Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. K. 2021 m. kovo 3 d. apie 14.00 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje, vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0046, jai nustatytas 2,47 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamoji B. K. teismo posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2021 m. kovo 3 d. ji turėjo nemokamą darbo dieną. Kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį ji veža knygas skaitytojams į namus. Ruošdamasi važiuoti į kapines, esančias Geidžiuose, ji paėmėm knygas nuvežti ten pat gyvenančiai vienai skaitytojai. Atidavusi knygas, ji nuvažiavo į kapines, kur neseniai buvo palaidoti jos vyras ir brolis. Aptvarkiusi kapus, ji atsisėdo į mašiną ir, kadangi buvo sunku ant širdies, ji apie 13.00 val. išgėrė 200 gr. buteliuką brendžio, nusipirktą ryte parduotuvėje. Išgėrusi ji važiavo namo į Mažeikius, ji nesijautė negalinti vairuoti, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje, sukdamasi ji kliudė kelio ženklą ir jį nuvertė. Labai blogai vertina savo poelgį, labai gailisi dėl to, žalą dėl apgadinto kelio ženklo yra atlyginusi. Po pirmojo teismo posėdžio susitarė dėl vizito pas psichologą, anksčiau galvojo, kad jo nereikės dėl patirtų išgyvenimų sukrėtimų netekus artimųjų, tačiau pastarasis įvykis privertė susimastyti, jog jai reikalinga pagalba. Gerdama alkoholį ji galvojo, kad jai pagerės, tačiau tapo dar sunkiau. Ji taip pasielgė pirmą kartą, anksčiau nėra pasielgusi. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją perduodant laiduotojo – brolio K. S., atsakomybėn. Užtikrina teismą, kad ateityje nepasikartos daugiau tokių dalykų.

Kaltinamajai B. K. visiškai pripažinus kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios B. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Informaciniu pranešimu ROIK 0121000138526, kuriame nurodyta, kad 2021 m. kovo 3 d. 14.02 val., gautas A. S. telefoninis pranešimas, jog sankryžoje automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nudaužė kelio ženklą, išvažiavo į kitą eismo juostą, vairuotoja galimai neblaivi, gali pasišalinti (b. l. 11-14);

2021 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžoje, kur stovi automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas automobilio priekinis bamperis, valstybinio ženklo aukštyje matomi šviesios spalvos įbrėžimai. Po automobiliu, ant važiuojamos kelio dalies, matosi nulūžusi plastmasinė automobilio dalis, po priekiniu kairės pusės ratu, ant važiuojamosios dalies matomas ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Matomas įlenkimas dešinėje galinėje automobilio sparno dalyje, apgadintas galinis bamperis, po juo matomas kelio ženklo metalinis stulpas. Automobilio viduje, daiktadėžėje esančioje įmautėje, yra civilinės atsakomybės, techninės apžiūros dokumentai, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. priklausantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės registracijos liudijimas ir vairuotojo pažymėjimas paimti iš įvykio vietos, automobilis nugabentas į Mažeikių r., Krucių k., esančią UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę (b. l. 15-17, 18-27);

neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. kovo 3 d. 14.10 val. B. K. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu, atlikto 2021 m. kovo 3 d. 14.27 val. jai nustatytas 2,65 promilių neblaivumas (b. l. 28, 29);

registracijos liudijimu Nr. 1268966, kuriame nurodyta, kad automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra B. K. (b. l. 35);

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 307“ kaina Lietuvoje su PVM 1050 Eur (b. l. 36).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo B. K. pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji B. K. sąmoningai vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, (t. y. vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kurio ribos yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės alkoholio), todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, B. K. neabejotinai buvo žinomi, ji suvokė, kad yra apsvaigusi nuo alkoholio, ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad B. K. veiksmai buvo tyčiniai. B. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu K. S. prašė perduoti seserį B. K. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamosios B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteista (b. l. 44), per penkerius metus administracine tvarka bausta tik vieną kartą – 2021 m. kovo 3 d. administraciniu nurodymu bausta už šio eismo įvykio metu nepasirinktą saugų greitį ir atsitrenkimą į kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, kurio metu buvo apgadintas automobilis ir minėtas kelio ženklas (b. l. 46), administracinę baudą yra sumokėjusi, B. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2002 m. kovo 26 d. dirba Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, turtinę žalą dėl kelio ženklo „pėsčiųjų perėja“ sugadinimo yra atlyginusi, darbovietės charakterizuojama kaip atsakinga, kruopšti, pareiginga darbuotoja, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos charakteristikoje taip pat nurodoma, kad dėl B. K. ilgesio jokių nusiskundimų nėra gavę.

Taip pat iš kaltinamosios pateiktų V. K. ir V. V. medicininių mirties liudijimų matyti, kad kaltinamoji pastarųjų penkių mėnesių laikotarpyje yra netekusi dviejų šeimos narių, kurių netektis, kaip nurodė kaltinamoji, ją sukrėtė ir dėl to 2021 m. kovo 3 d. vartojo alkoholį. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamosios paašikinimų matyti, kad ji suvokia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekia pasitaisyti ir kreipėsi į psichologą dėl jai pagalbos suteikimo. Taigi, vertinant aptartus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jos teisiamojo posėdžio metu duotus paašikinimus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamoji yra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas K. S. nurodė, kad jis yra kaltinamosios B. K. brolis, dažnai susitinka, skambinasi telefonu su ja. Kadangi jis gyvena Tirkšliuose, jis dažnai ateina pas seserį į darbą. Jų santykiai yra artimi, glaudūs, ypatingai po tokios artimųjų netekties. Jis kalbėjosi su seserimi apie šį įvykį, pasmerkė tokį jos elgesį. Jai patarė kreiptis į psichologą, kuris padėtų jai įveikti artimųjų netektį. Sprendžiant bet kokias problemas, B. K. kreipiasi į jį pagalbos, išklauso jo nuomonę. Mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo seseriai. K. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad nuo 2000 m. iki 2014 m. vadovavo Tirkšlių seniūnijai, buvo organizuotas, atsakingas, pareigingas, rūpestingas seniūnas, dėl jo elgesio jokių nusiskundimų nėra gavę.

Kaip minėta, kaltinamoji B. K. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visi kaltinamąją bei prašomą paskirti laiduotoju K. S. charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad dėl teigiamos laiduotojo įtakos bei jo paties asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamoji B. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o kaltinamosios brolis K. S. yra vertas teismo pasitikėjimo. Todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti B. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus visą bylos situaciją, kaltinamosios bei laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatyta, jog kaltinamoji B. K. vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, todėl, siekiant įgyvendinti basumės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1997 m. ir jos vairavimo stažas siekia 23 metus, ji anksčiau už analogišką ar kitą nusikalstamą veiką nebuvo teista, per penkerius metus bausta administracine tvarka tik vieną kartą ir tas pažeidimas yra susijęs su šios veikos padarymo metu padarytais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kaltinamoji paskirtą administracinę baudą yra sumokėjusi, taip pat atlyginusi padarytą turtinę žalą už kelio ženklo „pėsčiųjų perėja“ apgadinimą, ir šie byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl atsitiktinio pobūdžio situacijos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 (vieneri) metai, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 4 d. (b. l. 65-67) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias B. K. padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę bei siekiant pataisyti kaltininkę ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, B. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 2 mėnesius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra kaltinamoji B. K., todėl ši transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).

2021 m. kovo 4 d. nutarimu B. K. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 65-67), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 5 d. pažymoje Nr. (12.35Mr) PT-1681 nurodoma, kad B. K. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06621-21 buvo paskirta gynėja advokatė K. A., todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90,00 Eur ir jas prašo priteisti iš kaltinamosios.

Pažymėtina, jog 2021 m. kovo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl teisiamojo posėdžio rengimo, kurio metu kaltinamoji B. K. pageidavo pasiruošti gynybai ir paskirti teismo posėdį kitu laiku. Teismas tenkino šį prašymą ir teisiamąjį posėdį paskyrė 2021 m. kovo 19 d. 10.00 val., tačiau šio posėdžio metu jau kaltinamąją gynė jos pasirinktas advokatas A. J.. Teismas dar prieš teisiamąjį posėdį, 2021 m. kovo 16 d. nutartimi, gavus kaltinamosios ir advokato sudarytą teisinių paslaugų sutartį, panaikino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktos gynėjos K. A. paskyrimą šioje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, jog kaltinamąją teisiamojo posėdžio metu gynė ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, o jos pačios pasirinktas gynėjas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iš kaltinamosios B. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir saugomas UAB „Autobastionas“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– B. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

B. K., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją K. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą B. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, B. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, B. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant B. K. priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

B. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš B. K. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir saugomą UAB „Autobastionas“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– B. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti B. K., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. S., kad jis, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.