- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-438-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00069-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros vyresnysis specialistas 2015-01-23 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 85 str. 1 str., 6 d., už tai kad jis 2014-12-06, būdamas medžioklės vadovu, neinformavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ar Jonavos rajono agentūros, apie padarytą šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklių) pažeidimą - briedžio patelės neteisėtą sumedžiojimą (pagal Medžioklės taisyklių 15.2.1. p. reikalavimą, briedžių pateles leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.) Lietuvos Respublikos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete, (duomenys neskelbtini) vykdytos medžioklės metu, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 24.10 p., kuriame nurodyta, kad nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Taip pat V. L. organizavo neteisėtai sumedžiotos briedžio patelės (licencijuojamo gyvūno), kurios sumedžioti neturėjo teisės, gabenimą iš sumedžiojimo vietos į pirminę žvėrių apdorojimo aikštelę, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3. p., kuriame nurodyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. nutarimu V. L. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 85 str. 1 d., ir 85 str. 6 d. ir, vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
V. L., nesutikdamas su minėtu apylinkės teismo nutarimu, kreipėsi su skundu į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė pažeidimų, numatytų ATPK 85 str. 1 d. ir 6 d. Skunde nurodo, kad proceso metu buvo padaryti esminiai ATPK procesinių normų pažeidimai, jo kaltė grindžiama netinkamais ir neleistinais įrodymais, teismas, nagrinėdamas bylą, į esminius pažeidimus ne tik kad neatsižvelgė, bei ir pats padarė procesinių normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą ir įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimo bylų procese, pažeidimų, pažeidė asmens konstitucines teises į teisingą procesą ir nešališką teismą, nepagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą.
Apeliantas pažymėjo, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 1 d. reikalavimų. Nors protokole nurodyta, kad V. L. organizavo neteisėtai sumedžiotos briedžio patelės, kurios sumedžioti neturėjo teisės, gabenimą iš sumedžiojimo vietos ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3.p. reikalavimus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad protokole nėra nurodyti konkretūs V. L. atlikti veiksmai gabenant žvėrį, taip pa žvėries gabenimo vykdytojai. Neesant vykdytojų, negalima ir organizatoriaus atsakomybė. Pažymėtina, kad ATPK nenumato bendrininkavimo instituto, todėl protokole turi būti nurodoma kokiais konkrečiais veiksmais realizuota administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta nei surašant protokolą, nei nagrinėjant bylą teisme.
Skunde pažymima, kad ATPK 85 str. 6 d. numatyta sankcija ir apeliantui paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus, todėl toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. ATP bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios BPK normos.
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl sumedžioto briedžio jauniklio amžiaus nustatymo, kadangi vykusios medžioklės metu būrelis turėjo teisę medžioti briedžio jauniklį iki 1 metų amžiaus. Apeliantas buvo įsitikinęs, kad sumedžiotas buvo briedžio jauniklis iki 1 metų amžiaus. Tokios nuomonės buvo ir 10 iš 12 būrelio medžiotojų, tik V. B. ir M. J. kilo įtarimas, kurie ir pranešė telefonu aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka buvo įverta į briedžio ausį licencija ir užpildytas medžioklės lapas. Buvo suorganizuotas transportas briedžio gabenimui į pirminio apdorojimo vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos liudytojų duoti parodymai dėl sumedžioto briedžio amžiaus yra prieštaringi, tačiau teismas jų nepalygino ir prieštaringumo nepašalino, nenurodė, kodėl iš esmės vadovavosi tik liudytojų G. V., V. B. ir M. J. parodymais, tačiau nesivadovavo liudytojų E. V., A. T., R. R. ir J. K. parodymais. Pažymėtina, kad net atvykęs pareigūnas A. S. M. negalėjo iš karto nustatyti gyvūno mažiaus. Jis 2014-12-06 betarpiškai atliko gauto skundo dėl neteisėtai sumedžioto žvėries patikrinimą, tačiau nesurašė jokio patikrinimo akto, nors pagal teisės aktų reikalavimus ir susiformavusią praktiką valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kiekvieną fizinio ar juridinio asmens veiklos patikrinimo atvejį įformina nustatytos formos aktu. Jis privalėjo atlikti kontrolinius matavimus – sumedžiotą gyvūną pasverti, nustatyti jo svorį, išmatuoti kūno aukštį, ilgį, kaukolės ilgį, suskaičiuoti dantis, kadangi tai objektyvūs požymiai nustatant gyvūno amžių. Pareigūnas kilus įtarimui dėl gyvūno amžiaus paprašė nupjauti gyvūno galvą, kurią įdėjo į maišą, jo neužantspaudavo ar kitaip pažymėjo, surašė vietoje ranka daiktų paėmimo aktą, kuris V. L. manymu, neatitinka daiktų paėmimo protokolui keliamų reikalavimų pagal BPK 149 str. Jame nėra nurodyta akto surašymo vieta, dalyvavę asmenys, tikslus laikas, galvos paėmimo tvarka, techninės priemonės ir jų naudojimo tvarka, nepridėta fotonuotrauka.
Apelianto nuomone, jo kaltę ir faktinę aplinkybę dėl sumedžioto gyvūno amžiaus teismas pagrindė Vilniaus Universiteto gamtos mokslų fakulteto 2014-12-09 ekspertizės rezultatais ir išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose, remiantis briedžio dantų būkle padaryta išvada, kad briedžio patelės amžius 1,6 - 1,7 metų, tačiau E. B. niekada nebuvo ir nėra ir įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, kurį tvarko Teisingumo ministerija, negalėjo būti paskirtas ekspertu, negalėjo atlikti nei ekspertizės, nei jokio kito tyrimo administracinio teisės pažeidimo bylos procese, o specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Šios bylos atveju turėjo būti paskirtas specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų nustatyti sumedžioto briedžio amžių. Tačiau byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių E. B. konkretų išsilavinimą, kvalifikaciją ar įgūdžius. Todėl jis negalėjo būti skiriamas specialistu šioje byloje. E. B. pasirašytinai neįspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. už melagingų specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, jo pateikta išvada neatitinka įstatymo reikalavimų – E. B. rašte nėra nei įžanginės, nei tiriamosios dalies, nei aiškiai suformuluotų išvadų, nenurodyta akto surašymo data ir vieta, nenurodytas E. B. konkretus išsilavinimas ir specialybė (mokslų daktaras - tai aukščiausias akademinis laipsnis, bet jis nieko nepasako apie tokio asmens specialybę ir turimas specialias žinias, nes priklauso nuo disertacijos temos), nenurodyta eksperto kvalifikacija ir kvalifikacine kategorija, darbo ekspertu stažas, tyrimų pradžios ir pabaigos datos; nenurodyta, kokius tyrimo metodus, pagal kokias aprobuotas ekspertinio tyrimo metodikas buvo atliekamas ekspertinis tyrimas, E. B. naudotas žinių šaltinis - knyga R. B., P. B. ir L. B., „Lietuvos kanopiniai žvėrys", Vilnius, Asveja, 1998, nėra nei aprobuota ekspertizės metodika, nei mokslinis tyrimas, nei mokslinis leidinys, netgi ne mokymo įstaigų vadovėlis ar mokomoji priemonė. Tai yra bendro aprašomojo pobūdžio pažintinis leidinys, išleistas ne mokslo ar mokslinius tyrimus atliekančios įstaigos, o privačios leidyklos. Iš tyrimo veiksmų aprašymo ir tariamos odontologinės analizės eigos akivaizdu, kad tariama E. B. atlikta ekspertizė neatitinka nustatytų reikalavimų, yra niekinė ir negali būti tinkamu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, E. B. išvada nėra kategoriška, o yra tikėtina.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, sumedžioto briedžio amžius nustatomas pagal kūno masę, kūno išmatavimus, dantų kaitą, kandžių, iltinių, prieškrūminių ir krūminių dantų nudilimą, ragų kelmelius, kaukolės siūles ir kt. Šioje byloje objektyviai nenustatyta nei sumedžioto briedžio masė, nei kūno išmatavimai, nei dantų kaita, nei kandžių, iltinių, prieškrūminių ir krūminių dantų nudilimas, nebuvo įvertinta barzdos forma, galvos išvaizda, kaukolės siūlės ir kt. Institucijos pareigūnai sumedžiotą briedį matė, bet jo neapžiūrėjo ATPK 268 str. nustatyta tvarka, neužfiksavo paminėtų jo požymių. Todėl, apelianto nuomone, šioje byloje nesurinkta įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad sumedžiotas briedis buvo vyresnis nei 1 metų amžiaus, ir paneigiančių E. V. ir kitų liudytojų V. L., A. T., R. R.. J. K. parodymus apie tai, kad buvo sumedžiotas briedžio jauniklis. Visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu. Pirmosios instancijos teismas apelianto nuomone, inkriminuoto pažeidimo atveju nenustatė jo kaltės formos ir turinio, nenustatytas ir neįrodytas privalomasis ATPK 85 str. 6 d. numatytų pažeidimų sudėties subjektyviosios pusės požymis - kaltė. Netinkamai pritaikytos ATPK 9, 10 ir 11 str. materialiosios normos, šie pažeidimas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apeliantas taip pat ginčija savo kaltę ir dėl ATPK 85 str. 1 d. pažeidimo. Šio pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas medžioklės vadovo pareigos nevykdymas - nedelsiant (nepasišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės taisyklių pažeidimus. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik, kad buvo padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas, bet ir tai, kad jis nepranešė apie tokį pažeidimą neteisėtai. Apeliantas pažymi, kad jam suformuluotame kaltinime nėra nurodyta kas ir kokiomis aplinkybėmis neteisėtai sumedžiojo briedžio patelę. Jis subjektyviai suvokė, kad briedžio jauniklis buvo sumedžiotas teisėtai t.y. turint galiojančią licenziją, leistinu laikotarpiu, leistinu būdu, iš nustatyto atstumo, buvo uždėta plomba, buvo įvertintas sumedžioto žvėries amžius, kad sumedžiotas jauniklis, todėl jo nuomone, nebuvo padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas, todėl jam nekilo pareigos ir kaip medžiotojų būrelio vadovui pranešti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Be to, kai kilo dvejiems medžiotojų būrelio nariams abejonės dėl gyvūno amžiaus, jie paskambino ir pranešė pareigūnams. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklėse nėra nustatyta kokiu būdu būrelio vadovas turi pranešti apie galimą Medžioklės taisyklių pažeidimą, nėra nurodyta, kad tai turi būti padaryta vienasmeniškai. Kadangi Medžioklės taisyklių 24.10 p. numato, kad turi būti nedelsiant pranešama pareigūnams apie padarytą pažeidimą, šiuo atveju tai ir buvo padaryta.
Apeliantas taip pažymi, kad iki šiol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad E. V. neteisėtai sumedžiojo briedžio patelę, todėl šiuo atveju nėra įrodyta ir tai, kad V. L. vadovaujamos medžioklės metu buvo padarytas koks nors Medžioklės taisyklių pažeidimas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą pašoma apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apelianto V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
V. L. skundas tenkintinas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. savo apeliaciniame skunde nesutiko su įrodymų vertinimu, nurodydamas, jo nuomone, padarytus administracinio teisės pažeidimo kodekse numatyto proceso pažeidimus, tame tarpe ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą ir pripažindamas V. L. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo rėmėsi Vilniaus Universiteto gamtos mokslų fakulteto dr. E. B. 2014-12-09 ekspertizės rezultatais ir išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad šis įrodymas buvo vertinamas kaip vienas iš pagrindinių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. L. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 1 d., 6 d. Byloje šiuo tyrimu nustatyta ir padaryta išvada, kad E. V. sumedžioto briedžio jauniklio, remiantis briedžio dantų būkle, kad briedžio patelės amžius 1,6 – 1,7 metų (b. l. 12-14). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atliekant šį tyrimą, dr. E. B. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės, t.y. dėl melagingų paaiškinimų ar melagingos išvados davimo, jis taip pat nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių esantiems pažeidimams pašalinti, t. y. kyla būtinybė pakartotinai spręsti specialisto išvados teisėtumo klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju teismas negali vadovautis minėtu dokumentu kaip įrodymu, juolab, kad administracinių teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.
Be to, pabrėžtina, jog Institucijoje padaryti procesiniai pažeidimai gali būti pašalinami pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos specialistas nedalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jam nebuvo išaiškintos procesinės teisės bei pareigos ir nebuvo sudarytos galimybės jas tinkamai įgyvendinti, todėl net ir tuo atveju, jeigu tam tikri pažeidimai galimai buvo padaryti iškeliant bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės turi būti garantuotos teisme.
Kadangi apylinkės teismo nutarimas naikinamas dėl procesinio pažeidimo, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl V. L. kaltės paliekami nenagrinėti, kad neįtakotų apylinkės teismo priimamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir nesiėmė veiksmų pašalinti kilusiems prieštaravimams, todėl teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
V. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.