Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1770-825/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-08-09
Bylos Nr.
1-1770-825/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35700-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
A. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1770-825/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35700-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.3.; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 5 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 11 d. (viena para), laikant, kad neatliktos bausmės dalis yra 3 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016 m. liepos 29 d., apie 14.15 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. Š. – tyčia du kartus kairės rankos kumščiu smogė jai į dešinį skruostą šalia akies bei vieną kartą spyrė į kairiąją R. Š. koją, tuo nukentėjusiajai R. Š. sukėlė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (29–30 b. l.), kad 2016 m. liepos 29 d. jis nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl neblaivumo tiksliai neprisimena, kelinta buvo valanda, kai jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo nuėjo į palėpę, nes ten yra įrengtas jo kambarys. Jis nieko neprisimena, kas įvyko, nes buvo stipriai išgėręs. Prisimena tik tai, kad mamą pastūmė, tačiau, kodėl ją pastūmė, neprisimena. Taip pat, gali būti, kad jis savo mamai R. Š. smogė, tačiau pats to neprisimena. Prisimena tik tai, kad į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą. Jis supranta, kad šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji R. Š. ikiteisminio tyrimo metu (10–11 b. l.) paaiškino, kad ji gyvena su sūnumi A. Š. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos sūnus A. Š. labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir dėl to tarp jų kyla įvairūs konfliktai. 2016 m. liepos 29 d. jos sūnus A. Š. nuo pat ankstyvo ryto vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau juos vartojo būdamas ne namuose, todėl ji nežino nei kiek išgėrė, nei su kuo gėrė. Tą pačią dieną, apie 14.00 val., A. Š. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus, todėl nuėjo į palėpę, kurioje gyvena. Maždaug apie 14.15 val., jai būnant savo kambaryje, ji išgirdo, kad skamba A. Š. mobilaus ryšio telefonas. Ji pradėjo iš savo kambario kviesti sūnų, kad jis atsilieptų į skambutį. Kiek prisimena, sūnus kažką vienas piktai kalbėjo, tačiau ji negali pasakyti, ką. Staiga sūnus iš palėpės atbėgo į jos kambarį, kuriame ji stovėjo šalia esančio stalo. Jis be jokių kalbų jai kairės rankos kumščiu vieną po kito du kartus iš eilės trenkė į dešinį skruostą, šalia akies. Tuomet dar vieną kartą spyrė jai į kairę koją, tačiau, kuria koja spyrė ir į kurią vietą tiksliai spyrė, negali pasakyti, nes neprisimena, kadangi jai sukosi galva nuo ankstesnių smūgių. Ji prisimena tik tai, kad iš karto po spyrio nukrito ant žemės, o sūnus ramiai nuėjo atgal į savo palėpę ir atsigulė. Ji buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi. Jai labai skaudėjo dešinį skruostą bei koją, ant kurios nugriuvo. Atsistojus nuo grindų, iš karto pagriebė savo telefoną ir paskambino pagalbos numeriu. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo ir nuvežė į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Gydytojai ją apžiūrėjo ir jai paaiškino, kad jos sveikatai žala nepadaryta. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą, tačiau pas teismo medikus nevyko, nes išoriškai sužalojimų nesimato. Dėl sūnaus veiksmų civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu (15–16 b. l.) paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities VPK PR l-os kuopos patrule. 2016 m. liepos 29 d. apie 14.00 val. ji iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš savo mamą. Kartu su patruliu G. K. nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko R. Š. ir paaiškino, kad jos sūnus A. Š. yra namuose girtas ir jai be priežasties sudavė kairės rankos kumščiu du kartus į veidą ir spyrė jai į kairę koją. Ant R. Š. dešinio skruosto matėsi patinimas, ji buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi. A. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (4–5 b. l.) nustatyta, kad surašytas nukentėjusiosios R. Š. pareiškimas, kuri apklausos metu nurodė apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, t. y. 2016 m. liepos 29 d. jai būnant namuose su kartu gyvenančiu sūnumi A. Š., tarp jų kilo konfliktas dėl jo nuolatinio girtuokliavimo namuose, kurio metu, jai norint sudrausminti sūnų, jai būnant kambaryje, sūnus ranka sudavė jai į veidą ne mažiau kaip du smūgius bei įspyrė į koją, dėl ko ji nukrito ant grindų. Nurodė, kad sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (6–7 b. l.) užfiksuotas matomas sužalojimas R. Š. dešiniojo skruosto akies srityje.

Alkotesterio tikrinimo rezultatais (21 b. l.) nustatyta, kad A. Š. 2016 m. liepos 29 d. nustatytas 4,60 promilių girtumas.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo prisipažinimu, jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (29–30 b. l.), nukentėjusiosios R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (10–11 b. l.), liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (15–16 b. l.), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (4–5 b. l.), alkotesterio tikrinimo rezultatu (21 b. l.) nustatyta, kad A. Š. 2016 m. liepos 29 d., apie 14.15 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. Š. – tyčia du kartus kairės rankos kumščiu smogė jai į dešinį skruostą šalia akies bei vieną kartą spyrė į kairiąją R. Š. koją, tuo nukentėjusiajai R. Š. sukėlė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (50–51 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

A. Š. teistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybes ligų centre neužregistruotas, nedirbantis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Š. laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 29 d., 14.30 val., iki 2016 m. liepos 31 d., 13.20 val., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina viena para, praleista laikinajame sulaikyme.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (31–32 b. l.) paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį atlikti 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį atlikti 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 3MGL dydžio bauda, ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį atlikti 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų ir 3 MGL dydžio, tai yra 112,98 (vieno šimto dvylikos eurų 98 ct) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti 1 parą, praleistą laikinajame sulaikyme.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis