Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-126/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-20Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
2A-126/2013
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00694-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
V. L.
Trečiasis asmuo
R. P., D. B.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-126/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00694-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 40.2; 121.18; 121.21; 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios R. P. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-494-227/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios R. P. individualios įmonės ieškinį atsakovei V. L. įmonei, tretieji asmenys R. P., D. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovės V. L. įmonės priešieškinį bankrutuojančiai R. P. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutuojanti R. P. individuali įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. L. įmonės 12 484,94 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi R. P. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės dokumentais, nustatė, jog atsakovei pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras buvo parduota prekių už 97 462,89 Lt, tačiau atsakovė sumokėjo 84 977,95 Lt ir liko skolinga 12 484,94 Lt. Atsakovė, atsisakydama atsiskaityti, atsiuntė dokumentus ir paaiškinimą, jog ieškovė pardavė nekokybiškas prekes ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos įskaitė į mokėtiną kainą už prekes. Nurodė, kad R. P. individualioje įmonėje nėra jokių dokumentų apie tai, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl parduotų prekių (kapotų malkų) kokybės.

Atsiliepimas

Atsakovė V. L. įmonė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-26 užsakė R. P. įmonėje pagaminti skaldytas, džiovintas uosines malkas, kurių drėgnumas neturėtų viršyti 20 procentų. Kadangi pirmoji malkų partija atitiko reikalavimus, buvo sutarta dėl didesnės prekių dalies. 2009-11-23 buvo išsiųsti du vilkikai su 58 paletėmis malkų. Nors iš išorės jokių neatitikimų kokybei nepastebėta, tačiau atsakovo klientas Danijos pirkėjas Dansk Braendesalg, gavęs ir pradėjęs realizuoti prekes, pamatė, kad penkiuose padėkluose į vidų įdėta supuvusių beržinių malkų. Už penkias nekokybiškas malkų paletes Dansk Braedesalg nesumokėjo, dėl ko atsakovas patyrė 1398,40 Lt nuostolio, kurie buvo užskaityti ir apie tai pranešta 2010-02-01 pretenzijoje. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 1 d. siuntoje buvusi produkcija neatitiko nei drėgnumo, nei kokybės reikalavimų, dėl ko Dansk Braendesalg atsisakė krovinį priimti. Atsakovė negavo ne tik pinigų už prekę, bet ir patyrė nuostolius. Apie prekių neatitikimą kokybei ieškovei buvo pranešta. Nurodė, kad atsakovės klientas Dansk Braendesalg padėjo R. P. įmonei realizuoti nekokybiškas prekes. Kadangi atsakovės klientas patyrė išlaidų transportuodamas, perkraudamas ir laikydamas krovinį, todėl pateikė atsakovei pretenziją apmokėti 11 086,94 Lt (3211 EUR) už patirtus nuostolius. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė sutiko su pretenzijomis, 2009-12-01 PVM sąskaitai-faktūrai Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė debetinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) viso 12 484,94 Lt sumai (11 086,94 Lt + 1398,40 Lt (už penkias paletes)). Atsakovė 2010 m. vasario 26 d. išsiuntė ieškovei tarpusavio suderinimo aktą, tačiau iš ieškovės negavo antrojo tarpusavio skolų suderinimo akto egzemplioriaus, patvirtinto parašais ir antspaudu.

Atsakovė V. L. įmonė pateikė priešieškinį, kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad tinkamai informavo ieškovę apie atsiradusius nuostolius, išrašė debetinę PVM sąskaitą-faktūrą, skolų suderinimo aktą ir juos išsiuntė ieškovei. Kadangi ieškovė priėmė minėtus dokumentus, iki bankroto bylos iškėlimo nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl skolos, laikytina, kad atsakovė nėra skolinga. Atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 12 484,94 Lt sumą yra pasibaigusi įskaitymu. Pagal CK 6.130 str. 1 d. tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios. Ieškovė įskaitymo teisme neginčijo, nepareiškė tokio reikalavimo ir ieškinyje.

Ieškovė bankrutuojanti R. P. individuali įmonė pateikė atsiliepimą, prašydama priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad R. P. IĮ apskaitoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir atsakovės įmonės būtų atliktas priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas būtų ieškovei įteiktas. Taip pat pas ieškovę nėra ir atsakovės išrašytos debetinės sąskaitos-faktūros. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apie įskaitymą administratoriui pranešė tik po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas atliktas pažeidžiant imperatyvias LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir laikomas niekiniu. Nurodė, kad ieškovė ginčyti vienašalį įskaitymą galėtų tik tuo atveju, jei apie įskaitymą atsakovė būtų pranešusi iki bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės bankrutuojančios R. P. individualios įmonės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 60 Lt teismo išlaidų į valstybės biudžetą, grąžino atsakovei V. L. įmonei 375 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad rašytinės sutarties dėl prekių asortimento ir kokybės tarp šalių nebuvo, todėl vadovavosi PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta informacija, kad parduodamos uosinės kapotos, džiovintos malkos. Taip pat nustatė, kad nebuvo rašytinio susitarimo dėl uosinių malkų drėgnumo, todėl laikė, kad jų drėgnumas turėjo atitikti įprastus reikalavimus, neviršijant, trečiųjų asmenų teigimu, 24 procentų drėgnumo.

Teismas, pasisakydamas dėl 2009 m. lapkričio 23 d. parduotų 5 palečių nekokybiškų malkų, nurodė, kad iš 2009-12-09 elektroninio susirašinėjimo tarp šalių matyti, jog atsakovė informavo ieškovę ir išsiuntė nuotraukas, kuriuose užfiksuotos beržinės supuvusios malkos. Todėl labiau tikėtina, kad nuotraukose užfiksuotos beržinės supuvusios malkos yra pirktos 2009-11-23 iš ieškovės. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovė privalo apmokėti už 5 paletes malkų.

Pasisakydamas dėl 2009 m. gruodžio 1 d. parduotų malkų kokybės, nurodė, jog nėra rašytinio susitarimo dėl uosinių malkų drėgnumo, todėl jų kokybė, šiuo atveju drėgnumas, turėjo atitikti įprastus reikalavimus. Nurodė, kad iš šalių 2009-12-15 susirašinėjimo matyti, kad dėl per didelio drėgnumo, kuris yra 30 procentų ir viršija atsakovo ir trečiųjų asmenų teisme nurodytas susitarimo ribas, atsakovės klientas 2009-12-27 aktu atsisakė malkas priimti. Aplinkybė, jog atsakovė pranešė ieškovei apie patirtus nuostolius, konkrečias pinigų sumas už pervežimą ir kitas paslaugas, patvirtina pateikti įrodymai: 2009-12-15 elektroninio susirašinėjimo medžiaga, 2012-02-01 pretenzija. Iš to seka, kad atsakovės 2009-12-01 pirktos malkos neatitiko kokybės reikalavimo – drėgnumo, dėl ko atsakovė patyrė 11 086,94 Lt nuostolių.

Pasisakydamas dėl atlikto įskaitymo, teismas nurodė, kad atsakovė patirtiems 12 484,94 Lt nuostoliams išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią su pretenzija pateikė ieškovei. Tokiu būdu atliko įskaitymą, nes šalių reikalavimai priešpriešiniai ir įskaitymo ieškovė neginčijo. Tretiesiems asmenims tik teisme pripažinus, kad gavo pretenziją, labiau tikėtina, kad kartu su pretenzija atsakovė išsiuntė ieškovei nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą. Atsižvelgdamas į tai, laikė, kad atsakovė informavo ieškovę R. P. IĮ apie atliktą 12 484,94 Lt įskaitymą.

Teismas, įvertinęs atsakovės priešieškinio turinį, padarė išvadą, kad tai rašytinis paaiškinimas, nes juo nekeliamas priešpriešinis reikalavimas ieškovei, todėl grąžino atsakovei sumokėtą žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė bankrutuojanti R. P. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą, prašydama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Parduotos malkos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį – kūrenimui, specialūs reikalavimai nebuvo keliami, todėl atsakovės pretenzijos dėl netinkamos prekių kokybės yra nepagrįstos. Kad prekės buvo netinkamos kokybės nepatvirtina jokios nepriklausomų asmenų – specialistų išvados. Pati ieškovė realizavo malkas, kurias atsakovė gavo pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai sumai atsakovė išrašė debetinę sąskaitą, dėl to apskaitoje nurodyta, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė ir 19 627,94 Lt sumai sumažėjo skola. Atsakovė skolinga pagal ieškovės 2009-11-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pas ją likusias malkas atsakovė būtų nurašiusi kaip netinkamas, apskaičiusi savo apskaitoje kaip nurašytas prekes, netinkamas realizuoti. Malkų drėgnumas galėjo pasikeisti jas transportuojant, laikant lietuje. Atsakovei nusiųstoje Danijos įmonės pretenzijoje nėra duomenų kokio drėgnumo malkos pasiekė šį asmenį, kokio drėgnumo malkos buvo sutartos Danijos įmonei pristatyti. Atsakovė gavo iš ieškovo ir panaudojo malkas, šių prekių negrąžino, todėl turi sumokėti sutartą kainą.

3. Atsakovė nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, kad savo pirkėjui, iš kurio gavo 3211 EUR pretenziją, šią sumą minėtam asmeniui būtų sumokėjusi ir dėl to patyrusi realių nuostolių.

4. Nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė įskaitymą atliko tinkamai. Atsakovė reikalavimų įmonei, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo neturėjo, todėl įskaitymas yra negalimas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo teisme būtų pateikusi pareiškimą apie atliekamą įskaitymą. Atsakovės išsiųsta pretenzija paštu jokiu būdu negali būti laikoma pareiškimu apie įskaitymą.

Atsiliepimas

Atsakovė V. L. įmonė pateikė atsiliepimą, prašydama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje ir pirmame teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas skolingas už visas prekes, išrašytas pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik kito posėdžio metu, įtraukus į bylą trečiuosius asmenis paaiškėjo, jog dalį malkų realizavo pats ieškovas ir už tai gavo pinigus. Visas nekokybiškas malkas, kurių drėgnumas viršijo 20 procentų Dansk Braendesalg atsisakė priimti, apie tai buvo pranešta ieškovui, kuris pats minėtas malkas pardavė kitiems Danijos pirkėjams. Kadangi atsakovas su Dansk Braendesalg vykdė prekybą malkomis ir atsiskaitymai vykdavo tik Danijos pirkėjui gavus kokybiškas malkas, minėtas pirkėjas atskaičiavo iš mokėtinų galutinių sumų 3211 EUR sumą ir padarė užskaitą. Tai buvo pagrindas 3211 EUR sumą reikalauti iš ieškovo. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įskaitymo. Ieškovas visus pateiktus rašytinius įrodymus, vykdytus elektroniniu paštu pripažino ir jų neginčijo. Aplinkybę, kad 2010-02-01 pretenziją ir pranešimą dėl įskaitymo ieškovas gavo, patvirtino R. P.. Tą pačią dieną, kai buvo išsiųsta pretenzija ir padarytas įskaitymas, atsakovas sumokėjo ieškovui likusią 7143 Lt sumą. Įskaitymas buvo atliktas kaip reikalaujama CK 6.130 str., 6.131 str. Atsakovui neapmokėjus sąskaitos nuo 2009 m. lapkričio mėn., ieškovas nė karto nesikreipė raštu į atsakovą dėl neapmokėtos sąskaitos. Tai tik patvirtina, kad ieškovas neprieštaravo ir sutiko su atliktu įskaitymu. Nurodė, kad ieškovas skunde nepasisakė dėl 5 palečių nekokybiškumo 2009 m. lapkričio 23 d. malkų siuntoje, todėl darytina išvada, kad neprieštarauja dėl 1398,40 Lt sumos įskaitymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė V. L. įmonė 2009 m. spalio 26 d. užsakė ieškovės R. P. įmonėje pagaminti tinkamas naudojimui skaldytas, uosines malkas. Jos turėjo būti gerai išdžiovintos, be pelėsio, drėgnumas neturėjo viršyti 20 proc. Dėl to ginčo tarp šalių nekilo. Kadangi ieškovė vykdė šalių sutartas sąlygas, buvo susitarta dėl didesnės prekių (malkų) siuntos, kuri buvo paimta 2009 m. lapkričio 2 d., 2009 m. lapkričio 16 d. Atsakovas už šias prekes atsiskaitė laiku.

Ginčas byloje kilo dėl 2009 m. lapkričio 23 d. malkų siuntos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 23 d. ieškovas pardavė atsakovui 58 paletes malkų už 19 627,94 Lt sumą. Atsakovo klientas Dansk Braendesalg, gavęs šią siuntą, nustatė, kad penkiose paletėse malkos neatitinka keliamų reikalavimų – yra beržinės ir supuvusios (b.l. 81-83). Už šias penkias paletes nekokybiškų malkų Danijos įmonė V. L. įmonei nesumokėjo, dėl ko atsakovė patyrė 1398,40 Lt nuostolių.

Kitą malkų siuntą – 58 paletes – ieškovė R. P. įmonė pardavė atsakovei V. L. įmonei 2009 m. gruodžio 1 d. bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 19 627,97 Lt sumai. Nustatyta, kad krovinys neatitiko kokybės reikalavimų dėl padidinto drėgnumo, dėl ko šio krovinio gavėjas Dansk Braendesalg malkas atsisakė priimti. Ieškovas, padedant atsakovo klientui Dansk Braendesalg, dalį nekokybiškos malkų siuntos (24 paletes) pardavė kitam pirkėjui ir gavo atitinkamą atlygį, ką patvirtina tiek šalių paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 99-100), tiek byloje esantys sąskaitų išrašai (b.l. 95-98). Nustatyta, kad atsakovės V. L. įmonė dėl nekokybiškos ieškovo produkcijos patyrė nuostolius, nes Danijos įmonė Dansk Braendesalg už šių malkų transportavimą iš Lietuvos, laikymą sandėlyje, transportavimą pas naująjį klientą, pakrovimą ir iškrovimą 2010 m. sausio 25 pateikė pretenziją sumokėti 3211 EUR (11 086,94 Lt) (b.l. 32). Atsakovė žalą kildino iš to, kad Dansk Braendesalg, gavęs krovinį ir atsiskaitydamas su V. L. įmone, atskaičiavo iš mokėtinų sumų 3211 EUR ir padarė užskaitą. Būtent ši aplinkybė ir buvo pagrindas atsakovui reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovo. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė informavo ieškovę apie patirtus nuostolius dėl nekokybiškų malkų, buvo išsiųstos nuotraukos, kuriose užfiksuotos tiek beržinės supuvusios, tiek šalių sutartas drėgnumo ribas viršijančios malkos (užfiksuotas 30 proc. drėgnumas) (b.l. 81-86). Ieškovas pripažino ir neginčijo šių rašytinių įrodymų, gautų elektroniniu paštu.

Nustatyta, kad atsakovė V. L. įmonė 2010 m. vasario 1 d. pateikė ieškovei R. P. įmonei pretenziją, kurią kartu su debetine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 12 484,94 Lt sumai išsiuntė ieškovei. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausta R. P. neneigė gavusi iš V. L. įmonės pretenziją (b.l. 92). Tai, kad ieškovė gavo 2010 m. vasario 1 d. pretenziją patvirtina ir pašto pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2010 m. vasario 3 d. R. P. buvo įteiktas registruotas laiškas (b.l. 55). Nustatyta, kad tą pačią dieną, kai buvo išsiųsta pretenzija ir atliktas įskaitymas 12 484,94 Lt sumai, atsakovė sumokėjo ieškovei likusią 7143 Lt sumą (b.l. 19). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė V. L. įmonė yra skolinga ieškovei R. P. įmonei, kadangi prievolė sumokėti ieškovei 12 484,95 Lt yra pasibaigusi įskaitymu.

Įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, buvo atliktas laikantis CK 6.130 str., 6.131 str. reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, apie vienašalį 12 484,94 Lt sumos įskaitymo sandorį atsakovė informavo ieškovę 2010-02-01 dienos pretenzija ir sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Šis vienašalis sandoris atliktas teisėtai, kadangi jis atitiko visas privalomas sąlygas įskaitymui atlikti: ieškovė netinkamai įvykdė įsipareigojimus, padarė 12 484,94 Lt žalą atsakovei, todėl atsakovė iš mokėtinų ieškovei sumų išskaičiavo patirtus 12 484,94 Lt nuostolius. Taigi įskaitymo metu tarp šalių buvę galiojantys ir vykdytini priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies, o nagrinėjamu atveju – atsakovės valios. Jeigu ieškovė nesutiko su įskaitymu, tai turėjo vienašalį aktą ginčyti teisme.

Pažymėtina, kad įskaitymas buvo atliktas 2010 m. vasario 1 d., t. y. likus trims mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei R. P. įmonei. Iki to laiko ieškovas nesikreipė į teismą dėl įskaitymo nuginčijimo, nepareiškė atsakovui jokių piniginių reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėVytas MiliusAlvydas Poškus