Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2018-11-14 Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme:

2) 2018-11-26 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2019-03-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Taikytas BK 64¹ straipsnis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 40 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. 2019-05-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019-03-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri 2019-05-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Z. tyčia sugadino svetimą turtą: 2024 m. balandžio 28 d., apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė R. B. priklausantį televizorių „Samsung“, 160 Eur vertės, sulaužė meškerę, 20 Eur vertės, išmušė skylę sienoje iš gipso kartono plokštės, kurios vertė 9,80 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai R. B. bendrą 189,80 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad nukentėjusioji yra draugės mama. Viskas įvyko jos namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis ten gyveno. 2024 m. balandžio 28 d., 13.30 val., apsipyko su nukentėjusiąja. Nežino, kodėl prieš daiktus nukreipė pyktį. Sulaužė mėlyną meškerę, kuri buvo prie tvenkinio. Gipso plokštės sienoje skylę išmušė su ranka. Televizorių „Samsung“ sumušė su ranka. Visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis žalą atlygino. Dėl ieškinio pretenzijų neturi. Žala jai pilnai atlyginta. Teismas gali bylą dalyje dėl ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir kitiems proceso dalyviams sutikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma:

Liudytoja E. J. parodė, kad I. Z. yra jos vaiko tėvas. 2024 m. balandžio 27 d., dienos metu, jie susipyko. Konfliktas vyko namuose. I. buvo neblaivus. Konflikto metu, ji nematė, kad jis mėtytų kokius nors daiktus. Kitą rytą, t. y. 2024 m. balandžio 28 d., apie 09.00 val., mama pasakė, kad ji nepageidauja, kad I. liktų toliau gyventi jos namuose ir nori, kad šis išsikraustytų. Dėl kokios priežasties konkrečiai ji taip nusprendė, jai nesakė. I. tuo metu miegojo. Kai šis atsikėlė, ji pasakė, ką sakė mama, tačiau pastarasis nieko nesakė, tiesiog iš namų išėjo. Mama su broliu grįžo apie 11 val., I. dar namuose nebuvo. Mama jam parašė žinutę, kad susirinktų daiktus ir išsikraustytų. Po to su vaiku ir broliu išėjo iš namų, nes žinojo, kad neblaivus I. būna agresyvus, todėl nenorėjo su juo konfliktuoti. Kai grįžo namo, I. jau nebuvo, pastarasis jau buvo susirinkęs savo daiktus. Matė, kad namuose viskas išmėtyta, jog išmušta sienoje skylė, kad sudaužytas televizoriaus, stovinčio ant spintos, ekranas. Taip pat mama sakė, kad I. sudaužė brolio O. telefoną. Kaip ir kada tai nutiko, negali pasakyti, nes ji nematė kaip buvo gadinami daiktai (b. l. 50-52).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog 2024 m. balandžio 28 d., apie 13.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp R. B. ir jos dukros draugo I. Z. kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. Z., grasindamas ją nužudyti, sudaužė ar kitaip sugadino namuose esančius daiktus, t. y. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A04S“, kurio vertė 160 Eur, televizorių „Samsung“, kurio vertė 130 Eur, meškerę, kurios vertė 20 Eur ir sugadino namų patalpos vidinę sieną, t. y. jos gipsinę pertvarą, žala apie 200 Eur. R. B. padaryta 510 Eur turtinė žala (b. l. 6-10).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 14.03 val., iš gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), žentas prieš 15 min. sudaužė televizorių, sugadino sieną, išvažiuodamas grasino, kad naktį su visais susidoros. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja R. B. nurodė, kad jos dukters sugyventinis I. Z. (jie abu turi bendrą vaiką ir gyvena pranešėjos namuose), supykęs dėl to, kad pranešėja išreiškė pageidavimą, kad jis išsikraustytų iš jai priklausančių namų, pradėjo daužyti namų apyvokos daiktus, sudaužė namuose buvusį televizorių, mobilaus ryšio telefoną, prie tvenkinio buvusią meškerę, taip pat išmėtė drabužių spintoje buvusius daiktus, bei sugadino kambario sieną išmušdamas joje skylę. Pranešėjos teigimu jis jai grasino, kad nakties metu ateis ir susidoros su ja ir jos dukra (b. l. 60).

