- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- ATP-188-317/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07009-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos bei nukentėjusiojo E. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau -Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. surašė už administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. t.y. už tai, kad 2011-10-24 d. apie 9.22 val. Baltų pr. 55, Kaune, vairuodama transporto priemonę „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbula, ji nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Su kitu eismo dalyviu nesutarusi dėl įvykio aplinkybių ir nepranešusi policijai, iš įvykio vietos V. K. nuvažiavo, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 232 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. nutarimu bylos teiseną dėl administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. V. K. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs šių pažeidimų sudėties. Teismas konstatavo, kad V. K. neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilį vairavo būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių V. K. žodžius, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. K. atsitrenkė į kitą automobilį, o visos abejonės administracinių teisės pažeidimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutarimą ir priimti naują nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nepagrįstai, nes administracinių teisės pažeidimų padarymas yra įrodytas byloje esančiais dokumentais. Liudytojas E. M. patvirtino, kad atbulas išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, padavęs atbulas sustojo ir pajuto smūgį į savo automobilį. Paaiškėjo, kad automobilį apgadino važiuodama atbula V. K.. Jam pasiūlius rašyti eismo įvykio deklaraciją, V. K. pasakiusi, kad neturi laiko ir nuvažiavo. Liudytojas V. K. parodė, kad apžiūrėjo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir surašė protokolą. Ant E. M. priklausančio automobilio nerado braukimo žymių, o buvo įmušimas, automobilių apgadinimai buvo švieži, todėl jis padarė išvadą, kad buvo automobilių kontaktas.
E. M. apeliaciniame skunde prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą-patraukti V. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Nurodė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad V. K. pasišalino iš įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui turi būti renkami LR ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis LR ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 str. 2 dalyje numatytų pažeidimų V. K. nutraukė. Teismo išvados, jog V. K. veikoje nenustatyta jai inkriminuojamų pažeidimų sudėtis, yra nepagrįsta, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Minėtas pažeidimas, vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
Surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K., vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą automobilį. Šio įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Su kitu eismo įvykio dalyviu nesutarusi dėl įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos V. K. pasišalino sąmoningai nepranešusi policijai ir tyčia siekdama išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina tai, kad V. K. neginčijo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Tačiau ji teigė, kad ne ji atsitrenkė į E. M. automobilį, o šis atsitrenkė į jos transporto priemonę, o pastarajam pasakius, kad nieko neatsitiko, ji iš įvykio vietos išvažiavo. Byloje esantys V. K. paaiškinimai (b. l. 12), liudytojo E. M. paaiškinimas (b. l. 13), parodymai teismo posėdžio metu (b.l. 19, 25, 35) patvirtina, jog V. K. suprato, kad buvo automobilių kontaktas, kad įvyko eismo įvykis ir, kad automobiliai- tiek V. K., tiek ir E. M., buvo apgadinti. Eismo įvykio faktas įrodytas ne tik pažeidėjos, bet ir liudytojo E. M. paaiškinimais, pareigūnų V. K., M. K. tarnybiniais pranešimais (b. l. 11-12). Eismo įvykio faktas bei jo aplinkybės patvirtinami ir transporto priemonių apžiūros aktu, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis (b. l. 6-9). Iš eismo įvykio vietos schemoje nurodytų duomenų matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra nors ir nedideli, tačiau akivaizdžiai ryškūs ir žymūs, nėra nepastebimi. Nissan Primera padaryti užpakalinio bamperio apgadinimai, braukimo žymės 0,6 m. aukštyje (b. l. 6). Transporto priemonės Mazda 626 nurodomi techniniai defektai - apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 14). Apgadinimų lokalizacija atitinka V. K. ir E. M. paaiškinimuose bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes.
KET numato galimybę į eismo įvykio vietą nekviesti policijos, tačiau tik esant KET 232 punkte numatytoms sąlygoms. Pagal KET 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes bei duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Kelių eismo taisyklės kiekvieną su kelių eismo įvykiu susijusį dalyvį įpareigoja eismo įvykį įforminti deklaracijoje arba iškviesti policiją, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, arba nukentėjusiojo nėra eismo įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad V. K. ir E. M. po automobilių kontakto buvo išlipę iš transporto priemonių, jas apžiūrėjo ir matė ant automobilių esančias braukimo žymes, abu bendravo iš karto po įvykio. Tai rodo, jog V. K. suvokė, kad buvo eismo įvykio dalyvis, suvokė, kad įvyko jos bei E. M. vairuojamų automobilių kontaktas, tačiau iš eismo įvykio vietos ji pasišalino dėl jai vienai žinomų priežasčių, neįvykdžiusi nei vieno iš KET 232 punkte numatytų reikalavimų. Gi, E. M. laikėsi minėto KET punkto reikalavimų.
V. K. nurodyta aplinkybė, kad jos transporto priemonė jau senoka ir dėl įvykio nepergyveno, teiginiai, kad iš įvykio vietos ji išvažiavo nes E. M. teigė, kad nieko blogo neatsitiko, yra atmestini, nes eismo dalyviams net ir susitarus įvykio vietoje, yra privaloma užfiksuoti autoįvykio aplinkybes. Tad V. K. argumentai, kad E. M. elgesys galėjo suformuoti jai manymą, jog E. M. šio incidento nelaiko eismo įvykiu, yra nepagrįsti.
Apylinkės teismas, neįvertinęs visų aptartų aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad V. K. veikoje nėra jai inkriminuotų pažeidimų sudėties. Nežiūrint į tai, kad E. M. ir pati V. K. nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, tai nepaneigia fakto, kad įvykio metu apgadintos transporto priemonės, o V. K. iš įvykio vietos pasišalino nepranešusi apie jį policijai. Tai, kad E. M. laikėsi aukščiau paminėtų KET reikalavimų, duoda teismui pagrindą teigti, jog dėl autoįvykio kalta buvo iš jo vietos pasišalinusi V. K.. Taigi, anksčiau aptartų įrodymų visuma - E. M. paaiškinimais bei parodymais, iš dalies ir V. K. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei parodymais teismo posėdyje, įvykio vietos schema bei transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga neabejotinai įrodyta, kad dėl autoįvykio kalta buvo V. K., kad ji akivaizdžiai suvokė, jog buvo aptariamo eismo įvykio dalyvė, tačiau iš eismo įvykio vietos ji pasišalino, padarydama LR ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. numatytus teisės pažeidimus. Atsižvelgus į tai, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, o V. K. baustina už šiuos ATPK numatytus pažeidimus.
Skiriant V. K. nuobaudą už ATPK 130 str. 1d., 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Atsižvelgiama, kad ji yra kartą bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad pažeidėja turi nedidelę gyvenimišką bei vairavimo (stažas 11 metų) patirtį, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti gali būti V. K. skiriamos minimalios ATPK 130 str. 1d., 127 str. 2 d. sankcijose numatytos nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir E. M. apeliacinius skundus tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimą V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą:
V. K. pripažinti padariusia administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei ją nubausti:
-už pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje - 100 lt (vieno šimto litų) dydžio bauda;
- už pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje - 3000 lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3( trims) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, skirti V. K. galutinę nuobaudą-3000 lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3(trims) metams.
Nutarimas galutinis ir neskundžiamas.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.