priešieškinio dalį (kita dalis buvo atmesta pirmosios instancijos teismo sprendimu) pagrindo atsakovui V. Š. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui ir jo atstovei iš D. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, tai pat pašto išlaidos valstybei, naikintina.

Nustatyta, kad ieškovė D. D. nagrinėjant civilinę bylą patyrė 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį (t. 1, b. l. 22), 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 131) ir sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 175). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis atmetamas, ieškovės ieškinys perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir klausimas šios bylos dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei iš atsakovo teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų dalis padidintina ir priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iki 67,51 Lt padidintinos iš atsakovo valstybei priteistos pašto išlaidos (CPK 92 str.). Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistina dalis jos už paduotą apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio – 69 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s prendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Š. priešieškinis tenkintas iš dalies, panaikinti, iš dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo V. Š. priešieškinio dalį dėl įsakymo parduoti valstybinę žemę panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės D. D. ieškinys atmestas, panaikinti, ir ieškinio pagrįstumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui V. Š. ir jo atstovei advokatei Dianai I. V. iš ieškovės D. D. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus priteistos bylinėjimosi išlaidos ir pašto išlaidos valstybei pirmosios instancijos teisme.

Padidinti iš atsakovo V. Š. ieškovei D. D. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 1 000 Lt ir valstybei priteistas pašto išlaidas iki 67,51 Lt. Priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei D. D. 69 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas