- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2-1689-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00322-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Izolita“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Izolita“ bankroto bylą.
2. Administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB „Izolita“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 160 632,18 Eur sumai, tarp jų patvirtinti A. G. – darbo užmokestį – 1 434,74 Eur; netesybas 32 850,90 Eur; bendrą reikalavimą: 34 285,64 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patvirtino pateiktą kreditorių sąrašą, tarp jų patvirtino A. G. darbo užmokestį – 1 434,74 Eur; netesybas 32 850,90 Eur; bendrą reikalavimą: 34 285,64 Eur.
4. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius kreditorių pareikštų reikalavimų neginčija, o kreditorių reikalavimai yra sutikrinti su įmonės finansiniais dokumentais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. G. (apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir nutartyje kreditorei A. G. priklausančią lėšų dalį, įvardytų netesybomis pripažinti išmokomis, susijusiomis su darbo užmokesčiu (kartu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (išieškojimas pirma eile ir pirmu etapu). Skundas grindžiamas šiais argumentas:
5.1. Įtraukimo į BUAB „Izolita“ kreditorių sąrašą pagrindas yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas už akių, kuriuo iš BUAB „Izolita“ apeliantei buvo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki sprendimo priėmimo dienos ir vidutinis darbo užmokestis skaičiuojant po 17,09 Eur (59,02 Lt) per dieną už penkių darbo dienų savaitę nuo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo. Pažymi, kad šiuo sprendimu už akių priteistos su darbo užmokesčiu susijusios lėšos nelaikytinos netesybomis.
5.2. Sprendimas už akių priimtas pagal 2002 m. Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK), pagal kurį netesybos nebuvo numatytos ir neribojamas. Pagal tuo metu galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
5.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 pasisakė, kad darbdavio prievolė mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nėra netesybos ar palūkanos. Nors ši išmoka ir nėra darbo užmokestis, bet neabejotinai susijusi su darbo santykiais ir negali būti prilyginama netesyboms ar palūkanoms.
5.4. Pažymi, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje remiamasi Įmonių bankroto valdymo departamento išvada, jog darbuotojų reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti tenkinami pirmąja eile bei pirmajame etape, papildomai nurodant, jog priešingas aiškinimas paneigtų būtent darbuotojų, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo sutartis šalies, turtinių interesų apsaugą jų darbdaviui tapus nemokiam.
Atsiliepimas
6. BUAB „Izolita“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“, atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nors netesybos, jų apskaičiavimas ar ribotumas nebuvo reglamentuotas 2009 m. galiojusiame DK, tačiau tokiu atveju turėjo būti taikomos kitų teisės šakų normos, reglamentuojančios panašius santykius (2009 m. DK 9 straipsnio 2 dalis). Taigi netesybos turėtų būti aiškinamos darbo santykiuose atsižvelgiant būtent į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas nuostatas.
6.2. Tiek apeliantės darbo sutarties nutraukimo momentu, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių priėmimo momentu, galiojusio DK nuostatos reglamentavo įstatymo analogijos taikymo galimybę subsidiariai taikant CK normas, įskaitant ir netesybas, kurios savo samprata atitinka apeliantei priteistą neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo.
6.3. Netesybos ir priteisiama kompensacija, t.y. neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo, savo prigimtimi ir samprata yra vienodi. Apeliantei priteistos kompensacijos prilyginimas pagrindiniam darbo užmokesčiui prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
6.4. Priteistas darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką negali būti atlyginamas pirmąja eile, nes savo prigimtimi atitinka netesybų teisinę sampratą ir turi būti tenkintinas antruoju etapu, kaip tai ir numato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio 1 dalis.
6.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014 pabrėžta, jog DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa – pirma, šioje normoje nustatytas kompensavimo mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną.
6.6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1613-3052/2016 išaiškino, kad minėtas darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką turėtų būti laikomas delspinigiais, atsiradusiais dėl to, jog darbdavys laiku nevykdė prievolės visiškai atsiskaityti su darbuotoju, ir atlyginamas antruoju etapu.
6.7. Vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką paskirtis yra kompensacinė, todėl tokio pobūdžio kompensacija negali būti laikoma ar priskirta prie pagrindinio darbo užmokesčio, kuris pagal teismų praktiką ir darbo užmokesčio sampratą yra mokamas darbuotojui už atliktą darbą.
6.8. Apeliantės skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo susiformavusi iki 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 147 straipsnio, kuris aiškiai įtvirtina ne tik netesybų, delspinigių sampratą ir taikymą darbo santykiuose, bet ir jų apskaičiavimo ribas. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsižvelgus į šią nuostatą darytina išvada, kad apeliantei priteistos kompensacijos dydis už 9 metus viršija protingą netesybų apimtį, o tai prieštarauja logikos, protingumo principams bei yra neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui.
6.9. Apeliantei nepagrįstai ir neproporcingai didelės kompensacijos įtraukimas pirmuoju etapu suteiktų pirmenybę gauti neprotingai didelę išmoką, sukeliant sunkių neigiamų padarinių ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas juridinio asmens bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Bylos duomenis nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių iš BUAB „Izolita“ apeliantei A. G. priteisė 1 042,63 Eur (3 600 Lt), įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, neišmokėto darbo užmokesčio; 160,75 Eur (555,05 Lt), įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 709,61 Eur (2 450,13 Lt), įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, išeitinę išmoką; 1 640,96 Eur (5 665,92 Lt), įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki sprendimo priėmimo dienos ir vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 17,09 Eur (59,02 Lt), įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, per dieną už penkių darbo dienų savaitę nuo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo.
10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas UAB „Izolita“ bankroto byloje patvirtino A. G. finansinį reikalavimą, t. y. darbo užmokestį – 1 434,74 Eur; netesybas 32 850,90 Eur; bendrą reikalavimą: 34 285,64 Eur.
11. Apeliantė kvestionuoja teismo sprendimą patvirtinti jos kreditorinio reikalavimo dalį (32 850,90 Eur) kaip netesybas tenkinamas antruoju etapu. Apeliantė nurodo, kad jos naudai iš buvusio darbdavio UAB „Izolita“ priteistos sumos yra su darbo užmokesčiu susijusios lėšos, kurios nelaikytinos netesybomis.
12. Atsiliepime BUAB „Izolita“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“, laikosi pozicijos, kad apeliantei priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nėra ir negali būti prilyginamas darbo užmokesčiui, kadangi vienareikšmiškai atitinka netesybų teisinę sampratą bei tikslus.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 sprendė, kad darbdavio prievolė mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nėra netesybos ar palūkanos, minėta darbdavio prievolė kyla iš individualių darbo teisinių santykių, kai darbdavys nevykdo (ar netinkamai vykdo) DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos laiku ir visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, taip pažeisdamas įstatyme nustatytas savo pareigas (DK 35 straipsnio 1 dalis) ir teisėtus darbuotojo interesus – už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis. Taigi ši išmoka, nors ir nėra darbo užmokestis, bet neabejotinai susijusi su darbo santykiais ir negali būti prilyginama netesyboms ar palūkanoms.
14. ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile yra tenkinami, be kita ko, darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantės ir BUAB „Izolita“ materialiniai teisiniai santykiai susiklostė būtent iš darbo teisinių santykių. Taigi, apeliantės kreditorinio reikalavimo susidarymo pagrindas yra buvusios darbdavės BUAB „Izolita“ netinkamai įvykdyta pareiga laiku atsiskaityti su savo darbuotoja.
16. Šios nutarties 13 punkte nurodyta, kad darbdavio prievolė mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nėra netesybos ar palūkanos, taigi negali būti tenkinama antruoju etapu. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad sistemiškai aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalies ir ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalies normas darytina išvada, kad kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priskirtinos prie darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais. DK 141 straipsnio 3 dalis nustato ne CK reglamentuojamas netesybas, o visų pirma kompensuojamąjį mechanizmą, per kurį yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos, todėl turi būti tenkinama pirmąją eile pirmajame etape (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad apeliantės A. G. bendras 34 285,64 Eur kreditorinis reikalavimas yra tenkinamas pirmajame etape, kaip darbo užmokestis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį pakeisti, ją išdėstant sekančiai:
„Administratoriaus prašymą dėl BUAB „Izolita“ kreditorių sąrašo patvirtinimo tenkinti iš dalies.
Patvirtinti bankrutuojančios kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą:
A. G. – 34 285,64 Eur darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos;
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM – 29 200,02 Eur skola, netesybos 14 356,28 Eur, viso 43 556,30 Eur;
2. VSDFV Vilniaus skyrius – 2421,11 Eur skola, 198,43 Eur netesybos, viso 2619,54 Eur.
Antstolė Virginija Meškauskienė – 1250,42 Eur skola;
AB „SEB bankas“ – 45 872,83 Eur skola; 33 047,45 Eur palūkanos, viso 78 920,28 Eur.
Įpareigoti bankrutuojančios BUAB „Izolita“ bankroto administratorių apie priimtą nutartį informuoti kreditorius“.