Tarnybiniame pranešime informuojama, kad 2024 m. balandžio 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-15946-24 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusioji R. B. teikia pareiškimą, kuriame nurodo, kad buvo sugadintas jai priklausantis turtas, kurio bendra vertė 510 Eur, tačiau iš jos apklausos matyti, kad dalis turto, t. y. mobilaus ryšio telefonas, buvo sugadintas kitu metu (2024 m. balandžio 27 d.) nei sugadinti kiti daiktai (televizorius, meškerė, siena sugadinti 2024 m. balandžio 28 d.), todėl telefono sugadinimas vertinamas, kaip atskiras įvykis, dėl kurio būtent ir iškilo konfliktas su I. Z., kurio metu jis galimai sugadino kitus daiktus. Taip pat papildomai apklausiama nukentėjusioji R. B. patikslino, kad pareiškime ir pirminėje apklausoje ji klaidingai nurodė daiktų vertes, patikslino, kad telefono vertė yra 130 Eur, o televizoriaus vertė yra 160 Eur (prieš tai buvo nurodžiusi atvirkščiai). I. Z. veiksmai dėl telefono apgadinimo ir kitų daiktų apgadinimo negali būti vertinami, kaip tęstinė nusikalstama veika, todėl ikiteisminis tyrimas dalyje dėl turto sugadinimo perkvalifikuojamas iš BK 187 straipsnio 1 dalį į 187 straipsnio 3 dalį. Dėl I. Z. veiksmų, sugadinant R. B. priklausantį telefoną Samsug Galaxy A04S, kurio vertė 130 Eur, tikslinga spręsti klausimą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (pradėta ANR medžiaga Nr. 24239590722) (b. l. 72).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Prieškambaryje, ant spintos stovi televizorius „Samsung“, ant kurio matomas apgadinimas ekrano srityje. Iš koridoriaus patenkama į kambarį, esantį koridoriaus kairėje, kambario gale, žiūrint nuo durų pusės, matomas apgadinimas sienoje, kuris yra apie 50 cm ilgio ir 40 cm pločio. Išėjus iš gyvenamojo namo, kairėje, matomas tvenkinys, prie kurio stovi automobilinė sėdynė, šalia kurios padėta meškerė, meškerė sulūžusi (b. l. 14-16, 17-29).

Tarnybiniame pranešime parašyta, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. B. nurodė, kad televizorių Samsung, kurį I. Z. sugadino, jai buvo padovanojusi mama. R. B. televizorių įvertino 160 Eur, tačiau neturi jokių jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Telefonu buvo susisiekta su R. B. mama R. B., kuri paaiškino, kad televizorių ji pirko parduotuvėje naują, tikslios parduotuvės negalėjo įvardinti, tačiau viena iš šių, pirko jį dar 2023 m.. Pirkimo kvito ji neišsaugojo, kadangi televizorių po to padovanojo dukrai, tačiau nurodo, kad televizorius kainavo 199 Eur (jei tiksliai atsimena). Kadangi R. B. televizorių jau kuris laikas naudojo, ji jį įvertino 160 Eur (b. l. 58).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas pareigūno Bodycam vaizdo įrašas. Matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Prie sodybos juos pasitinka R. B.. Ji paaiškina, kad žentas viską namuose išdaužė, tuomet kartu su pareigūnais eina į namo vidų. Einant pareigūnas klausia, dėl ko kilo konfliktas, kad viską išdaužė, moteris aiškina, tačiau loja šunys, todėl sunku suprasti ką ji kalba, tačiau girdisi sakant „geria“, „išsikraustyti“, „iš vis viską nuniokojo“, „meškerę nulėkęs sulaužė, televizorius mano sudužęs, telefonas, sienoj skylė“. Pareigūnas klausia, ar namas jai priklauso, ji atsako, kad taip. Kambariuose ji rodo ant spintos stovintį televizorių, kurio ekranas matosi, kad sudužęs, rodo sudužusį telefoną, bet bodycam jo nesimato, po to vedasi į kitą kambarį, aiškina, kad ten dukra su žentu atsitvėrę tame kambaryje ji sako, kad žentas viską išmėtė (kameroje vaizdo ant grindų nesimato), rodo į priešingą nuo durų sieną, kurioje matosi išmušta gipso kartone skylė. Pareigūnas klausia, kokia jai padaryta žala, kiek vertina žalą, moteris sako, kad bus apie 500 Eur (b. l .66-68).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymius, nes pačio kaltinamojo parodymais ir rašytinių įrodymų duomenimis įrodyta, kad I. Z. 2024 m. balandžio 28 d., apie 13.30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė R. B. priklausantį televizorių „Samsung“, 160 Eur vertės, sulaužė meškerę, 20 Eur vertės, išmušė skylę sienoje iš gipso kartono plokštės, kurios vertė 9,80 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai R. B. 189,80 Eur turtinę žalą.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), veikos padarymo aplinkybes, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas 3 kartus (b. l. 78-84), baustas administracine tvarka (b. l. 91-92), dirbantis (b. l. 93-94). Byloje nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų gydymą.

Įverti­nus kaltinamąjį ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kalti­na­ma­jam paskyrus BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. buvo pareiškusi 380 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis žalą atlygino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dalyje dėl nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) nuosprendžiu įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Procesą dalyje dėl R. B. civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.