- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-14541-1162/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08106-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., L. G., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., L. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. G. (toliau – ir pareiškėja) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio R. L. G. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis R. L. G. (toliau – ir sutuoktinis, palikėjas). Po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir 600/787 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi name, moka mokesčius ir tvarko namų ūkį. R. L. G. buvo sudaręs oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai, tačiau per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys R. G. ir L. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą R. L. G. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo teisme metu būtų nustatytas faktas, kad palikėjo sutuoktinė po jo mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, neprieštarautų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
5. Dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvyko. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Kitų asmenų prašymų dėl posėdžio eigos negauta. Atsižvelgiant į tai, byla teismo posėdyje išnagrinėta pareiškėjai, jos atstovei ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
8. Nustatyta, kad pareiškėja M. G. ir R. L. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų (suinteresuoti asmenys byloje) R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), L. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Santuokoje R. L. G. ir M. G. įgijo nekilnojamąjį turtą: 600/787 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). R. L. G. (duomenys neskelbtini) mirė. R. L. G. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, paliko sutuoktinei M. G.; tuo atveju, jei sutuoktinė mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų ar jo atsisakytų, visą savo turtą palikėjas ligiomis dalimis paliko savo vaikams R. G. ir L. G. Po sutuoktinio mirties pareiškėja dėl mirusiajam priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po R. L. G. mirties nėra užvesta. Mirus palikėjui, jam priklausiusiu turtu rūpinasi pareiškėja, ji liko gyventi name, naudojasi name likusiais daiktais, moka mokesčius. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
9. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosjo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kiti galimi testamentiniai įpėdiniai R. G. ir L. G. prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridnę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.
10. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti sutuoktinio palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)TP-22-T-428-1804 pareiškėja yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio R. L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.