Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-04-09 · Byla Nr. A2.6.-691-972/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
A2.6.-691-972/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
B. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-691-972/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00460-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.; 52.5. (S)
Registro objektas ROIK: 07-15-9059958KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant S. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam VĮ (duomenys neskelbtini) vidaus audito kontrolieriumi, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. 2015 m. vasario 3 d., apie 13.23 val., Klaipėdoje, ties Šilutės pl. 83A, prekybos centro „Moki-veži“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią VĮ (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, taip jį apgadindamas.

Teismo posėdžio metu B. R. pripažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, įsipareigoja atlyginti padarytą žalą. Paaiškino, kad automobilį parkavo aikštelėje, važiavo laisva pavara, pradėjo stabdyti, tačiau nepavyko. Pajuto smūgį, lyg būtų atsitrenkęs į bordiūrą ir ant jo užšokęs. Kad būtų atsitrenkęs į stulpą, nepajuto, to stulpo net nematė. Nuvažiavo nuo bordiūro, pavažiavo atgal, išjungė automobilio variklį ir nuėjo į prekybos centrą. Automobilis stovėjo aikštelėje apie 10-15 min. Išėjęs iš prekybos centro sėdo į automobilį ir nuvažiavo, nežinodamas, kad sukėlė eismo įvykį. Nieko iš darbuotojų jis nematė, niekas jo nestabdė, jis ramiai išvažiavo. Būnant darbe, paskambino sekretorė, pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį. Tyčios jo veiksmuose nebuvo. Nuvykus į policiją, jam parodė nuotraukas iš įvykio vietos, tik tada suprato, kad jis atsitrenkė į stulpą ir jį apgadino.

Liudytoja V. J teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo pietų metas, ji žiūrėjo pro langą, pamatė judantį stulpą ir išgirdo tuo metu trenksmą. Pastebėjo atsitraukiantį automobilį, jis sustojo, išlipo žmogus, jis nieko neapžiūrėjęs nuėjo į parduotuvę. Kitų automobilių aplinkui nebuvo. Pastebėjo, kad nuo stulpo pasikabino lempa. Tuo metu atėjo kiemsargis, pasižiūrėjo, iškvietė direktorių. Jie jau nebespėjo sustabdyti to žmogaus. Automobilio numerius ji užfiksavo žiūrėdama pro langą, jie aiškiai matėsi. Stulpas stovi apie 30 cm nuo bordiūro krašto, jeigu mašinos priekis ilgesnis, šiek tiek neapskaičiavus greičio tikrai galima tą stulpą liesti.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-02-03, 13.23 val. buvo gautas pranešimas, kad Šilutės pl. 83A, Klaipėdoje, automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje esantį apšvietimo stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus minėtu adresu, iš liudytojos V. J. paimtas pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad išgirdusi stiprų garsą, pastebėjo aikštelėje siūbuojantį apšvietimo stulpą, o šalia priekiu stovintį automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Iš šio automobilio išlipo vairuotojas ir nuėjo į parduotuvę. Po to jai išėjus į aikštelę, automobilio jau nebuvo. Nustatyta, kad automobilis priklauso VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad jį vairavo B. R.. Asmuo paaiškino, kad įvykio dieną buvo Šilutės pl. 83A ir, vairuodamas automobilį aikštelėje, užvažiavo ant bordiūro, bet nepajautė, kad atsitrenktų į apšvietimo stulpą. Automobilio ir stulpo apgadinimai ir aukščiai atitiko (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota apšvietimo stulpo stovėjimo vieta, kad jis stovi 0,65 m nuo bordiūro krašto, nurodyta automobilio „Skoda“ judėjimo kryptis (b. l. 5).

Iš fotonuotraukų matyti, kaip apgadintas apšvietimo stulpas, taip pat jose užfiksuoti transporto priemonės „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 7-10).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto policijai matyti, kad preliminari nuostolių suma yra 580 Eur (b. l. 11).

Paaiškinime policijai V. J. nurodė, kad 2015-02-03, apie 13 val. prekybos centro „Moki-veži“ automobilių stovėjimo aikštelėje išgirdo stiprų garsą ir pastebėjo aikštelėje siūbuojantį gatvės apšvietimo stulpą. Šalia priekiu į stulpą stovėjo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to automobilio išlipo vairuotojas ir nuėjo į parduotuvę. Kol priėjo, automobilio jau nebuvo. Buvo apgadintas apšvietimo stulpas (b. l. 12).

Paaiškinime policijai B. R. nurodė, kad 2015-02-03 vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilių stovėjimo aikštelėje šalia „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro važiuodamas į priekį, užvažiavo ant bordiūro ir po to nuo jo nuvažiavo. Kad kliudytų apšvietimo stulpą, jis nejuto. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Jei būtų pajautęs, kad atsitrenkė į apšvietimo stulpą, iš įvykio vietos nebūtų nuvažiavęs (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad B. R. 2015-02-03, apie 13.23 val., Klaipėdoje, ties Šilutės pl. 83A, prekybos centro „(duomenys neskelbtini) Moki-veži“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, taip jį apgadindamas. Tokia veika jis pažeidė KET 9 reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. B. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta anksčiau aptarta surinkta ir ištirta bylos medžiaga. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už šio pažeidimo padarymą skirtina administracinė nuobauda.

B. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeisdamas KET.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles.

Tiek paaiškinime policijai, tiek teisme B. R. nuosekliai tvirtino nepajutęs, kad atsitrenkė į apšvietimo stulpą, manęs, kad atsitrenkė į bordiūrą ir ant jo užšoko, jei būtų pajautęs, kad atsitrenkė į apšvietimo stulpą, iš įvykio vietos nebūtų nuvažiavęs. Tokį jo aiškinimą paneigiančių duomenų byloje nėra. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apšvietimo stulpas stovi 0,65 m nuo bordiūro krašto. Kad stulpas stovi arti bordiūro krašto, matyti ir iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat ir liudytoja, nurodydama, kad jeigu mašinos priekis ilgesnis, šiek tiek neapskaičiavus greičio tikrai galima tą stulpą paliesti. Todėl realu, kad B. R. iš tikrųjų galėjo manyti, kad atsitrenkė į bordiūrą ir ant jo užvažiavo, nepajausti, kad atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Tą patvirtina ir fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, jų pobūdis, lokalizacija, taip pat ir B. R. tolimesni veiksmai – jis sustojo, nuėjo į prekybos centrą, ten praleido apie 10-15 min., automobilis visą tą laiką stovėjo aikštelėje, po to jis ramiai išvažiavo. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nevengė atsakomybės – tą pačią dieną iškvietus į policiją, jis atvyko ir iškart pripažino, kad nurodytu laiku, nurodytoje vietoje vairavo minėtą automobilį, paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino, kad jis galėjo sukelti eismo įvykį. Teisme jis davė analogiškus paaiškinimus, nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Visos šios išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą teismui manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Todėl nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, nenustačius subjektyviojo požymio – tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant B. R. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, jo veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). B. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti B. R. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė tik preliminarią patirtų nuostolių sumą, administracinio teisės pažeidimo byloje nuostolių atlyginimo klausimas nespręstinas (ATPK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

B. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, B. R. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, jo veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė