Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei G. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. V. 1382 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 2023 m. sausio 11 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės buvo apdraustas. Draudėjo teigimu, butas aplietas iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką, kompensuodama apdrausto buto savininkui dėl apdrausto turto apliejimo padarytą 1523 Eur dydžio draudimo išmoką. Butas, iš kurio buvo aplietos draudėjui priklausančios patalpos, savininkė – atsakovė G. V., susisiekus su atsakove ji pripažino, kad jos bute iš krano tekėjo vanduo ir sutiko atlyginti žalą, tačiau sumokėjo tik 100 Eur. Atsakovė atlygino tik dalį žalos, todėl prašo priteisti iš atsakovės 1383 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Atsakovė G. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš Būsto draudimo liudijime esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas būsto draudimu, sutartyje numatyta 40 Eur dydžio besąlyginė išskaita. Iš draudėjo 2023 m. sausio 15 d. pranešimo draudimo bendrovei, UAB „Švenčionių švara“ 2023 m. sausio 11 d. statinio apžiūros akte esančių duomenų nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos aplietos vandeniu iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Švenčionių švara“ draudiką informavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė savavališkai atjungė virtuvėje šalto vandens tiekimą, vandenį ėmė iš vonios kambario, dėl to trūko virtuvėje esantis vamzdis. Iš 2023 m. sausio 13 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje esančių duomenų nustatyta, kad dėl buto apliejimo 2023 m. sausio 11 d. draudiko nustatyta turtinė žala – 1523,44 Eur (žalos bylos Nr. 3291606). Ieškovės 2023 m. sausio 17 d. pranešimu draudėjui ir 2023 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26738819 patvirtinama, kad ieškovė, iš nustatyto žalos dydžio išskaičiusi sutartyje numatytą 40 Eur dydžio besąlyginę išskaitą, išmokėjo draudėjui 1483 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, VĮ Registrų centro duomenų apie asmenis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei G. V., kuri šiuo adresu deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui,

1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1483 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (LAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Ieškovė padarytos žalos dydį grindžia turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje, pranešime dėl išmokos esančiais duomenimis, taip pat 1483 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinančiu mokėjimo nurodymu. Atsakovė šių įrodymų nepaneigė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir žalos dydžio neginčijo, be to, atsakovė ieškovei atlygino dalį (100 Eur) ieškovės patirtų nuostolių išmokėjus padarytos žalos kompensaciją. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes vertinama, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas ir gavusi iš atsakovės tik dalį žalos atlyginimo, patyrė 1383 Eur dydžio nuostolius. Byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – atsakovė nesinaudojo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės apdraustam turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl atsakovės veiksmų vandeniui pratekėjus į ieškovės apdraustą butą, padaryta turtinė žala; ši turtinė žala – tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą (LR CK 6.263 str. 2 d.). Atsakovė atlygino tik dalį žalos, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama likusi 1383 Eur dydžio žalos atlyginimo dalis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d., nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1383 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiama sumokėto žyminio mokesčio suma.

Byloje nustatytos 23,79 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 265, 268, 270, 441 str., LR CK 6.210, 6.245, 6.246-6.249, 6.282, 6.1015 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš G. V. 1383 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris) Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą (1383 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 (trisdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“.

Priteisti iš G. V. į valstybės biudžetą 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.