Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. P., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 10 metų gyveno Jungtinėje Karalystėje, su atsakovu ir jos pirmu sūnumi Vyteniu kartu gyveno apie 5 metus. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. Iš pradžių su atsakovu santykiai buvo geri, tačiau gimus sūnui, atsakovas pradėjo dažniau vartoti alkoholį, tarp jų prasidėjo konfliktai, atsakovas dažnai priekaištaudavo, kad tik jis vienas dirba, paskutiniu laikotarpiu prieš jai išvykstant nebeduodavo pinigų. Neapsikentusi atsakovo nuolatinių priekaištų, 2020 m. rugpjūčio 8 d. su abiem vaikais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno mamos draugės namuose. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. su drauge I. R. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su vaikais gyvena iki šiol. Nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. jų sūnus V. gyvena kartu su ja, lanko darželį, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, su sūnumi bendrauja tik telefonu, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau karantino laikotarpiu darbovietė nedirba, todėl jai mokama pašalpa iš užimtumo tarnybos, taip pat gauna išmokas iš socialinės paramos skyriaus, iš viso per mėnesį karantino metu gauna apie 507,00 Eur, pinigų nepakankant pragyventi jai padeda sesuo ir brolis. Už nuomojamą butą kas mėnesį moka nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus, kiekvieną mėnesį turi išlaidų, susijusių su sūnaus V. maitinimu, drabužiais, higienos priemonėmis, vitaminams, sūnui susirgus vaistams, jam išlaikyti per mėnesį reikalinga virš 350,00 Eur suma, todėl iš atsakovo turi būti priteista 170,00 Eur. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikė jau kurį laiką prieš jai išvykstant į Lietuvą, todėl nuo 2020 m. rugpjūčio1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. paskaičiavo 510,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovui V. P. ieškinio su priedais kopijos bei šaukimas į teismo posėdį įteikti asmeniškai (b. l. 22, 56). Atsakovas be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, ji tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, sudaro jiems tinkamas gyvenimo sąlygas būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Šalių sūnus su tėčiu bendrauti nenori, nori gyventi su mama, todėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina turėtų būti aptarta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Abu tėvai atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti bei tobulėti ir abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas sutinka mokėti ieškovės prašomą teikti išlaikymo dydį, kuris atitinka mažamečio vaiko interesus (b. l. 30-33). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje iš esmės palaikė pateiktą išvadą, tačiau nurodė, kad atsakovui nebendradarbiaujant konkreti bendravimo su vaiku tvarka liko neaptarta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų V. P., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). Gimus sūnui šalys kartu gyveno Jungtinėje Karalystėje, santuokos sudarę nebuvo, abu augino ir išlaikė savo sūnų V. P. bei ieškovės kitą sūnų V. B., tačiau tarp šalių prasidėjus nesutarimams, konfliktams, 2020 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė su abiem sūnumis grįžo į Lietuvą, kur gyvena iki šiol, atsakovas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė viena augina abu sūnus, atsakovas prie sūnaus V. P. išlaikymo prisideda periodiškai, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo.

I. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovės paaiškinimais bei iš į bylą pateikto gimimų ir mirčių registracijos akto Nr. 1953 (b. l. 6-8) nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį sūnų V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ieškovė taip pat augina nepilnametį sūnų V. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 80). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė nurodo, kad gimus sūnui, šalys gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, abu sūnų augino, tačiau tarp šalių kilus nesutarimams, ji su abiem vaikais grįžo į Lietuvą ir nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. šalių sūnus gyvena su ja Druskininkuose, šiuo metu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 79). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados (b. l. 30-33) ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto (b. l. 37) matyti, kad ieškovė su abiem sūnumis gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, kuriame yra visi reikiami patogumai, bute švaru ir tvarkinga, ieškovė su vaikais gyvena viename kambaryje, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, yra visi reikalingi namų apyvokos reikmenys, vaikui sudarytos tinkamo sąlygos augti ir vystytis. Šalių sūnus 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)?“, į kurį atveda bei iš jo pasiima ieškovė, kuri domisi vaiku, jo savijauta, pasiekimais darželyje, išklauso mokytojų rekomendacijų, jas vykdo, prisideda prie visapusiško vaiko ugdymo. Tarp ieškovės ir sūnaus yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikas prisirišęs prie motinos. Šalių sūnus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog su mama sutaria labai gerai, ją myli, su tėčiu nebendrauja ir nenori bendrauti, nes nepatinka, nori gyventi tik su mama. Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu nurodė, kad sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jei nepilnamečiu jo sūnumi bus tinkamai pasirūpinta (b. l. 34). Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių sūnumi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei šalių sūnaus išreikštą nuomonę (b. l. 35-36), šalių nepilnamečio sūnaus V. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje (b. l. 30-33) nurodyta, kad nustačius šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, turėtų būti aptarta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu su sūnumi bendrauja minimaliai, telefonu, tuomet kada pats nori. Ji leidžia ir ateityje leis atsakovui matytis, bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, todėl specialios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje parodė, jog atsakovas, gavęs ieškinį, išreiškė norą bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu, taip pat susitikti su juo ir kartu praleisti laiką grįžęs atostogų į Lietuvą, tačiau vėliau bendravimą su institucijos atstovais nutraukė, konkrečios bendravimo tvarkos nenurodė, todėl neprieštarauja, kad nebūtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Pažymėtina, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su juo (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės išreikštą poziciją, atsakovo pasyvų elgesį bylos nagrinėjimo metu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo pateiktą išvadą teismo posėdyje, tai, kad šiuo metu tarp šalių jokio ginčo dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant sūnų ir bendravimo su juo nekyla, konkreti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nenustatytina (CK 3.170 straipsnio 2 dalis) ir atsakovas gali be apribojimų dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime bei bendrauti su juo.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl tarp šalių iškilus ginčui dėl bendravimo su dukra bei dalyvavimo ją auklėjant, susiklosčius situacijai, jog tėvų bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant būdas ar sąlygos neatitiktų dukros interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

II. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 642,00 Eur, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovės paskaičiavimu sūnui V. išlaikyti per mėnesį reikalinga virš 350,00 Eur, kurią sudaro apie 120,00 Eur maistui, 30,00 Eur rūbams, avalynei, apie 65,00 Eur už darželį, 10,00 Eur higienos reikmėms, 10,00 Eur laisvalaikiui, 10,00 Eur vaistams bei maisto papildams, 10,00 Eur nenumatytoms išlaidoms (žaislams), virš 50,00 Eur buto nuomai ir mokesčiams už komunalines paslaugas. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 170,00 Eur, atsakovas prašomos priteisti sumos dydžio neginčija ir raštu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtino, kad su šia suma sutinka (b. l. 34). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, jog siekiant, kad vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją iš vaiko tėvo turi būti priteista ieškovės prašoma suma (b. l. 30-33). Ieškovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais nuomos pagrindais gyvena dviejų kambarių bute, kuriam teikiama šilumos energija, dujos, elektra bei kitos namo administravimo paslaugos (b. l. 79, 37-39, 81-83). Šalių sūnus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie jos patirtas išlaidas sūnaus maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams, komunaliniams patarnavimams (b. l. 84), vaiko amžių (5 m.), tai, kad šalių sūnus yra augantis ir jam reikalinga pilnavertė mityba (kiekvieną dieną gauti pusryčius, pietus, vakarienę, taip pat pagal poreikį ir užkandžius (priešpiečius bei pavakarius tarp pagrindinių maitinimų), vitaminų, o ligos atvejais ir tam tikrų vaistų, kiekvienam sezonui drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, praustis įvairių higienos priemonių (muilo, šampūno, dantų šepetuko, dantų pastos ir kt.), kitų namų apyvokos daiktų, kaip rankšluosčiai, patalynė, indai ir kt., taip pat siekiant, jog berniukas augtų švarioje aplinkoje būtinos ir įvairios valymo bei drabužių skalbimo priemonės, be to, reikalinga mokėti už buto nuomą ir mokesčius už komunalinius patarnavimus, sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma (virš 350 Eur) per mėnesį yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 7-8, 80), jai padeda jos brolis ir sesuo. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kambarine, tačiau ieškovės paaiškinimais šalyje esant paskelbtam karantinui šioje darbovietėje ji nedirba, jos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 506,00 Eur gaunamos išmokos (b. l. 10), ji nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 12,13). Atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie turimą turtą, pinigines lėšas, turimus finansinius įsipareigojimus bei kitus išlaikytinius (b. l. 24-25, 26, 29), tačiau jis įrodymų apie savo realią turtinę padėtį nepateikė. Iš valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo (b. l. 55) bei valstybės įmonės Registrų centro išrašo (b. l. 54) matyti, kad atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvoje nedirba, jokių pajamų bei kitų išmokų negauna, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystės, tačiau duomenų (oficialių institucijų pažymų, sąskaitos išrašų ir kt.), patvirtinančių atsakovo turimą turtą ir gaunamas lėšas Jungtinėje Karalystėje, atsakovas nepateikė, todėl teismas nustatyti atsakovo realios turtinės padėties neturi galimybės. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, duomenų apie jo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui gauti pakankamas pajamas, nėra, ieškovės paaiškinimais atsakovas Jungtinėje Karalystėje dirba, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovas yra pajėgus teikti sūnui prašomo dydžio išlaikymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į šalių sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti reikiamą sumą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus V. P. išlaikymui priteistina po 170,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Ieškovė išlaikymą sūnui prašo priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 3 d. Atsakovas elektroniniame laiške yra nurodęs, kad gavęs dokumentus dėl vaiko išlaikymo, kas savaitę skiria vaikui po 50 svarų, kuriuos perveda į ieškovės sąskaitą (b. l. 34). Ieškovė teismo posėdyje neneigė, kad atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. pervedė sūnui dalį prašomo išlaikymo: 2020 m. lapkričio 24 d. pervedė 98,07 Eur, 2020 m. gruodžio 7 d. – 53,18 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. – 52,82 Eur, 2021 m. vasario 1 d. – 54,14 Eur, 2021 m. vasario 8 d. – 54,59 Eur, kitų įrodymų apie atsakovo teiktą išlaikymą nepilnamečiam sūnui laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos, byloje nėra. Įvertinus ieškovės nurodytas atsakovo pervestas sumas per mėnesį, teismas sprendžia, kad atsakovo teiktas išlaikymas minėtu laikotarpiu buvo nepakankamas, tuo pagrindu išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustačius, jog atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui, vykdymo proceso metu atsakovo teiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. priteistino išlaikymo suma sumažintina teikto išlaikymo suma.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

III. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaikais negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 510,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., skaičiuojant po 170,00 Eur. Kaip jau minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Vienos minimalios mėnesinės algos suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tuo pagrindu, pripažintina, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą po 170,00 Eur už tris mėnesius, duomenų, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu būtų teikęs sūnui išlaikymą, byloje nėra. Tuo pagrindu ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas 510,00 Eur (170,00 Eur x 3 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

IV. Bylinėjimosi išlaidų klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apmokėjo 50,00 Eur žyminiu mokesčiu (b. l. 17), taip pat šioje byloje patyrė 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalaus užmokesčio dydžių advokato pagalbai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 50,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kaip jau minėta, ieškovė įstatymo pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei už šiuos reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 76,50 Eur (61,20 Eur (170,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo + 15,30 Eur (510,00 Eur x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) žyminio mokesčio suma bei 13,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 89,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2020 m. lapkričio 3 d., iki sūnaus pilnametystės, sūnaus išlaikymui skirtus pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių banke, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 510,00 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.

Paskirti ieškovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnui V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 89,91 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.