- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- 2YT-5264-1021/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant: suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ ,,Turto bankas“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėjas D. V. (toliau - pareiškėjas) prašymu prašo atnaujinti jam terminą palikimui priimti pagal įstatymą po jo motinos B. V. mirties.
Prašyme pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina B. V., kuri asmeninės nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su tvartu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).. Be to pagal 2015 m. sausio 23 d. sudarytas Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ji nuomojosi iš valstybės tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k.. Tai patvirtina prie šio pareiškimo pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Kadangi pareiškėjas yra B. V. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti motinai priklausantį turtą. Tačiau šiuo metu pareiškėjas negali gauti B. V. priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo dokumentų, kadangi praleido Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytą 3 mėnesių terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po jos mirties. Taip atsitiko todėl, kad jau daugiau nei dešimt metų pareiškėjas gyvena ir dirba Airijoje (savo išvykimą į Airiją deklaravęs 2011-03-14) ir dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos bei paskelbto karantino tiek Airijoje, tiek ir Lietuvoje jis neturėjo jokios galimybės grįžti į Lietuvą nei į motinos laidotuves, nei į jai priklausančio turto ir turtinių teisių paveldėjimo dokumentų tvarkymui. Negalėdamas grįžti į Lietuvą paveldėjimo dokumentų tvarkymui pareiškėjas bendravo telefonu su notaru ir domėjosi galimybe įgalioti kokį nors giminaitį Lietuvoje tvarkyti jo motinai B. V. priklausančio turto paveldėjimo dokumentus. Tačiau ir tai padaryti (surašyti bei patvirtinti įgaliojimą) buvo taip pat neįmanoma, nes dėl pasaulinės pandemijos ir paskelbto karantino nedirbo (nepriiminėjo interesantų) daugelis įstaigų, notarų bei teisininkų. Tik šių metų vasarą atlaisvinus karantino sąlygas bei atsiradus galimybei grįžti į Lietuvą pareiškėjas pirmą kartą po motinos mirties parvyko į Lietuvą ir kreipėsi į notarą dėl motinai B. V. priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo. Tačiau kadangi jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo motinos mirties, tai notaras priimti iš jo pareiškimo dėl palikimo priėmimo jau nebegali. Kadangi dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po motinos B. V. mirties, tai šiuo metu, norėdamas paveldėti motinai priklausantį turtą bei turtines teises, turi kreiptis į teismą, kad šis terminas jam būtų atnaujintas teismine tvarka. Mano, kad terminas palikimui priimti po motinos B. V. mirties jam turėtų būti pratęstas (atnaujintas), kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių bei nepalankiai susidėjusių ir nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių: pareiškėjo gyvenimo Airijoje, dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino negalėjimo grįžti Lietuvą, o taip pat dėl to, jog dėl paskelbto karantino tiek Airijoje, tiek ir Lietuvoje nedirbo (nepriiminėjo interesantų) daugelis įstaigų, tame tarpe ir notarų ir jis neturėjo galimybės per tris mėnesius surašyti įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą kitam asmeniui bei jį atsiųsti į Lietuvą (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 29-30).
Suinteresuotas asmuo – VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 25-26).
II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėjas D. V. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei papildomai paaiškino, kad pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) Ji gyveno viena, tėvas jau miręs seniau jo palikimą buvo priėmusi motina. Palikimą sudaro visa sodyba, yra traktorius, nuosava žemė, nuomojama žemė. Suinteresuotas asmuo yra pareiškėjo brolis. Tuo metu kai mama mirė, pareiškėjas buvo Airijoje, tuo metu brolis palikimo nepriėmė. Brolis palikimo atsisako, daugiau brolių seserų nėra. Į laidotuves grįžti negalėjo, nes buvo pandemija. Pirmą kartą grįžo šių metų balandį, o dokumentus pradėjo tvarkytis liepos mėnesį. Buvo momentas kai lėktuvai net neskrido. Brolis pas notarę nuo palikimo atsisakė. Pagrindinė problema pandemija, darbai. Nori atnaujinti terminą paveldėjimo tikslu, kad galėtų susitvarkyti dokumentus. Faktiniu valdymu palikimo tikrai niekas nepriėmė. Dabar toje sodyboje gyvena pareiškėjas, kai yra grįžęs į Lietuvą, o daugiau ten nieko nėra. Tikrai gali patvirtinti, kad niekas daugiau į šį turtą nepretenduoja. Susitvarkys dokumentus pareiškėjas ir išskris atgal.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. V. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad mama mirė 2020 metais. Ją laidojo suinteresuotas asmuo. Po jos mirties liko sodyba ir žemė nuomojama. Jis palikimo nepriėmęs, kadangi jam nieko nereikia, turi problemų su antstoliais. Į palikimą suinteresuotas asmuo nepretenduoja. Sutinka, kad palikimą priimtų brolis. Kitų įpėdinių nėra. Motina prieš mirtį gyveno viena. Jos palikimo niekas nepriėmė, nes nėra kam.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Kadangi jo dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko bylos dalyviai, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Kadangi jo dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko bylos dalyviai, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
III. Dėl pareiškimo tenkinimo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
Pareiškėjas prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jo motinos mirties. Iš pateikto gimimo įrašo Nr. 7 kopijos nustatyta, kad D. V. motina yra B. V.. Pateiktame mirties liudijime Nr. 20-25160780 nurodoma, kad B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso B. V.. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad B. V. priklauso teisės ir pareigos nuomojant iš valstybės žemės sklypus: 1,2762 ha, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,7883 ha, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,5693 ha, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini). Iš VĮ ,,Registrų centro“ 2021 m. liepos 29 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad mirusioji nuo 2001 m. liepos 1 d. nebuvo sudariusi testamentų, taip palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra B. V., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. Iš VĮ ,,Registro centro“ Gyventojų registrų išrašo nustatyta, kad D. V. nuo 2011 m. kovo 14 d. išvykęs gyventi į Airiją. Kadangi šiuo atveju mirusiosios palikimo niekas nėra priėmęs, o pareiškėjas yra mirusiosios sūnus, todėl jis turi teisę paveldėti pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.). Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, nespręsdamas šio klausimo iš esmės, daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę paveldėti jo motinai priklausantį turtą, kadangi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė.
CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
Pareiškėjas kaip argumentus, kodėl praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino negalėjo grįžti Lietuvą, o taip pat dėl to, jog dėl paskelbto karantino tiek Airijoje, tiek ir Lietuvoje nedirbo (nepriiminėjo interesantų) daugelis įstaigų, tame tarpe ir notarų, ir jis neturėjo galimybės per tris mėnesius surašyti įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą kitam asmeniui bei jį atsiųsti į Lietuvą. Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti gyvendamas Airijoje ir ko pasekoje dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos negalėjo grįžti į Lietuvą priimti savo motinos plikimo, ir kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 str., CK 1.5, 5.50, 5.57 str.).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 5,00 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos B. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.