- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 2-630-638/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- A. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui G. M. ir atsakovui A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl deliktinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. M. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 3000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu dėl veikų, numatytų LR BK 213 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskyrė jam 30 MGL baudą.
Ieškovas pažymėjo, kad nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas A. J. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrus kitos valstybės pinigus ir 2013-02-18 Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno pilies jais ieškovui užmokėjo už du televizorius „Philips“ ir „Samsung“, kurių bendra vertė sudaro 5200 Lt.
Ieškovas nurodė, kad jis dirba UAB „Autotestingas“ direktoriumi - kasininku, o įmonės veikla - prekyba buitine technika. Ieškovas sutartoje vietoje atsakovui perdavė televizorius, o atsakovas su juo atsiskaitė netikrais eurų banknotais – 1000 eurų sumai, paaiškinęs, kad nespėjo juos išsikeisti į litus. Ieškovui nuvykus į banką išsikeisti eurus, ieškovas buvo sulaikytas pareigūnų ir išvežtas apklausai. Nurodė, kad po to negalėjo eiti į tą banko skyrių, jam nuolat skambino policijos pareigūnai, įtarinėjo, kad pinigus padirbo pats ieškovas, sutriko ieškovo miego režimas. Ieškovas laiko, kad jo patirta turtinė žala yra 3000 Lt, t.y. negrąžinto vieno televizoriaus kaina.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka su ieškinio dalimi dėl turtinės 3000 Lt žalos atlyginimo, tačiau nesutinka dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas kaip verslininkas prieš imdamasis verslo turėjo protingai įvertinti galimą savo riziką ir žinoti, kad vykdant verslą vienokios ar kitokios rizikos ar nuostoliai yra neišvengiami. Atsakovas nurodė, kad pajamų neturi, atlyginti neturtinės žalos negalės, todėl ši žala iš jo nepriteistina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.251 straipsnis nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas nusikaltimu jam padarė bendrą 6000 Lt žalą, kurią sudaro 3000 Lt turtinė ir 3000 Lt neturtinė žala. Turtinę žalą ieškovui sudaro netekto televizoriaus kaina, o ieškovo patirti išgyvenimai ir nepatogumai, ieškovo manymu, atitinka 3000 Lt sumą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į atsakovo sutikimą su ieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo dydžio, ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkina visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteisia 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo, kas atitinka 868,86 Eur.
CK 6.250 straipsnis reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybes, kad po nusikaltimo prieš jį padarymo, jam kaip verslininkui buvo gėda eiti į tą banko skyrių, iš kurio buvo išvestas kaip nusikaltėlis su antrankiais ant rankų, toks įvykis padarė neigiamą poveikį jo kaip verslininko reputacijai, nes verslininko nepriekaištinga ir patikima reputacija yra vienas iš esminių faktorių, lemiančių verslininko ir klientų pasitikėjimo santykius, teismas pripažįsta ieškovo dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais .
Teismas pažymi, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinę sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs bendrus žalos nustatymo kriterijus, kuriuos kiekvienu konkrečiu atveju parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovas neginčija paties neturtinės žalos dydį, tačiau prašo jos - neturtinės žalos - nepriteisti motyvuodamas vien tuo, kad jis nedirba, pajamų neturi, todėl neturtinės žalos atlyginti negalės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad jam padarytos žalos kompensacija būtų sumokėta dalimis - ją mokant per 12 mėnesių, tačiau atsakovui ir ši sąlyga buvo nepriimtina.
Teismas laiko, kad ieškovo prašomas priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas pagal bylos aplinkybes atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Prašoma priteisti suma yra mažesnė nei trys minimalios mėnesio algos Lietuvoje. Atsakovas yra jaunas, sveikas individas - visuomenės narys, todėl jo sąmoningas apsisprendimas neprisidėti dirbant prie šios visuomenės gėrio kūrimo, teismo įsitikinimu, negali būti pagrindas atmesti prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas laiko, kad 3000 Lt neturtinė žala atitinka atsakovo patirtų išgyvenimų ir nepatogumų pobūdį, o pati suma savaime nėra nereali, kurios atsakovas norėdamas negalėtų sumokėti.
Įvertinęs šias aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteisia 3000 Lt (868,86 Eur) turtinės ir 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį patenkinus ieškinį šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo. Ieškinio kaina – 1737,72 Eur, už jį turėjo būti sumokėtas 52 Eur žyminio mokesčio, todėl jis iš atsakovo priteistinas valstybei.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 86 ct) turtinės žalos ir 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 86 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.