Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų išmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Iki atitinkamų metų birželio 30 dienos asmenys gali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

Pareiškėja 2020 m. sausio 21 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu išbraukti iš pensijų kaupimo programos. 2020 m. sausio 29 d. Fondo valdyba atsisakė tenkinti jos prašymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato pensijų fondo dalyvio (toliau – dalyvis) lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pensijų kaupimas apibrėžiamas kaip pensijų įmokų kaupimas pensijų fonde šio įstatymo nustatyta tvarka, pagal šio straipsnio 3 dalį pensijų fondas – pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teisę tapti dalyviu turi, be kita ko, asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, išskyrus asmenis, kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre.

Taigi, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pensijų kaupimas prasideda dviem pagrindais: 1) asmenį įtraukus į pensijų kaupimą įstatymo pagrindu ir šiam asmeniui nepareiškus atsisakymo; 2) asmenį įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu.

nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos (1 dalis);

VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą (2 dalis);

VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo į pensijų kaupimą metus, spalio 31 dieną. VSDF valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre (3 dalis);

VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Pensijų kaupimo bendrovė, kurios valdomam pensijų fondui dalyvis yra priskirtas, atidaro dalyvio pensijos sąskaitą, kaip tai numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (4 dalis);

Tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva (5 dalis);

Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos (6 dalis).

Taigi, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, gana aiškiai nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukimas į pensijų kaupimą siekiant paskatinti dalyvauti pensijų kaupime šiuos asmenis, kartu kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje. Pažymėtina, kad šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, inter alia apie visas jų pasirinkimo galimybes, kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. tiek priimti sprendimą dalyvauti pensijų kaupime, tiek priimti sprendimą atsisakyti dalyvauti šiame kaupime.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad pareiškėja 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymą Fondo valdybai dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nors 2019 m. sausio 8 d. pranešimu buvo informuota, kad atsisakymą pateikti privalo iki 2019 m. birželio 30 d. Pareiškėja minėtą pranešimą perskaitė 2019 m. sausio 8 d., tačiau aktyvių veiksmų nesutikdama dėl dalyvavimo pensijų kaupime, nesiėmė. Teismo vertinimu, pareiškėjos elgesys šioje konkrečioje situacijoje buvo lengvabūdiškas. Sutiktina ir su atsakovės išreikšta pozicija, kad kilus neaiškumams, yra galimybė susisiekti informaciniu „Sodros“ telefonu ar atvykti į bet kurį „Sodros“ skyrių.

Teismas pažymi, kad į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Vadinasi, tam, kad pareiškėja galėtų atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, privalo pateikti svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, nurodydama svarbias priežastis, paaiškino, kad ji – Ukrainos pilietė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, šiuo metu esanti motinystės atostogose, nemokanti lietuvių kalbos, todėl negalėjo pareikšti nesutikimo ar sutikimo dalyvauti pensijų kaupime ir prašė išimties tvarka panaikinti jos dalyvavimą pensijų kaupime. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Ukrainos pilietybės paso bei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopijas.

Teismo vertinimu, nurodytas argumentas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo (nesupratimo) laikytinas pareiškėjos gynybine pozicija, kuria siekiama pateisinti akivaizdų nerūpestingumą, neapdairumą. Pažymėtina, kad pareiškėja gan ilgą laikotarpį, t .y. nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. birželio 30 d., nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsiaiškinti prašymo turinį.

Pareiškėjos teigimu, dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje išlieka teise, o ne pareiga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. v. Finland; administracines bylas: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą Nr. (12.33) PT-5567 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013, 2013-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Teismo sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tai patvirtina, jog pareiškėjos skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–42 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.