Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjai T. S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos tarnybos, atstovei A. Daugienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. Jokšaitei, vertėjai V. Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. pabrėžė, kad jai turi būti atlyginta padaryta žala, kadangi ji nuo 2001 metų buvo priversta gyventi Lietuvoje be jokio pragyvenimo šaltinio, be nuolatinės gyvenamosios vietos ir jokių asmens dokumentų, o ši žala yra moralinė, fizinė, finansinė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja T. S. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pabrėždama, kad ji prašo atlyginti tik jai padarytą žalą, kad ji niekur nesikreipė dėl leidimo gyventi Lietuvoje, kadangi tokio leidimo, norint gauti kelionės dokumentą, nereikia.

Tretysis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau-Departamentas) atsiliepime į T. S. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimas yra deliktinė atsakomybė. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė arba savivaldybė, todėl žala išieškoma atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Jų civilinė atsakomybė nesiejama su konkretaus valstybės ar savivaldybės darbuotojo (valstybės tarnautojo) kalte. Pagal CK 6.271 str. 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmais - aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. jų veika prieštaravo įstatymui. Tai reiškia, kad žala atlygintina valstybės institucijai ar įstaigai (jos valstybės tarnautojui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Todėl T. S., prašydama teismo atlyginti žalą, t.y. priteisti iš valstybės žalą, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjos T. S. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjos T. S. reikalavimas atlyginti jai žalą dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2001-10-03 dekretu Nr. 1501 buvo patenkintas T. S. prašymas, kuriuo ji atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės.

T. S. liko gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2004-07-30 kreipėsi į Tarnybą su prašymu išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, nurodydama, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti ji nenori.

2004-08-30 raštu Nr. 1/14-M9-S-132 T. S. buvo informuota, kad Tarnybos skyriaus viršininkas priėmė sprendimą neišduoti asmens be pilietybės kelionės dokumento, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 38 str. ir Lietuvos Respublikos 2001-05-31 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 277 patvirtintų taisyklių „Dėl asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo“ 2 punktu, asmens be pilietybės dokumentą gali gauti tik tie asmenys be pilietybės, kurie turi leidimą laikinai arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-01 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-05-09 sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 2 dalyje numatyta, kad asmens be pilietybės kelionės dokumentas - asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu. Tačiau, kad asmuo be pilietybės įgytų subjektinę teisę - laisvai judėti iš/į Lietuvos Respubliką, jo kaip asmens statusas turi atitikti tam tikras įstatyme nustatytas prielaidas, t.y. jis turi turėti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje bei šią teisę patvirtinantį dokumentą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 24 ir 25 str., dokumentas, kuris patvirtina asmens be pilietybės teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, yra leidimas laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Be to, leidimas gyventi Lietuvoje suteikia tokiam asmeniui teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančio dokumento turėjimas, yra tos įstatymu nustatytos būtinosios prielaidos, nuo kurių buvimo priklauso asmens be pilietybės subjektinės teisės - laisvai išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į ją, atsiradimas.

Teismas daro išvadą, kad T. S. atsisakymas Lietuvos Respublikos pilietybės bei tolesnis gyvenimas Lietuvoje sudarė T. S. prielaidas įgyti teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 str. 1 dalies 4 punktu. Tačiau T. S. šių prielaidų nerealizavo ir savo teisės gyventi Lietuvoje neformalizavo, t.y. nesikreipė dėl tokio leidimo išdavimo, o teisės gyventi Lietuvoje neformalizavimas yra kliūtis įgyvendinti su ja (leidimu gyventi Lietuvoje) susijusiai teisei laisvai išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į ją.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjos T. S. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Lietuvos valstybės tarnautojai ar pareigūnai, t.y. Tarnybos darbuotojai, spręsdami klausimą dėl asmens be pilietybės (T. S.) kelionės dokumentų išdavimo, veikė teisėtai.

Teismas daro išvadą, kad T. S., reikalaudama atlyginti Tarnybos darbuotojų padarytą žalą, remiasi tik samprotavimais bei prielaidomis, kad T. S. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Tarnybos darbuotojai elgėsi neteisėtai, ir kad T. S. patyrė žalą.

Teismas daro išvadą, kad Tarnybos darbuotojai tinkamai išsprendė klausimą dėl asmens be pilietybės (T. S.) kelionės dokumentų išdavimo, kad minėtas sprendimas yra galiojantis ir juo nėra jokio teisinio pagrindo nesivadovauti, kad Tarnybos veiksmai, susiję su kelionės dokumentų išdavimu T. S., buvo teisėti, šie veiksmai buvo atlikti, tinkamai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, ką patvirtino tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-05-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1168-12/2006, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-01 nutartyje, kad Lietuvos valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t.y. Lietuvos valstybės tarnautojai ar pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos T. S. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos tarnybos, dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Lietuvos valstybė tinkamai atliko savo pareigas T. S. atžvilgiu, pagrįstai taikant galiojančias teisės normas, ir Lietuvos valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse, todėl T. S. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.