- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-23
- Bylos Nr.
- 2K-381/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Albinas Sirvydis, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- D. M., ir L
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Iš D. M. priteista 2925,34 Lt A. Z. padarytai turtinei žalai atlyginti. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. M., tačiau jis kasacine tvarka nesiskundžia.
Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis, kuria D. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 3 d., apie 18.30 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam B. Z. į veidą ir galvą, taip padarydamas jam stiprų galvos sumušimą – kraujosruvą kairės akies vokų odoje, kraujosruvas kairės akiduobės puriuosiuose audiniuose, kairiojo skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairiojo kampo poodiniuose minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimus pasmakrės kairėje pusėje, kairiojo skruostikaulio kaktinės ataugos lūžimą, kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės lūžimą – tai lėmė kraujo išsiliejimą ir susikaupimą po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių išgaubtuosiuose paviršiuose, požievio galvos smegenų abiejose pakaušinėse skiltyse, nuo to nukentėjusysis B. Z. 2004 m. lapkričio 8 d. mirė, t. y. tyčia nužudė B. Z.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį.
D. M. kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad suduodamas du – tris smūgius B. Z. į veidą suvokė, kad atlieka nusikalstamus veiksmus, tačiau nemanė, kad jie gali sukelti B. Z. mirtį, o suprato, kad dėl tokios veikos gali sutrikti B. Z. sveikata. Taigi jis veikė ne tyčia, o dėl neatsargumo.
Taip pat kasatorius nurodo, kad jam buvo paskirta bausmė, neatsižvelgiant į BK 54 straipsnio nuostatas; be to, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išanalizavo liudytojos A. Z. parodymus – jie privalo būti iš naujo tiriami, tikrinami ir vertinami.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje, sudėtys skiriasi tik subjektyviuoju požymiu – kaltės forma. Nužudymas gali būti padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o neatsargus gyvybės atėmimas – tik dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Kasatorius skunde pateikia analogiškus apeliaciniam skundui argumentus dėl klaidingo jo kaltės turinio nustatymo, nuteisiant dėl veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad D. M. veikė neatsargiai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. M. veikė netiesiogine tyčia – suvokė, kad, suduodamas smūgius kumščiu B. Z. į galvą – gyvybiškai svarbią kūno dalį, kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokią kaltės formą ir rūšį teismai D. M. veikoje tinkamai motyvavo, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, kuriuos įvertino, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų.
Išvados nagrinėjamoje byloje padarytos išsamiai išsiaiškinus bylai reikšmingas aplinkybes; išnaudotos visos būtinos įrodinėjimo galimybės. Liudytojos A. Z. parodymai yra tik viena iš įrodymų rūšių, šiuose parodymuose minima aplinkybė apie B. Z. galimus konfliktus su kitais asmenimis nekelia abejonių dėl byloje padarytos išvados, jog B. Z. mirė nuo D. M. suduotų smūgių. Įrodymai, kuriais remiantis D. M. pripažintas kaltu, surinkti ir vertinti nepažeidžiant įstatymuose nustatytų taisyklių, yra pakankami D. M. kaltei dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrįsti.
Nepagrįstas kasatoriaus teiginys dėl BK 54 straipsnio nuostatų pažeidimo, skiriant jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jam nėra išnykęs teistumas, į kaltės formą (veika, padaryta netiesiogine tyčia, laikytina mažiau pavojinga nei veika, padaryta tiesiogine tyčia), į D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas, nepažeisdamas BK 54 straipsnyje numatytų reikalavimų, skyrė D. M. bausmę, kuri yra mažesnė, nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti.