Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovės atstovui Mariui Šiauliui, atsakovei R. S., atsakovės R. S. atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubavičiūtei, atsakovės UAB “Rasytė” atstovui E. M., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“ atstovui Z. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Danės būstas“ ieškinius atsakovei R. S. ir UAB “Rasytė”, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“ ir Sushi Stars“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

.

Dėl daugiabučių namų bendrųjų objektų ir taikytinų teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosaybės teise valdomų objektų priežiūrą, eksploatavimą ir pan.

Ieškovė aiškina, kad atsakovės yra pastato, adresu Tiltų g. 6, Klaipėda bendraturtės, todėl privalo sumokėti ieškovei už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. S. yra negyvenamųjų patalpų-kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., savininkė (T.2; b.l. 152, 153). Pažymėtina tai, kad R. S. yra ir kitų patalpų, esančių Tiltų g. 6, Klaipėda, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 118,88 kv. m., savininkė (T.2; b.l. 158, 159), tačiau dėl minėtų patalpų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ieškovė ieškinio nereiškia. Atsakovė UAB “Rasytė” yra negyvenamųjų patalpų-kavinės, esančių Tiltų g. 6, Klaipėda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 290,67 kv. m., savininkė (T.2; b.l. 154, 155). Ieškovė iki 2014 m. vasario 10 d. administravo namą, esantį Tiltų g.6, Klaipėda, (b.l. 74). Ieškovė skolų valdymo ataskaitoje nurodė, kad ieškovės išlaidos tenkančios atsakovei R. S. nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio dėl bendrosios nuosavybės objektų administravimo yra 532,53 Lt, dėl gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) yra 270, 72 Lt, dėl šilumos ūkio priežiūros 561,47 Lt (T.1; b.l. 31). Ieškovė skolų valdymo ataskaitoje nurodė, kad ieškovės išlaidos tenkančios atsakovei UAB “Rasytė” nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio dėl bendrosios nuosavybės objektų administravimo yra 560,34 Lt, dėl gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) yra 284,85 Lt, dėl šilumos ūkio priežiūros 590,87 Lt (T.2; b.l. 35).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų – bendraturčių naudai. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tokia pat bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, tik pagal šio įstatymo nuostatas išvardyti objektai apima ir kitą turtą, priklausantį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkams bendrąja daline nuosavybe priklausantys objektai detaliau reglamentuojami Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, kur nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Buto ir kitų patalpų savininkas šiame įstatyme apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme pateikta ir kitų patalpų sąvoka – tai daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 11 punktas). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučių namų bendrųjų objektų bendraturčiai yra tiek butų, tiek kitų, tarp jų – gyvenamajame name esančių negyvenamosios paskirties, patalpų savininkai.

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, atmestinas atsakovės UAB “Rasytė” argumentas, kad pastatas, esantis Tiltų g. 6, Klaipėda, nėra daugiabutis namas, o taip pat paneigtinos atsakovės UAB “Rasytė” abejonės dėl taikytinų teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosaybės teise valdomų objektų priežiūrą, eksploatavimą ir pan.

Dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastatas, esantis Tiltų g. 6, Klaipėda, yra daugiabutis namas. Minėto namo patalpų savininkams dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Atsakovė R. S. atsikerta, kad ji nėra namo, esančio adresu Tiltų g. 6, Klaipėda, šilumos mazgo bendrasavininkė, nes nesinaudoja centriniu šildymu, kadangi yra įsirengusi vietinį šildymą, todėl neprivalo mokėti už šilumos ūkio priežiūrą. Atsakovė R. S. taip pat nurdė, kad ieškovė nevalo laiptinių, tai atlieka atsakovės R. S. individualios įmonės darbuotoja.

Daugiabučių namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Ieškovė pateikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, bendro naudojimo objektų aprašą (T.2; b.l. 162,163, 164,165, 166, 167), atsakovės neginčijo bendro naudojimo objektų apimties, todėl darytina išvada, kad atsakovės privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Remiantis kasacinės instancijos formuojama praktika, konstatuotina, kad teisiškai nėra reikšminga, jog atsakovė R. S. nesinaudoja centriniu šildymu, ieškovės teikiamomis pastato valymo paslaugomis. Be to, teismas nesutinka su atsakovės R. S. argumentu, kad ji nėra namo, esančio adresu Tiltų g. 6, Klaipėda, šilumos mazgo bendrasavininkė, nes iš nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų (T.1; b.l. 159).

Dėl išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

Minėta, kad bendraturčiai turi pareigą išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – bendrojo naudojimo objektus, savininkai privalo teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalis). Kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip proporcija, gaunama visą konkrečiam savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų (gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų), esančių daugiabučiame gyvenamajame name, naudingąjį plotą palyginus su namo visu naudinguoju plotu.

Atsakovė R. S. kėlė klausimą dėl bendro naudojimo patalpų plotų skaičiavimo, proporcijų nustatymo (T.1; b.l. 111), tačiau ieškovė nepaaiškino šios aplinkybės, nepasinaudojo teise šioje byloje atlikti ekspertizę ir įrodyti, jog ieškovė tinkamai apskaičiavo kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Šioje vietoje pasisakytina ir tai, kad ieškovė netinkami paskaičiavo atsakovei R. S. išlaidas už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš PVM sąskaitų –faktūrų (T.1; b.l. 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84) matyti, kad ieškovė nurodė atsakovės R. S. plotą 276,23 kv. m, kai tuo tarpu ieškovė ieškinį reiškia atsakovei tik dėl negyvenamųjų patalpų-kūrybinių dirbtuvių, esančių Tiltų g. 6, Klaipėda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. Pažymėtina ir tai, kad patalpas pastate, esančiame Tiltų g. 6, Klaipėda, turi ir R. S. projektavimo firma „Pilis“, tačiau ieškovė šiai įmonei nereikšia pretenzijų susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

Iš ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų matyti, kad ieškovė atsakovėms skaičiavo šias išlaidas: 1) dėl bendrosios nuosavybės objektų administravimo; 2) dėl gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo); 3) dėl šilumos ūkio priežiūros.

Kaip minėta anksčiau, bendraturčiams (šiuo atveju atsakovėms) yra nustatyta pareiga išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau pareiga įrodyti išlaidas, reikalingas išlaikyti bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, jį eksploatuoti, administruoti, tenka ieškovei. Lietuvos Respublikos civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtino butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių funkcijas. Ieškovė savo atlikamoms funkcijoms pagrįsti pateikė Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su daugiabučiu namu, ataskaitą (T.2; b.l. 104, 105), Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartį (T.2; b.l. 107, 108, 109), Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą (T.2; b.l. 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120). Statinio apžiūros aktą (T.1; b.l.163).

Išanalizavus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su daugiabučiu namu, ataskaitą už 2012 metus, matyti, kad 2012 metais ieškovė atliko tik vieną paslaugą – rinko iš butų ir kitų patalpų savininkų mokesčius.

Išanalizavus Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, teismui kyla abejonių, kad žurnale nurodyti darbai realiai buvo atlikti. Teismas suabejojo dėl realiai atliktų darbų, nes, teismo nuomone: 1) įrašai žurnale nuo 1 iki 16 įrašyti vieną dieną; 2) ieškovė apie žurnale nurodytus darbus nepaminėjo Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su daugiabučiu namu, ataskaitoje už 2012 metus; 3) atsakovės R. S. projektavimo firma „Pilis“ su kitais pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, bendrasavininkiais, savo lėšomis atliko laiptinės kapitalinį remontą, sumontavo naujus turėklus, pakeitė medines duris, įrengė telefonspynę, suremontavo lauko laiptus, restauravo fasadą, pakeitė stogo konstrukciją, apšiltino stogą (T.1: b.l. 63, 131, 132); 4) Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale nėra nurodyta nė vieno atlikto darbo pagal Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų sarašą (išskyrus profilaktinį patikrinimą), nurodytus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. AD1-1316 priede ir Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05.2010 Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Tikėtina, kad ieškovė neatliko darbų pagal Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų sarašą (išskyrus profilaktinį patikrinimą), nurodytus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. AD1-1316 priede ir Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05.2010 Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai, nes kaip minėta, patys pastato, esančio esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, bendrasavininkiai, savo lėšomis ir iniciatyva, atliko paminėtus darbus.

Išanalizavus Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartį ir Statinio apžiūros aktą, teismas negali daryti išvados, kad ieškovė galėjo turėti išlaidų dėl šilumos ūkio priežiūros. Ieškovė nurodė, kad prižiūri šilumos mazgą, esantį Tiltų g. 6, Klaipėda, ir pateikė prižiūrimo šilumos mazgo fotonuotrauką (T.1 ; b.l. 163 ir T.2; b.l. 75). Atsakovė UAB „Rasytė“ pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame 2014 m. vasario 12 d. taip pat užfiksuotas šilumos mazgas, esantis Tiltų g. 6, Klaipėda.Tačiau 2014 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu peržiūrint fotonuotraukas, pridėtas prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nustatyta, kad ieškovės pateiktose fotonuotraukose šilumos mazgo vaizdas nesutampa su fotonuotraukose pridėtose prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo šilumos mazgo vaizdu. Šiems prieštaravimams pašalinti, ieškovė paprašė apklausti liudytoja P. T. - ieškovės vadybininką, atsakingą už šilumos mazgo priežiūrą, kurį ieškovė įsipareigojo į teismo posėdį pakvieti savo iniciatyva. Liudytojas į teismo posėdį neatvyko, ieškovės atstovas paaiškino, kad „ieškovė sumaišė nuotraukas“ .

Analizuojant aplinkybes, susijusias su šilumos mazgo, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, priežiūra, vertintini dar keli įrodymai. Iš 2012 m. lapkričio 2 d. pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, patalpų savininkų susirinkimo protokolo ir patalpų savininkų pareiškimų matyti, kad minėtame pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų, kurios būtų šildomos iš centralizuotų miesto šilumos tinklų (T.1; b.l. 119, 120, 121, 122, 123). Tai, kad šilumos energija buvo netiekiama patalpoms, esančioms Tiltų g. 6, Klaipėda, pagrindžia ir papildomi įrodymai, grindžiantys avarijos vidaus šildymo sistemos paskirstomajame vamzdyne, buvimą (T.2; b.l. 76, 77, 100).

Nagrinėjamu atveju, negalima nepaminėti dar vienos aplinkybės. Ieškovė išlaidoms dėl šilumos ūkio priežiūros pagrįsti, pateikė 2012 m. spalio 29 d. pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 114, kuriuo buvo parinktas pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, šildymo ir karšo vandens sistemų prižiūrėtojas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“ (T.2; b.l. 78). Tačiau atsakovės nurodė, kad apie minėtą susirinkimą jos nebuvo informuotos. Atsakovė UAB „Rasytė“ pateikė įrodymus, kad ir kiti pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, patalpų savininkai nebuvo informuoti apie minėtą susirinkimą (T.2; b.l. 98). Siekiant išsiaiškinti 2012 m. spalio 29 d. pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, patalpų savininkų susirinkimo aplinkybes, teismas įpareigojo ieškovę pateikti 2012 m. spalio 29 d. pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, patalpų savininkų susirinkimo dalyvių sąrašą. Ieškovė minėto sąrašo nepateikė, nurodydama, kad tokio sąrašo nėra. Esant tokioms faktinės aplinkybėms, teismas abejoja, ar 2012 m. spalio 29 d. vyko pastato, esančio Tiltų g. 6, Klaipėda, patalpų savininkų susirinkimas.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė šiam asmeniui neturėjo jokių priekaištų, nors UAB „Rasytė“ trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“ informavo apie nešildomas patalpas.

Įvertinus paminėtus įrodymusm teismas negali dayti išvados, kad ieškovė tinkami prižiūrėjo šilumos ūkį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė išlaidoms bendrosios nuosavybės objektų administravimui pagrįsti pateikė skaičiavimo metodiką ir nurodė, kad skaičiavimo metodikos pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 238 straipsnis, 4. 84 straipsnio 9 dalis ir 2009 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-450 patvirtinta Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifo apskaičiavimo metodika (T.2; b.l. 121). Išanalizavus 2009 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-450 patvirtintą Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifo apskaičiavimo metodiką (T.1; b.l. 184, 195, 196,187), matyti, kad apskaičiuojant administravimo išlaidas turi būti įvertinta darbų apmtis, darbo užmokestis, socialinio draudimo mokestis, pridėtinės išlaidos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokios buvo ieškovės darbų apmtys, darbo užmokestis, socialinio draudimo mokestis, pridėtinės išlaidos.

Patalpų savininkų, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų rašytiniu pageidavimu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos raštu pateikti paaiškinimus ir duomenis apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokesčius, kaupiamąsias įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitus darbus, suteiktas paslaugas, taip pat paaiškinimus ir duomenis apie administratoriaus šių Nuostatų 5 punkte nurodytų funkcijų vykdymą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 7.4 punktas).

Tačiau teismas turi konstatuoti, kad ieškovė nevykdė šių nuostatų reikalavimo. Iš atsakovės UAB “Rasytė” pateikto prašymo (T.2; b.l. 101) matyti, kad ši atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu, kad ieškovė pateiktų paaiškinimus ir duomenis apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokesčius, suteiktas paslaugas, taip pat paaiškinimus ir duomenis apie ieškovės funkcijų vykdymą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad į šį atsakovės UAB “Rasytė” prašymą ieškovė būtų pateikusi atsakymą.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais, minėtomis teisės normomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė savo teikiamų atsakovėms paslaugų apimties, todėl neįgijo teisės reikalauti iš atsakovių sumokėti už nesuteiktas paslaugas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškiniai atmesti, atsakovei R. S. iš ieškovės priteistina 700,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (T.1; b.l. 183, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovė UAB „Rasytė“ turėjo 304,00 Lt išlaidų dėl Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo (T.2; b.l. 96), šiai atsakovei iš ieškovės priteistinos būtinos 304,00 Lt išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 98, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės UAB „Danės būstas“ ieškinius atsakovei R. S. ir UAB “Rasytė”, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Sobo sistemos“ ir Sushi Stars“ dėl skolos priteisimo,

Priteisti iš ieškovės UAB „Danės būstas“ 700,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atsakovei R. S..

Priteisti iš ieškovės UAB „Danės būstas“ 304,00 Lt kitų būtinų išlaidų atsakovei UAB „Rasytė“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.