Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Byla Nr. 2SA-349-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2SA-349-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07546-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
V. B.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-349-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07546-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 124.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą ir pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl reikalavimo įvykdymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, suinteresuoti asmenys – 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Nano sprendimai“, UAB „Bakteriofagas“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bei sustabdyti Vilniaus miesto 2 aplinkės teismo 2011-09-12 sprendimo už akių vykdymą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 aplinkės teismo 2011-09-12 sprendimu už akių 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija buvo įpareigota savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą automobilių techninio aptarnavimo stotį ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, kad paaiškėjo, jog minėtame sprendime už akių nurodoma nugriauti 1 284,26 kv. m. automobilių techninio aptarnavimo stotis, plane pažymėta indeksu 1G1p, yra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas statyti statinys, kurio baigtumas yra 92 proc. Nurodė, kad statybos procesas buvo teisėtas, naudojimui buvo skirtas žemės sklypas, parengtas bei suderintas techninis projektas ir tik po to išduotas statybos leidimas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7, 8 dalis, taip pat ignoravo kasacinės instancijos teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, kadangi su savavališkos statybos padariniais susiję klausimai sprendžiami remiantis Statybos įstatymu. Paaiškino, jog CK 4.403 straipsnio normos turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų ir jų vertinimo taisykles, kadangi nevertino aplinkybės, jog 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti leidimo, be to, vien tai, kad statinys jau yra įregistruotas registre, daiktinių teisių neįregistravimas savaime nedaro tokio statinio statybos savavališka. Nurodė, kad pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 17 straipsniai, kadangi 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nebuvo išklausyta. Pažymėjo, jog bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o tai yra laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkė A. B. atsiliepimu prašė pareiškėjo V. B. prašymą tenkinti ir procesą atnaujinti. Atsiliepimą grindė tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjas savo pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, be to, aplinkybės, kad statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas statyti, o po bylos išnagrinėjimo buvo gauti duomenys iš Vilniaus apskrities archyvo, jog 1987-09-07 buvo išduotas statybos leidimas ir dėl to paskirtas žemės sklypas, nekeičia egzistuojančios faktinės situacijos. Pažymėjo, jog 1987-09-07 išduotas statybos leidimas nekeičia ir nepaneigia statinio savavališkos statybos fakto. Be to, pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą ir pridėjo kitą 1998-12-09 leidimą Nr. KP99-238, visiškai nesusijusį su nagrinėjama byla, taip pat nepateikė jokių duomenų apie vykdomas savavališkos statybos įteisinimo procedūras, o nuo priimto sprendimo yra praėję beveik dveji metai.

Suinteresuoto asmens 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas V. G. atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, reikšmingų bylos nagrinėjimui, o jo pretenzijos dėl neįtraukimo į ankstesnį bylos nagrinėjimą yra nepagrįstos, kadangi bylose, kuriose šalis yra bendrija, jos nariai nėra įtraukiami, nes tai apsunkintų bylos nagrinėjimą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Nano sprendimai“ atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyti atnaujinti procesą. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nesėmė jokių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius nei surašius statybos aktą, nei per visą teismo procesą. Šalių lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas, kadangi tai, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, yra jo pasirinkimas. Pažymėjo, jog pareiškėjas apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimą už akių žinojo nuo jo priėmimo dienos ir praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, t. y. tuo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7, 8 dalis, CPK 12, 17, 178 ir 185 straipsnius. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas įvardino, kad ginčo statinys yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip nebaigtas statyti, ginčo statinys buvo pastatytas 1987 metais, o tuo metu leidimai galėjo būti išduodami pateikus patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus suinteresuotam asmeniui 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai buvo skirtas valstybinis žemės sklypas, parengtas bei suderintas techninis projektas ir po to išduotas statybos leidimas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad apie tai, jog ginčo statinys buvo pastatytas 1987 metais ir leidimas jį statyti buvo išduotas 1987-09-07, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas analizavo sprendimo motyvuojamoje dalyje, pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu statinys dar nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau motyvuojamoje dalyje teismas pažymėjo, kad buvo bandoma atlikti jo registraciją, nors jo teisinė registracija ir neįrodytų pastato statybos teisėtumo. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad pakartotinai argumentai dėl šio statybos leidimo buvo išnagrinėti teismo sprendžiant klausimą dėl 2011-09-12 teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos valdybos nario S. S. prašymą, jau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-21 nutartyje pažymint, kad tokie argumentai nelaikytini naujomis su bylos dalyku susijusiomis aplinkybėmis. Todėl darytina išvada, kad aplinkybė, jog ginčo pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip nebaigtas statyti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Be to, pirmos instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-09-12 sprendime netinkamai vertino teisės normas, įtvirtinančias galimybę įteisinti savavališkai pastatytus statinius, yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog buvo atsižvelgta į teismo sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktų pakeitimus, leidžiančius įteisinti savavališką statybą, bei į formuojamą teismų praktiką, be to, teismas pagrįstai pastebėjo, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija neatliko visiškai jokių savavališkos statybos įteisinimo veiksmų, ir atsižvelgdamas į tokį pasyvumą, pagrįstai taikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (ieškovo) prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – statinio nugriovimą. Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik 2013-05-14 tapo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininku, t. y. praėjus beveik 2 metams po teismo sprendimo priėmimo, ir ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti teismo procesą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-12 sprendime už akių teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovas 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, t.y. statybos leidimo, savavališkai pastatė 1 284,26 m² bendro ploto pastatą – automobilių techninio aptarnavimo stotį, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė (kartu pateikė ir tai patvirtinančius įrodymus), kad atsakovui 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai pagal parengtą statybos projektą Nr. 0487052 buvo išduotas 1987-09-07 statybos leidimas Nr. KG-87-16 (Nr. K6-87-16) statyti automobilių techninio aptarnavimo postą adresu (duomenys neskelbtini) (tuometinis adresas (duomenys neskelbtini)), ir kad pagal tuo metu galiojusią tvarką atsakovui dėl to buvo skirtas valstybinės žemės sklypas. Taigi, būtent šių statybą leidžiančių dokumentų pagrindu atsakovas ir pastatė 1 284,26 m² bendro ploto pastatą – automobilių techninio aptarnavimo stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu lGlp, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jau nuo 1992-07-14, t.y. sprendimo už akių priėmimo metu, buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas (baigtumas 92 procentai) statyti pastatas. Apelianto nuomone, būtent šios nurodomos ir įrodymais patvirtinamos aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios yra pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti byloje jau priimtą sprendimą už akių. Apelianto įsitikinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina ginčo pastato statybos teisėtumą. Be to, apeliantas tvirtina, kad ginčo pastatas yra įgytas bei pastatytas atsakovo pajininkų, o tai reiškia, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą atsakovo pajininkai, o kartu ir pareiškėjas, laikytini tiek ginčo pastato bendrasavininkiais, tiek jo statytojais, todėl sprendimas už akių neabejotinai sukelia teisines pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems atsakovo dalyviams (pajininkams), todėl tiek pareiškėjas, tiek kiti bendrijos pajininkai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jie turėjo būti įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Taip pat apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir ignoravo kasacinės instancijos suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bylose dėl savavališkų statybų, taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnį bei Statybos įstatymo 28 straipsnio 7, 8 dalis. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatinėjo aplinkybių dėl suinteresuoto asmens ir/ar jo dalyvių (pajininkų, o kartu ir pareiškėjo) galimybės įregistruoti savo daiktines teises į ginčo pastatą. Apelianto nuomone, net padarius prielaidą, kad ginčo pastatas vis tik yra savavališkai pastatytas, teismas privalėjo svarstyti ir aiškintis galimybes dėl tokios pastato statybos įteisinimo parengiant reikiamą projektinę dokumentaciją bei suderinant ją su atitinkamomis viešojo administravimo įstaigomis, kadangi tai byloje nebuvo padaryta, tai CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme laikytina aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių. Be to, apeliantas teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 178, 185 straipsniuose, o būtent: nors, kaip jau minėta, sprendime už akių yra konstatuota, kad ginčo pastatas pastatytas savavališkai – neturint statybą leidžiančių dokumentų, tačiau pareiškėjo nurodytų ir pateiktų įrodymų – 1987-09-07 statybos leidimo Nr. KG-87-16 (Nr. K6-87-16), 2013-05-23 išrašo iš nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapio, schemos ir plano – visuma vienareikšmiškai įrodo ginčo pastato statybos teisėtumą ir kartu paneigia jo statybos savavališkumą. Taip pat apeliantas pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nėra teisinės galimybės įteisinti ginčo pastatą.

Suinteresuoto asmens 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vardu advokatas A. L. atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-87-643/2011. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 366 str. 1 d. 2 p., 366 str. 1 d. 7 p., 366 str. 1 d. 9 p., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis yra naikintina.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Nano sprendimai“ atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo, kad su atskiraisiais skundais nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Visų pirma suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas V. B. neturi teisės reikalauti proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. nurodytais pagrindais, nes pareiškėjas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-87-643/2011 nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal CPK 365 str. 1 d. neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas sprendimu už akių nebuvo nusprendęs dėl jokių pareiškėjo V. B. materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, atskirajame skunde pažymima, kad nors pareiškėjas ir nurodo, kad yra atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys (pajininkas), tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nebuvo pateikęs. Bet kuriuo atveju, suinteresuoto asmens vertinimu, net jei pareiškėjas ir būtų 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys (pajininkas), pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nėra, nes bendrijos pajininkas turi nuosavybės teisę į pajų, o ne į ginčo statinį. Visos teisės ir pareigos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimo už akių pagrindu tiesiogiai atsirado tik atsakovui 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, o ne jos dalyviams, bendrijos nariai savo teises gina per juridinį asmenį, o ne tiesiogiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens nuomone, nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Be to, suinteresuotas asmuo pažymi ir tai, kad bet kuriuo atveju nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių, kurios būtų esminės ir nebūtų žinomos bylos nagrinėjimo metu, o apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.103 str., yra nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomone, apelianto nurodomos aplinkybės teismui buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, be to, aplinkybės, kad statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas statyti, o po bylos išnagrinėjimo buvo gauti duomenys iš Vilniaus apskrities archyvo, jog 1987-09-07 buvo išduotas statybos leidimas ir dėl to paskirtas žemės sklypas, nekeičia egzistuojančios faktinės situacijos. Inspekcija pažymėjo, jog 1987-09-07 išduotas statybos leidimas nekeičia ir nepaneigia statinio savavališkos statybos fakto, nes leidime yra aiškiai nurodyta, kad šis leidimas galioja iki 1988-12-31, o jeigu statyba šiuo laikotarpiu nepradedama, reikia gauti naują leidimą. Pareiškėjo pateiktame 2013-05-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad nebaigto statyti statinio statybos darbų pabaiga yra 1992 m., o tai, pasak inspekcijos, reiškia, kad statyba visą laikotarpį buvo vykdoma neteisėtai. Taip pat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažymi, kad atsakovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog statyba buvo pradėta vienerių metų laikotarpiu. Nurodomi faktai, kad bendrijai buvo skirtas valstybinės žemės sklypas, pateiktas kadastro žemėlapis, schema ir planas, neturint statybą leidžiančio dokumento, nešalina statybos savavališkumo. Pareiškėjo pateiktas 1998-12-09 leidimas Nr. KP99-238, inspekcijos nuomone, yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla, taip pat inspekcija atkreipia dėmesį, kad į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys apie vykdomas savavališkos statybos įteisinimo procedūras, o nuo priimto sprendimo yra praėję beveik dveji metai, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo ignoruoti ir šios aplinkybės. Be to, inspekcija nurodo, kad apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde remiasi CPK 366 str. 1 d. 7 p., nes pirmos instancijos teisme šis klausimas apskritai nebuvo keltas, todėl, inspekcijos nuomone, jis neturėtų vertinamas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Suinteresuoto asmens 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vardu advokatas A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su pareiškėjo V. B. atskiruoju skundu ir prašo V. B. atskirąjį skundą tenkinti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti.

Pareiškėjas V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su suinteresuoto asmens 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskiruoju skundu ir prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas dėl 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirojo skundo nutrauktinas.

Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija duomenimis V. G. bendrijos vadovo pareigas ėjo nuo 2011-04-22 iki 2013-07-04, o nuo 2013-07-04 bendrijos vadovė nurodyta A. B.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30499-430/2013 pagal V. B. ieškinį atsakovui 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos narių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – buvo sustabdytas atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2013-05-14 ir 2013-06-30 visuotinių narių susirinkimų sprendimų galiojimas iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo toje byloje. Pažymėtina, kad būtent 2013-06-30 sprendimu, kurio galiojimas minėta nutartimi buvo sustabdytas, A. B. buvo paskirta eiti bendrijos vadovo pareigas. Taigi, sustabdžius 2013-06-30 sprendimo galiojimą, A. B. įgaliojimai eiti bendrijos pirmininko pareigas buvo sustabdyti. Be to, savaime aišku, kad visų A. B. sandorių, įskaitant ir 2013 m. liepos 5 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. L., sudarytų iki 2013 m. liepos 18 d., galiojimas taip pat susistabdė.

Taigi, atskirasis skundas dėl 2013 m. liepos 10 d. nutarties, kurį 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vardu pateikė advokatas A. L., 2013 m. liepos 5 d. sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų su A. B., ir kuris Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2013-07-19 (b.l. 2 T., b.l. 139), yra pateiktas neįgalioto asmens.

Pagal CPK 315 str. 2 d. vienas iš atvejų, kai apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, yra tada, kai skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, o šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, remiantis CPK 315 str. 5 d., apeliacinis procesas nutrauktinas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinis procesas dalyje dėl 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties nutrauktinas.

Dėl V. B. atskirojo skundo.

Pagal CPK 365 str. 1 d. prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas V. B. nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-87-643/2011 nagrinėjimą byloje dalyvaujančiu asmeniu, o neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 str. 1 d. 7 p. numatytais pagrindais (CPK 365 str. 1 d.), t.y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi nustatyti, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir ar yra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytas pagrindais.

Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas prašymo rezoliucinėje dalyje neprašė atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, tačiau pačiame prašyme akcentuoja, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o prašymo rezoliucinėje dalyje ir dėstydamas argumentus formuluoja prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindais, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, o galimybė paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu siejama tik su tikėtina aplinkybe, kad prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas kreipimosi su šiuo prašymu subjektas, todėl spręsdamas dėl prašymo priėmimo (CPK 370 str. 1 d.), teismas nesprendžia, ar asmuo, padavęs prašymą, yra asmuo, turintis teisę kreiptis į teismą nurodytu pagrindu. Taigi pirmos instancijos teismas, nenustatęs nei bendrųjų, nei specialiųjų prašymo trūkumų, prašymą priėmė ir jį išnagrinėjo teismo posėdyje. Pabrėžtina, kad nors faktinis asmens tinkamumas ar netinkamumas nėra nustatomas pradinėje prašymo priėmimo stadijoje, tačiau šias aplinkybes privalu nustatyti teismo posėdyje, kai prašymas atnaujinti procesą nagrinėjimas iš esmės (CPK 370 str. 3 d.), nes anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas. Taigi subjekto tinkamumas yra vienas iš esminių kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti ir dėl jų pasisakyti, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, kad pareiškėjas į bylos nagrinėjimą įtrauktas nebuvo, prašymą atnaujinti procesą pateikė kaip fizinis asmuo, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas priėmė ir nagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip pateiktą neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, todėl visų pirma turėjo analizuoti CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, t.y. ar sprendime teismas nusprendė dėl pareiškėjo, kaip dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas nutartyje, kuria atsisakė atnaujinti procesą, visai nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kuriam CPK suteikia galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo; ar įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Taip pat pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė ir dėl to, ar prašymas yra paduotas nepraleidus terminų, nustatytų CPK 368 str.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paminėti klausimai, kurie turėjo būti nagrinėjami sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pirmos instancijos teismo nutartyje nėra atskleisti, t.y. teismas dėl jų visiškai nepasisakė; todėl spręstina, kad teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str.); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas

nutaria:

Apeliacinį procesą dėl 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirojo skundo nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič