Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-395-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
1-395-961/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38824-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
D. P.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-395-961/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38824-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,laiduotojai J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2022 m. spalio 11 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas – patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu D. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad serga (duomenys neskelbtini). Ne kartą yra gulėjęs ligoninėje. Neplanavo niekur tą dieną važiuoti. 2023 m. spalio 11 d. po vakarienės pasijuto prastai, jam reikėjo išsimatuoti cukrų kraujyje, bet baigėsi tam skirtos juostelės. Jų reikėjo nusipirkti vaistinėje. Vaistinė matosi per langus, šiaip galėtų į ją nueiti, bet kojos buvo ištinusios, pagalvojo, kad greičiau bus nuvažiuoti. Buvo išgėręs alaus, dar likusio nuo gimtadienio. Neįvertino savo būsenos ir išvažiavo į vaistinę. Nusipirko juostelių, purškalo mamai, užėjo į parduotuvę, nusipirko produktų. Paskambinęs mamai pranešė, kad visko nupirko, ir išvažiavo namo. Tuomet jį sulaikė policija. Vairuoja 32 metus, anksčiau nieko panašaus nebuvo. Buvo išgėręs 3 skardines alaus (7,5 % stiprumo). Jam pačiam atrodo, kad kalbėjo su pareigūnais rišliai, bet dėl cukraus kraujyje galėjo būti ir kitaip. Gyvena su mama, puikiai su ja sutaria, (duomenys neskelbtini) jie turi sodybą, apie 20 ha žemės, kurią nuomoja. Nebadauja, bet finansinė padėtis nėra gera. Neįgalumo neturi, bet nedirba, dėl (duomenys neskelbtini) bet ko dirbti jis negali. Labai gailisi dėl įvykio, padarė daug žalos sau, labai dėl to graužiasi. Ir taip neturi sveikatos, bet dabar ji dar blogesnė dėl nervų. Tvirtai žino, kad šis poelgis – pirmas ir paskutinis kartas. Jis nėra mėgėjas išgerti. Tai pirmas kartas per 32 vairavimo metus. Vairuota transporto priemonė priklauso mamai. Ji turėjo (duomenys neskelbtini) ligą, serga (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė vienintelė šeimoje, jis vežioja ja mamą į Santariškes. Jis vienintelis vaikas šeimoje. Labai gerbia ir myli mamą. Visiškai ja pasitiki, jiedu labai artimi. Ji niekada nėra turėjusi administracinių nuobaudų, yra jam pavyzdys. Apie įvykį pranešė jai telefonu, ji neigiamai reagavo. Kalbėjosi su mama apie įvykį, ji smerkė jo poelgį, pyko, kad jis taip neatsakingai pasielgė. Mamos požiūris į jo poelgį labai neigiamas. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dabar yra (duomenys neskelbtini) studentas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. D. P. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. P. parodė, kad visiškai prisipažįsta. Pripažįsta, kad 2022 m. spalio 11 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau dėl užfiksuotų promilių nesutinka. Nėra teistas, nėra įrašytas į įskaitą pas psichiatrą, narkologą, priklausomybių jokių neturi. Yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat yra (duomenys neskelbtini) studentas, studijuoja (duomenys neskelbtini). Automobilis „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso motinai J. P. Motina automobilį nupirko 2015 metais, kada susirgo (duomenys neskelbtini) liga. Ji nupirko automobilį tam, kad paprasčiau būtų nuvažiuoti iki ligoninės. Automobilį motina perleido įtariamajam, kadangi pati neturi vairuotojo teisių, o jis turi nuo 1991 metų. 2022 m. spalio 11 d. vakare, apie 16.30 val., būdamas namuose adresu, nurodytu pažymoje, susiruošė į vaistinę nupirkti juostelių cukrų kraujyje matuoti, kadangi nuo 2020 metų serga (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuodamas į vaistinę, pavakarieniavo ir išgėrė 3 skardines alaus, po 0,5 litro, alus buvo stipresnis, 7,5 laipsnio. Po alaus ir vakarienės pajautė, kad jam sukilo cukrus, juostelių namuose pasitikrinti nebuvo, todėl nuskubėjo iki vaistinės. Vaistinė yra maždaug 200 metrų nuo namų, jis galėtų nueiti iki vaistinės, tačiau jam nuo (duomenys neskelbtini) skauda kojas ir sunku vaikščioti, todėl nusprendė iki vaistinės pavažiuoti. Jis atsisėdo į jau minėtą automobilį, kuris buvo priparkuotas prie namų, užvedė variklį ir nuvažiavo link vaistinės. Nors buvo išgėręs alaus, tačiau jautėsi pakankamai blaiviai. Tikrai nesijautė, kad yra išgėręs, gal šiek tiek jautėsi apsvaigęs dėl pakilusio cukraus. Nuvažiavo iki vaistinės, nupirko reikiamų prekių ir nusprendė dar apsipirkti „Iki“ parduotuvėje. Parduotuvė yra priešais vaistinę, vienoje aikštelėje. „Iki“ parduotuvėje nupirko maisto produktų ir atsisėdęs į automobilį nuvažiavo link namų. Buvo jau beveik prie namų, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą, važiuodamas išgirdo sirenas. Šiek tiek pavažiavo, kadangi nesuprato, kad paskui jį važiuoja policijos ekipažas. Netrukus kilo įtarimas, kad tai jį stabdo, todėl sustojo. Priėjo pareigūnas, paprašė dokumentų ir pasakė, kad bus patikrintas jo blaivumas. Neatsimena, ar neigė, ar pripažino savo girtumą. Kai po pūtimo pamatė alkotesterio skaičius, labai nustebo, kadangi vienu pūtimu įpūtė 2,2 promilės o antru pūtimu – 3 promiles. Nustebo, kadangi nesijautė tiek girtas, kad įpūstų 3 promiles nuo trijų skardinių alaus. Todėl po to, kai pareigūnai užpildė dokumentus, įtariamasis nuvažiavo pats su taksi automobiliu į Antakalnio narkologinį skyrių, kad patikrintų savo kraują, kadangi buvo nustebęs dėl promilių, kurias įpūtė į alkotesterį. Antakalnyje jo nepriėmė, todėl nuvažiavo iki Lazdynų ligoninės, tyrimą jam atliko apie 21.00 val. Tyrimo išvados dar nėra. Įtariamasis nuoširdžiai gailisi, kad taip neapgalvotai padarė. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 57-60).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis D. P. parodė, kad visiškai prisipažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, visiškai prisipažįsta ir labai gailisi, pasilieka prie ankstesnių savo parodymų. Daugiau papildyti savo apklausos nenori (b. l. 90-92).

2022 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38824-22 pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjos K. J. 2022 m. spalio 12 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. spalio 11 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Saab“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6).

Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vyriausioji patrulė. 2022 m. spalio 11 d., dirbdami kartu su specialistu A. M. (A. M.) ekipaže V1831, iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie „IKI“ parduotuvės aikštelėje atvažiavo automobilis „Saab“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykę minėtu adresu vairuotojo automobilyje nepastebėjo, todėl tęsė patruliavimą (duomenys neskelbtini) g. Važiuodami iš „IKI“ stovėjimo aikštelės apie 17.45 val. pastebėjo, kaip automobilis „Saab“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juda link (duomenys neskelbtini) g. Įjungę šviesos ir garso signalus, pradėjo stabdyti automobilį. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu. Priėję prie automobilio vairuotojo, išsiaiškino, kad tai D. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas šnekėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl tai sukėlė įtarimų, kad D. P. yra neblaivus. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, D. P. atsakė, jog alkoholio nevartojo. Patikrinus vairuotojo girtumą alkotesteriu „Draeger“, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,22 prom., o antru 3,27 prom. girtumas. Automobilio vairuotojas nesutiko su alkotesterio parodymais ir nurodė, kad pats vyks į gydymo įstaigą kraujo tyrimui. D. P. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Algirdo g. 20, o automobilis „Saab“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nutemptas į Minsko pl. 21. Visas įvykis filmuotas BODY 1807 (b. l. 40-43).

Analogiškos aplinkybės nurodytos pareigūnės I. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 16).

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus. Sūnus gyvena kartu su liudytoja pažymoje nurodytu adresu. Šiuo metu liudytoja yra pensininkė, o sūnus visą gyvenimą mokosi, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) studentas. 2015 metais liudytoja savo vardu nupirko automobilį „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors pati teisių vairuoti transporto priemonę neturi, tačiau mašiną nupirko, nes 2015 metais sirgo (duomenys neskelbtini) liga. Tam, kad patogiau būtų nuvažiuoti iki medicinos įstaigos, nupirko automobilį ir perleido jį savo sūnui, kadangi sūnus turi vairuotojo teises, todėl galėjo liudytoją reikiamu laiku pavežti iki ligoninės. Liudytoja nėra mačiusi, kad sūnus būdamas girtas sėstų už automobilio vairo ir apie tai, kad sūnus vakar, t. y. 2022 m. spalio 11 d., vairavo automobilį neblaivus, liudytoja nežinojo. Vakar liudytoja buvo sodyboje (duomenys neskelbtini) ir sūnaus visą dieną nematė. Jeigu liudytoja būtų žinojusi, kad sūnus ketina girtas sėstis už vairo, aišku, kad jam to daryti nebūtų leidusi, be to, sūnus nėra teistas ir jokių problemų su teisėsauga nėra turėjęs. Liudytoja labai prašo grąžinti jai automobilį, kurį prižada saugoti, iki kol teismas nepriims tinkamo sprendimo byloje. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 31-33).

2022 m. spalio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „BodyCam“ darytų keturių vaizdo įrašų apžiūra. Iš vaizdo įrašų matyti, kaip policijos pareigūnų ekipažas važiuodamas iš paskos per garsiakalbį prašo sustoti gatvės dešinėje automobilio „Saab“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Po pirmojo raginimo šis nestoja, reikalavimas pakartojamas ir po to vairuotojo paprašoma sukti į kiemus, šį kartą automobilis sustoja. Už minėto automobilio vairo sėdi vyriškis, tamsių plaukų, trumpai kirptas, apsirengęs tamsios spalvos drabužius. Tarp filmuojančio asmens ir minėto vyro vyksta pokalbis. Filmuojantis asmuo, moteris, paprašo duoti jai raktelius, paklausia vyro, ar jis turi dokumentus. Vėliau su minėtu vyru bendrauja uniformuotas pareigūnas, paklausia jo, ar jis nematė, kad jį stabdė. Vyras pareigūnui atsako, kad nematė. Uniformuotas pareigūnas paklausia filmuojančio asmens, ar paėmė raktus nuo „Saab“ mašinos, pareigūnė jam atsako teigiamai. Pareigūnas pasiteirauja, ar vyriškis turi asmens dokumentus, ir netrukus filmuojantis asmuo nueina iki automobilio, pažymėto „Policija“ ženklu, ir pareigūnei, kuri bendrauja su vyriškiu prie „Saab“ automobilio, atneša alkotesterio prietaisą. Pareigūnas praneša vyriškiui, kad bus patikrintas jo blaivumas. Vyras bando porą kartų įpūsti į alkotesterio prietaisą, tačiau nesėkmingai. Prietaisui nepavyksta užfiksuoti jo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore. Vyras klausia, ko pareigūnai prie jo prikibo, jis nėra alkoholikas ir jis negeria išvis. Pareigūnas jam atsako, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Vyriškis, sėdintis už vairo, pasakoja pareigūnams, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ir negeria iš viso, kadangi jam negalima. Pareigūnas paprašo jo įpūsti į alkotesterio prietaisą, jeigu prietaisas parodys nulius, tada pareigūnas gali vyrą paleisti. Vyras dar kartą įpučia į alkotesterio prietaisą ir prietaisas parodo 2,22 promilės. Vyras paklausia, kaip čia taip. Netrukus pareigūnas praneša per raciją pūtimo rezultatą. Vaizdo įraše nufilmuota, kad vyras pakartotinai pučia į alkotesterio prietaisą. Antru pūtimu vyras įpučia 3,27 promilės (b.,l. 44-46).

2022 m. spalio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra garso įrašas iš BPC, pridėtas į policijos registruojamų įvykių registrą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-38824-22. Operatorei vyras (toliau – pranešėjas) praneša, kad atvažiavo po darbo iki parduotuvės ir mato kažkokį įtartiną pilietį su automobiliu, kuris bet kaip mašiną pasistatė aikštelėje ir labai svirduliuojančiai nuėjo nuo jos. Pranešėjui grįžus iš parduotuvės, minėtas vyras taip pat grįžo į savo mašiną ir ten toks kaip ir miegantis yra. Prašo atsiųsti policiją patikrinti, ar šis vairuotojas yra blaivus. Įtaria, kad šis nelabai gali vairuoti. Nurodo įtartino vairuotojo mašinos numerį ir modelį – valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Saab“ automobilis, 9-3 modelis. Su operatore tikslinasi iškvietimo adresą – parduotuvė „IKI“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-49).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 kvituose, užfiksuota, kad 2022 m. spalio 11 d. pirmo tikrinimo metu 17.47.32 val. D. P. nustatytas 2,22 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 18.18.20 val. nustatytas 3,27 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojo iki 2022 m. lapkričio 18 d. (b. l. 18-19).

2022 m. spalio 11 d. neblaivumo nustatymo akte D. P. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą jis negali. D. P. nurodžius, kad neatsimena, kada vartojo alkoholį, buvo atliktas tikrinimas prietaisu; pirmasis tikrinimas atliktas 17.47 val., nustatytas 2,22 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 18.18 val., jo metu nustatytas 3,27 promilės girtumas (b. l. 17).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuoti automobilio „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Fotolentelėje matyti, kad automobilio bagažinėje praimtas blokas su alkoholio „MATZ“ skardinėmis (b. l. 20-26).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (spalio leidinys) matyti, kad automobilio „Saab 9-3“ 2.2 TiD Linear, kategorija M1-AA, sedanas, 2003 m. vidutinė rinkos kaina su PVM yra 1140 eurų (b. l. 29).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2022 m. spalio 12 d. išraše nurodyta, kad automobilis „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P. (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną vakarieniaudamas išgėrė tris skardines alaus, tikrai nesitikėjo, kad gali būti toks neblaivus. Po vakarienės pasijutęs blogai norėjo pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje (serga (duomenys neskelbtini)), bet pamatė, kad pasibaigė testų juostelės. Nusprendė vykti vaistinę jų įsigyti. Nors vaistinė netoli namų, dėl sutinusių kojų apsisprendė važiuoti į ją mašina, ką ir padarė. Apsipirkęs važiavo namo, tuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė girtumą. D. P. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojos policijos pareigūnės I. D. parodymai apie kaltinamojo stabdymo ir jo blaivumo tikrinimo aplinkybes, pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūros protokolas, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie galimai girtą vairuotoją apžiūros protokolas. Iš šių duomenų matyti, kad apie galimai neblaivų „Saab“ vairuotoją parduotuvės „IKI“ aikštelėje pranešė kitas parduotuvės lankytojas, kuris paprašė policijos patikrinti asmenį, ar šis nesiruošia vairuoti neblaivus, Bendrasis pagalbos centras gautą informaciją perdavė policijai, į nurodytą vietą atvykę Kelių policijos patruliai automobilio parduotuvės aikštelėje neberado, tačiau netrukus pastebėjo jį važiuojantį link (duomenys neskelbtini) gatvės bei nedelsdami jį stabdė. Patikrinus D. P. alkotesteriu pranešėjo ir pačių pareigūnų įtarimas, kad „Saab“ vairuotojas neblaivus, pasitvirtino. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 rodmenys objektyviai patvirtino, kad D. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas – 2,22 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nuvažiuotas atstumas jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Teisme buvo gautas D. P. ir jo motinos J. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jo mamos J. P. atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamojo prašyme nurodoma, jog jis visiškai pripažįsta savo kaltę, labai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nėra teistas, nėra įrašytas į psichiatrines, priklausomybių įskaitas. Nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Studijuoja (duomenys neskelbtini) teisę. Neneigia, kad prieš vairuodamas, buvo išgėręs 3 skardines alaus, tačiau jautėsi pakankamai blaivus, galimai jautėsi šiek tiek apsvaigęs dėl pakilusio kraujyje cukraus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio. Savo elgesį vertina labai kritiškai. Labai dėl jo išgyvena. Pažada, kad ateityje tokių klaidų nekartos, nedarys jokių nusikalstamų veikų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti motinos J. P. laidavimui. Mama jam yra autoritetas, kartu su ja leidžia laisvalaikį, pagal savo galimybes sportuoja, mėgsta skaityti knygas, domisi Lietuvos politinėmis aktualijomis, sporto pasiekimais. Abu laikosi sveiko gyvenimo būdo. Juos sieja labai draugiški ir pagarbūs santykiai, tarp jų nėra buvę nei mažiausio nesutarimo. Visada atsižvelgia į mamos nuomonę, klauso jos patarimų. Tai, kas įvyko, yra didžiausia jo gyvenimo klaida ir ji daugiau niekada nebus pakartota jokiomis aplinkybėmis. Mama taip pat dės maksimalias pastangas, kad jis šios klaidos nekartotų. Atsižvelgiant į jo teigiamas charakteristikas (nėra teistas, baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus), padarytas nesunkus nusikaltimas, automobilis itin reikalingas jo motinos, sergančios (duomenys neskelbtini), bei jo paties, sergančio (duomenys neskelbtini), poreikiams, prašo netaikyti automobilio ar jo vertės konfiskavimo, vietoj to skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat prašo atsižvelgti į jo ilgą (31 metų) vairavimo stažą, nepriekaištingą jo kaip vairuotojo reputaciją (jis labai drausmingas vairuotojas, per dešimt pastarųjų metų baustas už KET pažeidimą tik vieną kartą) ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba skirti ją tik minimaliam terminui (b. l. 122-130). Laiduotoja J. P. savo prašyme nurodo, jog ji nėra teista, bausta administracine tvarka, niekada nebuvo bausta už jokius teisės pažeidimus, padarytus alkoholio poveikyje. Visą savo gyvenimą iki pat pensijos nuosekliai dirbo, slaugė mamą, prižiūrėjo šeimos ūkį atsiimtoje senelių žemėje (duomenys neskelbtini) rajone. Bendradarbiai ir pažįstami ją apibūdindavo kaip gabų, nuoširdų ir sąžiningą žmogų. Gero auklėjimo ir asmeninio nusistatymo dėka niekada neturėjo jokių žalingų įpročių. Visiškai nevartoja alkoholio. Su D. kartu leidžia laisvalaikį, sportuoja pagal jų abiejų sveikatos galimybes, domisi Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, mėgsta knygas, laikosi sveiko gyvenimo būdo, juos sieja draugiški ir pagarbūs santykiai, sūnus visuomet jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę. D. atsakingas, iniciatyvus, geranoriškas žmogus, mokantis daryti išvadas. Garantuoja teismui, kad senų klaidų jis nekartos. Su sūnumi įvyko auklėjamasis pokalbis, jis suvokia, kad šis įvykis – didžiausia jo gyvenimo klaida, ir nebus pakartotas jokiomis aplinkybėmis. Sūnus labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (b. l. 131-132).

Teisiamojo posėdžio metu J. P. prašė atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos reakcija į nutikusį įvykį buvo baisi. Ji buvo šoko būsenos. Tačiau grįžusi į (duomenys neskelbtini) ir pamačiusi, kaip sūnus pergyvena, ėmė pati jį raminti. Sūnus labai savikritiškas. Jis žino, kad yra kaltas, bet labai nuoširdžiai gailisi. Su sūnumi gyvena kartu. Ji pensijoje ir sūnų išlaiko. Dar tėvas padeda. D. – vienintelis jų vaikas, jo sveikata sunki. Su sūnumi puikiai sutaria, jis daug padeda sodyboje. Tikrai žino, kad D. jos nepaves.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 102-103), per pastaruosius penkerius metus du kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienas iš pažeidimų šiurkštus (pavojingas vairavimas – ANK 420 straipsnio 1 dalis), už jį trims mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat baustas už greičio viršijimą. Paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 99-101). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Teigiamai charakterizuojamas namo pirmininko, kuris kaltinamąjį apibūdina kaip mandagų, nekonfliktišką, pasiruošusį padėti kaimynams, draugišką ir paslaugų gyventoją (b. l. 137). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti D. P. jo mamos J. P. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad J. P. neteista (b. l. 135), nei karto nebausta administracine tvarka (b. l. 133-134). Nurodo, jog su sūnumi kartu gyvena ir palaiko itin draugiškus ir artimus santykius, sūnus ja itin pasitiki, vertina ir gerbia jos nuomonę. Teismo įsitikinimu, J. P. charakterizuojantys duomenys, jos ir D. P. artimas bei tvirtas šeimyninis ryšys, visišku savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį sūnui D. P. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog J. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, D. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (laiduotoja yra pensininkė, kaltinamasis bedarbis, abu turi ligų) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

D. P. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. D. P. prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones ar nustatyti jos atėmimą minimaliam terminui, nes teisė vairuoti jo šeimai labai reikalinga. Mama serga (duomenys neskelbtini), sunkiai vaikšto, nes dūsta, jis pats turi (duomenys neskelbtini), pablogėjus būklei ir jis turi sunkumų vaikščioti, turi rūpintis sodyba ir ūkiu (duomenys neskelbtini) rajone, automobilis ir teisė vairuoti jiems yra būtini. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad D. P. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau kita vertus, kaltinamasis pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindamas, kad po neseniai vartoto alkoholio jo reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodamas neblaivus kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat teismas pasigenda kritiško kaltinamojo požiūrio į savo poelgį tiek sustabdžius kaltinamąjį policijos pareigūnams, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis pareigūnams kategoriškai neigė vartojęs alkoholį, nors tai buvo akivaizdi netiesa. Tyrimo metu ir teisme kaltinamasis nurodė, jog jo koordinacija galimai buvo sutrikusi dėl cukraus kiekio kraujyje pablogėjimo, jis nesijautė neblaivus. Šią jo poziciją visiškai paneigia alkotesterio duomenys. Pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas vidutinis, tačiau jau artimas sunkiam girtumas. Antruoju – jau sunkus girtumas. Ir nors kaltinamojo naudai buvo vertinamas mažesnis neblaivumo rezultatas, tačiau ilgainiui didėjantis patikrinimų rezultatas rodo, kad alkoholis buvo vartotas visai neseniai ir ilgainiui girtumas tik būtų didėjęs. Kad vyras stipriai svirduliuoja eidamas link automobilio, susirūpino pašalinis žmogus, kuris iškvietė policiją, baimindamasis, kad toks akivaizdžiai nepajėgus vairuoti žmogus gali imtis valdyti transporto priemonę. Iš Body kamerų įrašų matyti, kad paskui kaltinamojo automobilį tarnybiniu automobiliu važiuojantys pareigūnai baiminasi, kad jų stebimas ir stabdomas vairuotojas tuoj ką nors kliudys, pribėgusi pareigūnė tuoj pat pareikalauja automobilio raktelių. Sustabdytam kaltinamajam apskritai neigiant alkoholio vartojimo faktą, policijos pareigūnas priekaištauja, kad jo būklė liudija priešingai, nuo jo ne tik sklinda alkoholio kvapas, bet jis ir vairavo pavojingai, tai išvažiuodamas į priešpriešinę juostą, tai gazuodamas, tai vos neužvažiuodamas ant bortelio. Teismas pažymi, kas transporto priemonė buvo vairuojama darbo dieną, vakarinio piko metu, kai eismas yra pats intensyviausias, tik atsitiktinumo dėka nekilo jokių skaudžių tokio elgesio pasekmių. Šios aplinkybės rodo neatsakingą kaltinamojo požiūrį į visuomenei priimtinas elgesio taisykles. Kaltinamasis teismui teigė visiškai nevartojantis alkoholio, tą patį teigė jo mama, tačiau jo automobilio bagažinėje buvo nufotografuota praimta didelė stipraus alaus („Matz“, 8,5 %) skardinių pakuotė. Kaltinamasis teisinosi, kad buvo švęstas jo gimtadienis, tačiau nuo jo gimimo datos buvo praėjęs beveik mėnuo. Jis tvirtino vakarienės metu išgėręs tris skardines alaus. Trys skardinės stipraus alaus vakarieniaujant nerodo nei sakingo alkoholio vartojimo, nei sveiko gyvenimo būdo propagavimo, nei rūpesčio savo sveikata. Teismas linkęs manyti, kad kalbėdamas apie savo įpročius ir nusistatymą prieš alkoholį kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis lengvabūdiškai sėdo vairuoti automobilį neblaivus, nors tam tikrai nebuvo didelės būtinybės, jo paties teigimu, vaistinė, kurioje jis norėjo įsigyti juostelių, buvo vos už 200 metrų nuo namų. Nepaisant to, jis visiškai nevertino alternatyvių galimybių gauti juostelių: nueiti pėsčiomis, paprašyti kaimynų, pažįstamų, pasinaudoti taksi, pavėžėjų paslaugomis ir pan. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, savikritikos trūkumą teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 13 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

D. P. nurodo, jog vairavo motinai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kuri dėl sveikatos būklės būtina tiek jo, tiek mamos poreikiams, ir prašo nekonfiskuoti nei mašinos, nei jos vertės, skiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, leidžiant ją sumokėti per vienerius metus. Iš bylos metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad automobilio savininkė J. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone ir negalėjo žinoti, kad neblaivus sūnus imsis vairuoti automobilį. Ji nėra atsakinga už teisei priešingos veikos padarymą ir neturi dėl jos nukentėti, nepaisant to, kad automobilį paprastai vairuoja jos sūnus.

Tačiau atsižvelgus į aukščiau aptartą D. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas prevenciniais tikslais taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Saab 9-3“ vidutinė vertė su PVM yra 1140 eurų. Ši automobilio vertė nėra tokia didelė, kad ją atitinkančios sumos konfiskavimas būtų neproporcingas padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui bei neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į sunkią kaltinamojo finansinę padėtį, sumos sumokėjimui nustatytinas dviejų mėnesių terminas.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Kiti procesiniai klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-72) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

USB laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašu paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1140 (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

USB laikmeną su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašu palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

D. P. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

J. P. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė