- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- eI3-5640-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00671-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Daugiabučio
- Atsakovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos patikslintą skundą atsakovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl spendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2023-03-22 Akmenės rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 2022-10-17 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija patikslintame skunde nurodė, jog 2022 m. birželio 22 d. bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta ant (duomenys neskelbtini), namo stogo įsirengti saulės elektrinę gyventojų poreikiams. Prieš priimant sprendimą pareiškėjos atstovas 2022 m. gegužės mėn. kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administracija su paklausimu, kokie yra reikalavimai norint įsirengti saulės elektrinę ant daugiabučio namo stogo. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis architektas (vyriausiasis specialistas) pateikė atsakymą. Pateiktame atsakyme nurodė, kad saulės elektrinės įrengimas ant gyv. namo stogo yra priskiriamas paprastajam remontui, todėl reikia susirasti atestuotą architektą, kurio pagalba pasirengti paprastojo remonto techninį darbą projektą, jį įkelti į IS „Infostatyba“ ir gavus statybą leidžiantį dokumentą įsirengti saulės elektrinę.
2022-09-16 į IS ,,Infostatyba“ buvo įkeltas prašymas Akmenės rajono savivaldybės administracijai su parengtu techniniu darbo projektu dėl statybos leidimo išdavimo saulės elektrinei įsirengti.
2022-10-17 Akmenės rajono savivaldybės administracija, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27-1 str., patikrino techniniame projekte numatytų projektinių sprendinių atitiktį galiojantiems reikalavimams, ir neradusi jokių neatitikimų, išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti paprastąjį remontą pagal projektą – gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučio)) paskirties (6.3) pastato, (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto aprašas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Gavus statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), susirado rangovą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo 2022-10-20 pasirašė rangos sutartį Nr. 2022/10/20 dėl saulės elektrinės įrengimo. Pradėjus saulės elektrinės įrengimo darbus, 2022-11-18 iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos gavo raštą dėl projekto korekcijos, kuriame nurodoma, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija pakartotinai išanalizavusi paprastojo remonto projektą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2022-10-17 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip administruojanti įmonė, nėra išdavusi pritarimo projektui derinti. Dėl to prašoma pakartotinai teikti projektą statybos leidimui gauti.
2022-11-30 atsakovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė atsakymą į 2022-11-19 raštą, kuriame nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administravimas yra pasibaigęs, o kad gyv. namą administruoja pati bendrija.
Nors parengtame supaprastintame techniniame darbo projekte jokie pakeitimai nebuvo padaryti, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neadministruoja gyvenamojo namo, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis nenumatė pareigos kreiptis pakartotinai dėl naujo statybos leidimo išdavimo. Pateikė naują prašymą dėl statybos leidimo išdavimo su tuo pačiu paprastintu techniniu projektu, kuriame architektas pažymėjo, kad išduoti naują statybos leidimą panaikinant anksčiau išduotą statybos leidimą, nes buvo tokia prašymo forma. Pateiktu 2022-12-14 prašymu nesiekė panaikinti išduoto statybos leidimo.
Kol atsakovė tikrino iš naujo pateiktą projektą ir sprendė klausimą dėl statybos leidimo išdavimo, Akmenės rajono savivaldybės taryba 2022-12-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino (duomenys neskelbtini) su prieigomis (duomenys neskelbtini) tvarkymo aprašą, kurio 3.2 punktu įtvirtino nuostatą, kad ant daugiabučių stogų draudžiama įrengti saulės elektrines, šilumos kolektorius bei kitas inžinerines sistemas dėl stogų spalvinio ir tūrinio vientisumo.
2023-01-10 atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija į IS ,,Infostatyba“ įkėlė sprendimą, kad netenkina 2022-12-14 prašymo ir neišduoda naujo statybos leidimo remiantis 2022 m. gruodžio 27 d. priimtu tarybos sprendimo „Dėl (duomenys neskelbtini) su prieigomis (duomenys neskelbtini) tvarkymo aprašu“ 3.2 p.: saulės elektrines ant daugiabučių stogų yra draudžiamos.
2023-01-10 priimto atsakovės sprendimo neskundė, nes priimtu sprendimu buvo atmestas 2022-12-14 prašymas ir 2022-10-17 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo panaikintas.
2023 m. kovo mėn. pilnai užbaigė saulės elektrinės įrengimo darbus, saulės elektrinę pridavė, ir bendrijos nariai tapo saulės energijos gamintojais.
2023 m. kovo 28 d. pareiškėja gavo 2023-03-22 Akmenės rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. S-657, kuriame nurodoma, kad yra patenkinamas 2022-12-14 pareiškėjos prašymas ir panaikinamas 2022-10-17 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi prie 2023-03-22 rašto Nr. S-657 nebuvo gautas pats Akmenės rajono savivaldybės administracijos sprendimas, 2023-04-14 pateikė prašymą pateikti sprendimą, kuriuo yra panaikintas 2022-10-17 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
2023-04-25 Akmenės rajono savivaldybės administracija, atsakydama į 2023-04-14 prašymą, pateikė sprendimą t, y. išrašą iš IS ,,Infostatyba“ puslapio, iš kurio matyti, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas 2023-03-22 įkėlė į sistemą sprendimą, kad vadovaujantis 2022-12-14 prašymu Nr. SRA-63-221214-00013 naikinamas 2022-10-17 Akmenės rajono savivaldybės administracijos išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Priimtas 2023-03-22 Akmenės rajono savivaldybės administracijos sprendimas dėl 2022-12-14 prašymo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą turi būti panaikintas kaip neteisėtas.
Bendrija, 2022-12-14 teikdama prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, neprašė panaikinti 2022-10-17 išduoto statybos leidimo, kuriuo remiantis saulės elektrinės įrengimo darbai buvo pradėti, o juo tik buvo prašoma panaikinti senąjį statybos leidimą išduodant naują statybos leidimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas draudžiama keisti į blogąją pusę padėtį. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties.
Šalies argumentai
2022-12-14 bendrijos pateiktas prašymas dėl statybos leidimo išdavimo jau buvo atsakovės išspręstas 2023-01-10 sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos 2022-12-14 pateiktas prašymas dėl statybos leidimo išdavimo visa apimtimi. Atsakovės priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl atsakovė antrą kartą pagal tą patį prašymą nebegalėjo priimti naujo sprendimo, kuriuo nusprendė patenkinti prašymą dėl statybos leidimo išdavimo panaikinimo.
Atsakovė pateiktą pareiškėjos 2022-12-14 prašymą išsprendė vienu sprendimu t. y. 2023-01-10. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas įpareigoją viešojo administravimo subjektą į prašymą ar skundą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, t. y. iškarto išspręsti pateiktus prašymus.
Pareiškėja rėmėsi gero administravimo principu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018-01-09 sprendimu byloje T. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14), kurioje buvo išaiškinta, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita.
Šalies argumentai
Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2023-05-03 Šiaulių apygardos viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą dėl Akmenės rajono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo 2023-03-22 priimant sprendimą dėl statybos leidimo panaikinimo, kuriuo nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pateiktą skundą, nes ginčas dėl 2023-03-22 sprendimo panaikinimo yra apskųstas teismui, taip pat nusprendė informuoti Vyriausybės atstovą Šiaulių ir Telšių apskrityse apie galimą Akmenės savivaldybės tarybos 2022-12-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) su prieigomis (duomenys neskelbtini) tvarkymo prieštaravimą įstatymams. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos skyrius, atsakydamas į prokurorės klausimus, atliko tyrimą ir 2023-04-26 pateikė išvadą Nr. 4D-2188. 2023-07-05 Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šaulių ir Telšių apskrityse, išnagrinėjęs Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2022-12-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) su prieigomis (duomenys neskelbtini) tvarkymo aprašo patvirtinimo“, kurio 3.2 p. numatyta: „Teritorijoje esančių statinių tūris, stogo konfigūracija ir stogo elementai negriaunami arba atstatomi į buvusius. Esamas spalvinis sprendinys išlaikomas vientisas. Ant daugiabučių stogų draudžiama įrengti saulės elektrines, šilumos kolektorius bei kitas inžinerines sistemas dėl stogų spalvinio ir tūrinio vientisumo“, padarė išvadą, kad šio aprašo 3.2 punktas neatitinka Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių ir kad toks draudimas yra nemotyvuotas jokiais teisės aktais ir teikimu Nr. TR5-17-(5.5 E) siūlo: pakeisti Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) su prieigomis (duomenys neskelbtini) tvarkymo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) su prieigomis (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo 3.2 punktą taip, kad jis atitiktų aukštesnių teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos teismui pateiktu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka.
Administracija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka ir mano, jog 2022-12-14 teikiant prašymą buvo suformuoti du savarankiški reikalavimai, t. y. pirmasis: išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o antrasis: išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) panaikinti kitą galiojantį SLD (t. y. panaikinti 2022-10-17 išduotą statybos leidimą.). Statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) išdavimą ir jo panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnis. Ir nors įstatymo leidėjas tiesiogiai nėra pasisakęs apie jau išduoto SLD privalomą panaikinimą išduodant naują SLD ir nesant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 23 p. nurodytų aplinkybių, tačiau sisteminė šio teisės akto bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacijų analizė suponuoja į tai, kad tuo pačiu metu tam pačiam objektui, tiems patiems darbams atlikti negali būti išduoti tuo pačiu metu du galiojantys SLD, t. y. viešojo administravimo subjektui, išdavus naują SLD senas turi būti panaikintas nepriklausomai nuo priežasties, kodėl toks naujas prašymas buvo teiktas. Prašymas išduoti SLD teikiamas IS „Infostatyba“. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, 2022-12-14 teikdama prašymą išduoti SLD, turėjo galimybę nepažymėti grafos „išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) panaikinti kitą galiojantį SLD“, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, išduodant naują SLD tam pačiam objektui tiems patiems darbams atlikti senas SLD naikinamas. Šiuo atveju, pareiškėjui be prašymo išduoti SLD pažymėjus ir grafą „išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) panaikinti kitą galiojantį SLD“ administracija tai įvertino kaip du savarankiškai suformuluotus pareiškėjos prašymus. Vieną pareiškėjos prašymą, t. y. išduoti SLD administracija išsprendė, t. y. priėmė sprendimą prašymo netenkinti ir informaciją apie tai įkėlė 2023-01-10 įkėlė į IS „Infostatyba“. Dėl antro, tame pačiame 2022-12-14 prašyme išreikšto, administracijos vertinimu, savarankiško pareiškėjos prašymo „išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) panaikinti kitą galiojantį SLD“ sprendimas buvo priimtas 2023-03-22. Apie tai raštu informuota pareiškėja.
Antro SLD inicijavimo priežastis nurodyta viename iš pareiškėjos pateiktų dokumentų (administracijos 2022-11-18 Nr. S-26 pranešime pareiškėjai „Dėl projekto korekcijos“), t. y. administracijai pakartotinai išanalizavus paprastojo remonto projektą ir išduotą SLD buvo nustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip administruojanti įmonė, nėra išdavusi pritarimo projektui derinti. Statybos įstatymas nustato reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui, o statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 33 p. reglamentuoja statinio techninio prižiūrėtojo vykdomą techninę priežiūrą. 2022-11-30 pareiškėja pateikė administracijai pranešimą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administravimo“, kuriame nurodė, jog „<...>VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ namo (duomenys neskelbtini) administravimas pasibaigia nuo 2022 m. lapkričio 30 d.“, t. y. pirmasis SLD buvo išduotas 2022-10-17, kuomet VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo administruojanti įmonė ir kaip statinio techninis prižiūrėtojas turėjo pritarti projekto derinimui.
Atsiliepimas
Atsakovė, remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta ir aptartomis teisės aktų nuostatomis, mano, jog pareiškėjos teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o administracija nagrinėjamu atveju priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą panaikindama 2022-10-17 išduotą SLD Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl 2023 m. kovo 22 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo buvo panaikintas 2022 m. spalio 17 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, jog 2022 m. birželio 22 d. įvyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos gyventojų susirinkimas, kuris nutarė suderinus ir gavus visus reikalingus dokumentus ant namo, (duomenys neskelbtini), stogo įrengti saulės elektrinę gyventojų poreikių tenkinimui. 2022 m rugsėjo 14 d. parengtas supaprastintas projektas „Gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučio)) paskirties (6.3) pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašas“ Nr. 202206-02-SPP (toliau – ir Projektas).
Pareiškėja, naudodamasi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą Nr. SRA-100-220916-32611 išduoti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučio)) paskirties pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą, kurio darbai apima saulės elektrinės sumontavimą ant daugiabučio gyvenamojo namo šlaitinio stogo ir kt.
Akmenės rajono savivaldybės administracija 2022 m. spalio 17 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti statinio paprastąjį remontą (toliau – ir Leidimas).
Akmenės rajono savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-2612 informavo pareiškėją, kad pakartotinai išanalizavusi paprastojo remonto adresu: (duomenys neskelbtini), Projektą ir išduotą Leidimą, nustatė, kad namą administruojanti įmonė, nėra išdavusi pritarimo Projektui derinti, todėl paprašė pakartotinai teikti Projektą statybos leidimui gauti.
Pareiškėja 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-l informavo Akmenės rajono savivaldybės administraciją, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ namo (duomenys neskelbtini), administravimas yra pasibaigęs.
Pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. per IS „Infostatyba“ pakartotinai pateikė prašymą Nr. SRA-62-221214-00013 išduoti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučio)) paskirties pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą, pridėdama tuos pačius dokumentus kaip ir prie pirminio prašymo, pildydama prašymo formą pažymėjo išduodant statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD), panaikinti kitą galiojantį SLD.
Pastarasis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą atsakovės 2023 m. sausio 10 d. sprendimu nebuvo patenkintas, nes (duomenys neskelbtini) su prieigomis (duomenys neskelbtini) tvarkymo aprašo, patvirtinto Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 3.2. punktas draudžia ant daugiabučių stogų įrengti saulės elektrines.
Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. S-657 informavo pareiškėją, kad patenkino jos 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą Nr. SRA-62-221214-00013 išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir per IS ,,Infostatyba“ panaikino Leidimą.
Taigi, ginčas kilo dėl 2023 m. kovo 22 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos sprendimo, priimto per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, kuriuo buvo panaikintas 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjai išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad pateikė naują prašymą dėl statybos leidimo išdavimo su tuo pačiu techniniu projektu, kuriame architektas pažymėjo, kad išduoti naują statybos leidimą panaikinant anksčiau išduotą statybos leidimą, nes buvo tokia prašymo forma. 2022 m. gruodžio 14 d. prašymu nesiekė panaikinti išduoto statybos leidimo. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties. Pastarasis prašymas buvo atsakovės išspręstas 2023 m. sausio 10 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos 2022-12-14 prašymas dėl statybos leidimo išdavimo visa apimtimi. Atsakovės priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl atsakovė antrą kartą pagal tą patį prašymą nebegalėjo priimti naujo sprendimo, kuriuo nusprendė patenkinti prašymą dėl statybos leidimo išdavimo panaikinimo.
Atsakovė nurodė, jog 2022-12-14 teikiant prašymą buvo suformuoti du savarankiški reikalavimai, t. y. pirmasis – išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o antrasis – išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) panaikinti kitą galiojantį SLD. Vieną pareiškėjos prašymą išsprendė 2023-01-10, o dėl antro sprendimas buvo priimtas 2023-03-22.
Bylai aktualaus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023-02-01 iki 2023-04-01) 27 straipsnio 23 dalyje išvardinti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 punktas); viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; jeigu pasikeitė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas) ir pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 8 dalį nepakeista savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios; jeigu nutraukiama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis; statytojo (užsakovo) prašymu (2 punktas); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta (3 punktas); užbaigus statinio statybą (4 punktas).
Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama: 1) 20 darbo dienų – ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju; 2) 10 darbo dienų – kitais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, atvejais.
Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2023-01-31 iki 2023-04-29) detalizuojamos Statybos įstatymo 27 ir 27¹ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 28 straipsnyje, nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 39 straipsnyje, nustatyta statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka (Reglamento 1 punktas). Vadovaujantis Reglamento 6 punktu, asmenys turi teisę naudodamiesi IS „Infostatyba“ gauti su Reglamente nustatytomis statybą leidžiančių dokumentų, leidimų atlikti statinio (jo dalies) konservavimo darbus išdavimo ir statybos užbaigimo procedūromis, nebaigto statinio įregistravimu ir išregistravimu susijusias paslaugas. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, jų padaliniams kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Reglamento 7 punktas).
Statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“ (Reglamento 16 punktas).
Statybą leidžiantį dokumentą išdavęs asmuo arba Inspekcija statybą leidžiantį dokumentą (jo versiją) IS „Infostatyba“ nedelsdamas pažymi negaliojančiu Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies nustatytais atvejais (Reglamento 49 punktas).
Išduodant statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę remontuoti nebaigtą statyti statinį, anksčiau išduotas naujo statinio statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas (Reglamento 54 punktas).
Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-11-30) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas visiškai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, t. y. Statybos įstatymo nuostatomis, Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Ginčijamame sprendime taip pat nenurodyti faktiniai duomenys ir argumentai (motyvai), kodėl naikinamas 2022 m. spalio 17 d. Leidimas. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. per IS „Infostatyba“ pakartotinai pateikė Reglamentu patvirtiną nustatytos formos prašymą Nr. SRA-62-221214-00013 išduoti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučio)) paskirties pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą, kurio formoje skiltyje ,,Papildomos žymos“ nurodyta: ,,Panaikinamo (-ų) galiojančio (-ių) leidimo (-ų) duomenys: Registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2022-10-17“. Teismas pažymi, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. prašymu nesiekė panaikinti Leidimą neišdavus naujo statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėja pateikė Reglamentu nustatytos formos prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kurio formoje skiltyje ,,Papildomos žymos“ yra nurodoma: ,,Panaikinamo (-ų) galiojančio (-ių) leidimo (-ų) duomenys“. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime, tiems patiems darbams atlikti negali būti išduoti tuo pačiu metu du galiojantys SLD, t. y. viešojo administravimo subjektui, išdavus naują SLD senas turi būti panaikintas. Tai reglamentuojama anksčiau aptarto Reglamento 54 punkte. Šiuo atveju pareiškėja neteikė prašymo, kuriame būtų išreikšta statytojo valia dėl Leidimo panaikinimo. Be to, skundžiamu sprendimu neįvertina tai, kad 2022 m. gruodžio 14 d. pareiškėjos prašymas dėl statybos leidimo išdavimo jau buvo atsakovės išspręstas kitu atsakovės galiojančiu 2023 m. sausio 10 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos 2022 m. gruodžio 14 d. prašymas dėl statybos leidimo išdavimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, nėra bylos dėl Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo. Atsakovė pakartotinai negalėjo spręsti 2022 m. gruodžio 14 d. prašymo ir priimti dar vieno sprendimo.
Kaip minėta, statybą leidžiantį dokumentą išdavęs asmuo arba Inspekcija statybą leidžiantį dokumentą (jo versiją) IS „Infostatyba“ nedelsdamas pažymi negaliojančiu Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies nustatytais atvejais (Reglamento 49 punktas). Teismas kritiškai (neigiamai) vertina tai, kad pareiškėjos pateiktą 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą atsakovė sprendė praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo prašymo gavimo, t. y. 2023 m. kovo 22 d.
Atsižvelgiant į tai, nustatyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., LVAT 2007-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014 ir kt.), tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.
Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).
Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.
Iš pateikto į bylą 2023-04-04 mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis. Kitų rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų į bylą nėra pateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ 2023 m. kovo 22 d. priimtą Akmenės rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 2022 m. spalio 17 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos 22,00 Eur (dvidešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.