Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimo, kuriuo J. I. nubaustas pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 90 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. nubaustas už tai, kad jis, 2014-12-28 3.35 val., viešoje vietoje, Salininkų g. 131, Vilniuje, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, neblaivus (nustatytos 1,29 promilės), trukdė policijos pareigūnams sulaikyti neblaivų „BMW“ vairuotoją, bandė jį išlaisvinti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti nuo tarnybinio automobilio, neatidarinėti tarnybinio automobilio durelių, trukdė atlikti neblaivaus vairuotojo įforminimo procedūras, elgėsi įžūliai, garsiai rėkavo. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. I. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. J. I. neatvykus protokole nurodytu laiku, nepranešus neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, byla, vadovaujantis LR ATPK 272 str. 2 d., išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Įvertinęs surinktus įrodymus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. I. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinkta įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 13P-23631444-14, policijos pareigūnų A.Aksionov. ir M.Trofimov tarnybiniais pranešimais, registruotų įvykių pažyma, alkotesterio duomenimis.

Registruotų įvykių pažymoje fiksuota, jog 2014-12-28 3.28 val. Dainava-23 prašė papildomų pajėgų pagalbos, nes jaunuolių kompanija trukdė pareigūnams atlikinėti policijos funkcijas, į pagalbą išsiųsti patruliai AP-54 ir AP-30.

Alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ Nr. 18820 J. I. 2014-12-28 4.06 val. nustatytas 1,29 promilių girtumas.

Apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kad jis anksčiau nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos pažeidimo padarymui, paskyrė jam nuobaudą – mažesnę nei sankcijoje numatytos šios nuobaudos (baudos) vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

J. I. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

Pagal ATPK 187 str. 2 d. policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog J. I. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo kategoriškai neigia, tai yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2), tai nurodoma ir apeliaciniame skunde, todėl, esant prieštaravimams tarp J. I. ir Maksim Trofimov parodymų, apylinkės teismas nesiėmė jokių veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti – teismo posėdyje nebuvo apklausti liudytojais nei policijos pareigūnai, nei pažeidimą matę ir jame betarpiškai dalyvavę asmenys, tame tarpe ir traukiamas administracinėm atsakomybėn asmuo. Be to, skundžiamame teismo nutarime nurodyta, kad teismas, pripažindamas J. I. kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d., vadovaujasi policijos patrulių M.Trofimov ir A. Aksionov tarnybiniais pranešimais, tačiau byloje nėra policijos patrulio A. Aksionov tarnybinio pranešimo, yra tik du identiški policijos patrulio Maksim Trofimov tarnybiniai pranešimai (b.l. 3,4) ir vyresniojo postinio Jaroslav Višnevskij surašytas 2014-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 13P-23631444-14 (b.l. 2).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (administracinė byla Nr. N575 -881/2009).

Pagal formuojamą teismų praktiką, medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat būtina pažymėti, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Be to, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas J. I. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Tai, kad J. I. pasirašytinai buvo išaiškintos ATPK 272 str. 1 d. numatytos teisės, nereiškia, kad teismas šiuo konkrečiu atveju įvykdė ATPK 272 str. numatytą teismo pareigą – užtikrinti pažeidėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

Iš tikrųjų, pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju įstatymas numato, jog, nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatvykstant į teismo posėdį, ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių siekiant jį pristatyti į teismo posėdį ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgus į išdėstytus procesinius pažeidimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-28 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-28 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.