Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-847-1108/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-02-04
Bylos Nr.
e1-847-1108/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33387-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-847-1108/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33387-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 120 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 80 valandų;

2. 2021 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 1 metus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. 2021 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. mušdamas savo šeimos narę sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 16.35 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu tyčia du kartus dešiniu kumščiu sudavė savo sugyventinei G. S. į kairę galvos pusę, tokiu būdu mušdamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą.

R. D. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 16.35 val. namuose kartu su sugyventine G. S. vartojo alkoholį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu būdamas neblaivus nesusivaldė dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė G. S. į veidą, po ko ši nugriuvo ant šalimais buvusios lovos. Sėdėdama ant lovos, G. S. paskambino į policiją, o R. D. išėjo iš namų. Prisipažįsta, kad sugyventinei G. S. sumušdamas veido kairį skruostą sukėlė jai fizinį skausmą. Po kelių dienų matė, kad G. S. ant kairio skruosto buvo kraujosruva. G. S. įvykio metu buvo neblaivi. Išėjęs iš namų jis nematė, kada buvo atvykę policijos pareigūnai. Dėl savo elgesio labai gailisi. G. S. atsiprašė ir susitaikė (2 t., b. l. 36–39, 44–47).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjo parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.35 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Būdami neblaivūs vienas kitam priekaištavo dėl padarytų klaidų, šaukė vienas ant kito, vartojo necenzūrinius žodžius. Konflikto metu atsistojusi ir eidama link durų užsimojo dešine ranka pagrasindama R. D., kad jeigu jis nenustos bartis, jam trenks su ranka. Praeidama dešine ranka R. D. nestipriai kepštelėjo per pakaušį. R. D. pakilo nuo fotelio, ant kurio sėdėjo, ir dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į galvos kairę pusę. Po suduotų smūgių ji nukrito ant šalia buvusios lovos. R. D. dar bandė jai įspirti, bet nepataikė. Ji iškvietė policijos pareigūnus, o R. D. išėjo iš namų. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes matė, kad jos veido kairė pusė yra sumušta, ji buvo paraudusi ir patinusi. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ją apžiūrėjo, norėjo vežti į ligoninę, bet ji atsisakė ir į ligoninę nevyko. R. D. jai du kartus suduodamas į kairę galvos pusę jokių sužalojimų nepadarė, tik sumušė veido kairę pusę, kas jai sukėlė fizinį skausmą. R. D. jos atsiprašė, jie susitaikė ir dėl šio įvykio ji jam neturi jokių pretenzijų (1 t., b. l. 66–69).

Liudytojas I. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjo parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su neįgalia savo mama ir seserimi L. S.. Jo dukterėčia G. S. su savo sugyventiniu R. D. gyvena tame pačiame sklype, tik jie atskirai įsirengę gyventi ūkinį pastatą. 2021 m. rugsėjo 25 d. konflikto ir muštynių, vykusių tarp G. S. ir jos sugyventinio R. D., nematė. Nežino, kas iškvietė policiją, tačiau mano, jog G. S., kadangi ji būdama girta mėgsta kviestis policiją. Jis (liudytojas) buvo namuose ir atvykusiems policijos pareigūnams atidarė kiemo vartus. Policijos pareigūnai bendravo su G. S.. Neatsimena, kas ir kaip tuo metu įvyko, nes galėjo būti, jog buvo neblaivus. Kiek prisimena, po 2021 m. rugsėjo 25 d. konflikto G. S. buvo kraujosruva ant žando kairėje pusėje, daugiau ant jos kūno jokių sumušimų nematė (1 t., b. l. 83–86).

Liudytoja L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjo parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su neįgalia mama ir broliu I. O.. Dukra G. S. ir dukros sugyventinis R. D. gyvena ūkiniame pastate, kur yra įsirengę gyvenamas patalpas. Jos santykiai su dukra yra konfliktiški. 2021 m. rugsėjo 25 d. kilusio konflikto ir muštynių, vykusių tarp dukros G. S. ir dukros sugyventinio R. D., nematė. Nežino, kas 2021 m. rugsėjo 25 d. iškvietė policiją. Įvykio metu ji (liudytoja) galėjo būti neblaivi, todėl tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių. 2021 m. rugsėjo 25 d. ji dukros namuose nesilankė, nes ten nebūna. Nematė, kad G. S. būtų buvusi sužalota ar kažkaip labai sumušta (1 t., b. l. 91–93).

Iš 2021 m. gruodžio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. S. parodė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su R. D., kur ji patyrė fizinį smurtą, paaiškino įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 94–100).

Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. 16.42 val. buvo gautas pranešimas iš G. S. apie tai, jog namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu smurtavo sugyventinis R. D. (1 t., b. l. 16–20).

2021 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 21–29).

2021 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime pateikti duomenys apie tai, kad nuvykus dėl smurto artimoje aplinkoje pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti smurtą patyrusios G. S. sužalojimą, buvo padaryta jos veido nuotrauka. G. S. nustatytas 2,18 promilių girtumas (1 t., b. l. 30–34).

2021 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra G. S. g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kairio žando patinimas, kraujosruva. Smurtą patyrusio asmens būsena: vengimas bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai neblaivi. G. S. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Taip pat užfiksuoti smurtą patyrusios G. S. parodymai apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 16.35 val. būnant namuose, ūkinio pastato patalpoje, kuri pritaikyta gyventi, neblaivus sugyventinis R. D. parvertė ją ant grindų, spardė veidą kojomis, sudavė rankomis, kiek tiksliai smūgių sudavė, nurodyti negalėjo, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas, moteris skundėsi skausmais. Su greitąja medicinos pagalba vykti atsisakė. Buvo matomas sužalojimas – mėlynė ant kairės veido pusės, ištinęs žandikaulis. Dėl ko kilo konfliktas, paaiškinti negalėjo, įvykio niekas nematė. R. D. pasišalinęs, nerastas. Vaikų nebuvo. Aplinka netvarkinga, matomi girtavimo pėdsakai (1 t., b. l. 38–41).

Iš 2021 m. spalio 20 d. VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. SD-213 matyti, kad pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 25 d. 18.17 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta greitoji medicinos pagalba G. S.. Kvietimo rezultatas – sumušta, neblaivi, vykti atsisako. Mėlynė ant kairio žando. Preliminari diagnozė: kitos galvos srities sumušimas, sužalojimas (1 t., b. l. 48–50).

Iš 2021 m. spalio 7 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 41D(K)-2179 matyti, kad Bendrasis pagalbos centras pateikė 2021 m. rugsėjo 25 d. 16.42 val. užfiksuoto pranešimo skambučio garso įrašą. Įrašytas bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir nukentėjusiosios G. S. pokalbis (1 t., b. l. 53, 58).

2021 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo stenograma. Moteris, prisistačiusi G. S., pranešė, kad ją namuose sumušė sugyventinis R. D. (1 t., b. l. 54–57).

2021 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno ,,Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra (1 t., b. l. 60–62, 63).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. D. smurtavo savo šeimos narės sugyventinės G. S. atžvilgiu – žodinio konflikto metu tyčia du kartus dešiniu kumščiu sudavė į kairę galvos pusę, taip savo šeimos narei – sugyventinei G. S. sukeldamas fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos remiantis paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, o taip pat nukentėjusiosios parodymais, ROIK pranešimo duomenimis, 2021 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2021 m. spalio 20 d. VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties raštu, 2021 m. spalio 7 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu, kitų objektų apžiūros protokolais. Kaltinamasis R. D. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio tarpusavio konflikto sprendimo būdą ir tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio, nors turėjo ir galėjo suprasti savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, t. y. suvokė, kad dėl tokių veiksmų gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata, nes buvo suduoti du smūgiai į gyvybiškai pavojingus organus – galvą, veidą, o kaltinamojo veiksmų intensyvumas rodo, jog kaltinamasis tokių padarinių norėjo ir siekė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, todėl laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis R. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – areštu ir jo dydžiu (2 t., b. l. 50).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis R. D. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis R. D. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas keturis kartus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 109–114). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2005 m. kovo 9 d. iki 2005 m. kovo 18 d., diagnozė: F19.1, Z73.1 (2 t., b. l. 15), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 14), 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1090/2021 konstatuota, kad R. D. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 20). Kaltinamasis vykdo individualią veiklą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant prokurorės siūlomą arešto terminą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 24–25), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Byloje esantys 2 kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 58, 63 ), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam R. D. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs R. D. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio R. D. sulaikymo.

Išaiškinti R. D., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kontaktai: L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Byloje esančius 2 (du) kompaktinius diskus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

R. D. išaiškinama, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė