Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-386-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
2A-386-372/2013
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00977-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
Atsakovas
L. C.
Ieškovas
A. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-386-372/2013

Teisėjas M. Steponaitis Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00977-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14;121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei L. C. dėl savų daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir iškeldinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės L. C. išreikalauti ieškovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus: plytų gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovę iš ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbntini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais L. C. priklausančiais asmeniniais namų apyvokos daiktais bei jai priklausančiu kilnojamuoju turtu, nesuteikiant L. C. kitos gyvenamosios patalpos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2006-10-30 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ji po savo vyro A. M. mirties paveldėjo plytų gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus: garažą, lauko virtuvę, tvartą, malkinę, bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei 2006-10-30 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Paveldėjusi nekilnojamąjį turtą, ieškovė leido atsakovei laikinai jame gyventi. Paveldėtu nekilnojamuoju turtu ieškovė negalėjo naudotis ir jį valdyti, todėl vėliau pareikalavo, kad atsakovė išsikraustytų. Ginčas dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo buvo sprendžiamas Šiaulių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-8-459/2010 pagal L. C. ir kitų asmenų ieškinį. Ieškinys buvo atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovė gera valia iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo neišsikraustė.

Atsakovė L. C. su ieškiniu sutinka, neginčija ieškovės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, garažą, lauko virtuvę, tvartą, malkinę ir kitus statinius, tačiau išsikraustyti galėtų ne anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 1 d. Nurodo, kad yra neįgali, bedarbė, mėnesio pajamos nesiekia 300,00 Lt, santaupų neturi, todėl šiuo metu kito buto nuomai neturi pinigų. Mano, kad iki 2013-09-01 galėtų pasitaupyti pinigų kito buto nuomai ir išsikraustyti. Išsikeldinimo atveju norėtų iš ieškovės atgauti 8 053,00 Lt asmeninių lėšų, kurias investavo ieškovės nuosavybės teise priklausančiam turtui pagerinti ir išsaugoti.

II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

Šiaulių miesto teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakovę L. C. iš ieškovei A. M. asmenine nuosavybės teise priklausančių patalpų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais L. C. priklausančiais asmeniniais namų apyvokos daiktais bei jai priklausančiu kilnojamuoju turtu, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėjo iki 2013 m. kovo 31 d. Priteisė iš atsakovės L. C. ieškovei A. M. 142,00 Lt žyminį mokestį, 1 400,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 12,60 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą. Grąžino A. M. 75 procentus žyminio mokesčio sumos, t. y. 106,00 Lt.

Teismas nustatė, kad atsakovė iš ieškovei A. M. priklausančių patalpų neišsikėlė nei po raginimo, nei po ieškinio pateikimo, ir gyvena iki šiol. Teismas padarė išvadą, kad dėl tokių aplinkybių ieškovė negali įgyvendinti savo teisių į turimą nekilnojamąjį turtą, todėl nusprendė iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, atsakovei nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.95, 4.98 str.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovei nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą yra įregistruotos jau 2006-11-14, į tai, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimu ieškovų L. C., G. M., A. M., L. K., N. J., K. S., V. V., M. M. ieškinys A. M., trečiajam asmeniui Šiaulių rajono pirmojo notarų biurui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo buvo atmestas ir įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 16 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), į ieškovės atstovės sutikimą, kad iškeldinimo terminas būtų nustatytas iki 2013 m. kovo 31 d., padarė išvadą, jog ieškovė jau ilgą laiką negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, todėl sprendimo vykdymą atidėjo iki 2013 m. kovo 31 d., t. y. neiškeldinant atsakovės šaltuoju žiemos periodu bei sudarant sąlygas atsakovei susirasti kitą gyvenamąją patalpą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. C. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo dėl iškeldinimo atidėjimo ir atidėti sprendimo vykdymą iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino atsakovės teikiamus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė buvusiame tėvų gyvenamajame name, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei, gyvena jau 20 metų. Per šį laikotarpį atsakovė faktiškai šį turtą valdė, juo naudojosi, gerino statinių būklę bei juos prižiūrėjo. Atsakovė nurodė, kad yra neįgali (atsakovei nustatytas 50 procentų netekto darbingumo lygis), bedarbė, registruota darbo biržoje. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas patvirtina, kad atsakovė paskutiniu metu sirgo. Atsakovei yra nepaprastai sunku išsikelti iš ieškovei priklausančių statinių, nesibaigus šaltajam metų sezonui bei nesibaigus kūrenimo sezonui. Atsakovė šiuo metu neturi jokio kito gyvenamojo būsto ir neturi nei materialinių, nei fizinių jėgų per tokį trumpą teismo nustatytą terminą susirasti ar įsigyti tinkamą gyvenimui būstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo dėl iškeldinimo atidėjimo iki 2013-03-31 palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą iki 2013-03-31, tinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Teismas padarė teisingą, protingą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė ilgą laiką, t. y. jau 7 metus, negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą. Teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantei buvo žinoma apie ieškovės išreikštą nuomonę dėl išsikėlimo, todėl sprendimo vykdymą teismas atidėjo iki 2013-03-31, t. y. neiškeldinant atsakovės šaltuoju žiemos periodu bei sudarant sąlygas atsakovei susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Apeliantės gyvenamoji vieta yra deklaruota kitu adresu, todėl ieškovė mano, kad apeliantė turi gyvenamąją vietą. 2012-04-26 ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą išsikeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, tačiau net ir praėjus metams laiko po raginimo išsikraustyti atsakovė patalpų neatlaisvino. Ieškovė mano, kad metai laiko buvo pakankamas laiko tarpas apeliantei susirasti gyvenamąjį būstą ir išsikraustyti. Apeliantė iki šiol nesikreipė į savivaldybę su prašymu skirti jai socialinį būstą. Apeiiantė teigia niekur nedirbanti, tačiau teismui teikia nedarbingumo pažymėjimą. Apeliantės neįgalumas nereiškia, kad ji negali dirbti, nes apeliantė yra iš dalies darbingas asmuo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Apeliantė L. C. ginčija teismo sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo dėl iškeldinimo atidėjimo iki 2013-03-31, argumentuodama tuo, kad teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą iki 2013-03-31, netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su apeliantės finansine padėtimi. Tokiu atveju kolegija pasisako tik dėl šių apeliantės motyvų.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis). Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas savaime reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, nes teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Todėl sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tik tais atvejais, kai byloje yra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai komplikuota arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. CPK 284 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teismo teisę, bet ne pareigą atidėti sprendimo įvykdymą. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės interesai. Ieškovės teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 str. įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą atidėti sprendimo vykdymą iki 2013-09-01 grindžia tuo, jog dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės susirasti kito gyvenamojo būsto. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė duomenis iš Šiaulių teritorinės darbo biržos, juose nurodyta, kad atsakovė darbo biržoje registruota nuo 2012-04-25 (72 b. l.). Apeliantės deklaruotos laikotarpio nuo 2012-02-01 iki 2013-01-31 metinės pajamos sudaro 9 192,00 Lt, t. y. 766,00 Lt kas mėnesį (74 b. l). Gyvenamasis namas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei A. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise nuo 2006-10-30, atitinkamai ji turi teisę savo turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį. Nors apeliantė ir teigia, kad neginčija ieškovės valdymo teisės, tačiau iš esmės jos teises pažeidinėja, neleisdama jai gyvenamuoju namu su statiniais naudotis pagal savo poreikį. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė buvo įspėta dėl išsikeldinimo iš užimamos gyvenamosios patalpos (10–11, 12 b. l.), tačiau šio įsipareigojimo apeliantė neįvykdė ir per daugiau negu šešis mėnesius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Iki šios nutarties priėmimo praėjo dar daugiau nei trys mėnesiai, todėl apeliantės prašymas atidėti sprendimo įvykdymą iki 2013-09-01, kolegijos manymu, jau neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų bei pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, ar patenkinus prašymą atidėti sprendimo įvykdymą bus užtikrintas jo įvykdymas per atidėjimo terminą, todėl nėra pagrindo apeliantės prašymo tenkinti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi, jog apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių apeliantės ypač sunkią turtinę padėtį, kurių nebūtų ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo atidėti atsakovės iškeldinimą iki 2013-09-01, nes tokiu atveju bus sumenkintas pats sprendimas ir pažeisti teisėti ieškovės interesai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantė L. C. skundžia tik teismo sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo dėl iškeldinimo atidėjimo iki 2013-03-31. Teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo, apeliacine tvarka nėra apskųsta, todėl nėra apeliacijos dalykas. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2013-09-01, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visa faktiškai šalių sumokėta suma advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstama pagrįsta, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėta suma neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovės L. C. priteisiamos atstovavimo išlaidos ieškovei A. M.. Kolegija pripažįsta, kad ieškovė turėjo nuostolių, naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, tačiau atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo reikalingas didelis teisinis tyrimas, byla nesudėtinga, sprendžia, kad priteistina suma mažintina iki 350,00 Lt. Tokią išvadą kolegija daro, įvertinusi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Lt išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė