Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2013-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-272/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
1-94-272/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Kaltinamasis
J. Z., E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00599-2012-0.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 2.10.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. sausio 9 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje,

J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1968-08-04, Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, baltarusė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą nėra, ir

E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-08-13, Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą nėra,-

- kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. ir E. Z. panaudodamos fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

J. Z. 2012 m. spalio 29 d., apie 19.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (3.08‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nenorėdama vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio Arūno Laurukėno ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Astos Karpičienės teisėtų reikalavimų, sudavė A. Laurukėnui ne mažiau dviejų smūgių rankomis per jo rankas, vengdama sulaikymo ir bandydama ištrūkti įsikibo į A. Laurukėno tarnybinės striukės rankovę ir tyčia jį stumdė, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas ėjusiam policijos pareigūnui, t.y. J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

E. Z. 2012 m. spalio 29 d., apie 19.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2.45‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nenorėdama vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio Arūno Laurukėno ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Astos Karpičienės reikalavimų, tampydama A. Laurukėną už tarnybinės uniformos ir rankos, kuria jis laikė sulaikytą asmenį, sudavė vieną smūgį delnu A. Laurukėnui per dešinę veido pusę, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas ėjusiam policijos pareigūnui, t.y. E. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

Kaltinamoji J. Z. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu S. D. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir dukra iš pirmos santuokos E. Z. Su jais kartu tuo pačiu adresu gyvena dėdė K. J. ir O. D., kuri yra S. motina. Namas priklauso K. J. 2012-10-29, apie 17.50 val. visi kartu buvo namuose. S. buvo girtas, jis buvo supykęs, kad neveikė televizoriaus kanalų transliacija, ir dėl to prasidėjo konfliktas. S. D. pradėjo konfliktuoti, rėkė ant jos ir E., įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. E. iškvietė policijos pareigūnus, atvykusiems policijos pareigūnams ji (J. Z.) paaiškino, kad S. konfliktuoja, tai patvirtino ir dukra. Pareigūnai pakalbėjo su S. D., kuris jiems prižadėjo nebekonfliktuoti ir elgtis ramiai. Pareigūnams išvykus, vėl kilo šeimyninis barnis ir todėl E. pakartotinai iškvietė pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai, kaip ir praeitą kartą, du asmenys, iš kurių viena buvo ta pati pareigūnė. Pareigūnai užėjo į namą. Pareigūnas nuėjo prie S. D. ir liepė atsikelti. A. S. vėl pradėjo konfliktuoti su ja (J. Z.). S. užstojo jo motina O. D., todėl ji (J. Z.) susibarė su O. D., kilo konfliktas. O. D. paprašė išvesti ją ir E. iš namo kaip nepageidaujamus asmenis, kadangi neva ji ir E. kaltos dėl vykstančio konflikto. Policijos pareigūnai jai ir E. liepė išeiti iš namo, tačiau ji ir dukra neturėjo, kur eiti, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), netinkamas gyventi, nes ten atjungta elektra, nėra tualeto ir vonios, nešildoma, yra įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus. Dėl šios priežasties ir nepakluso pareigūno nurodymams išeiti iš namų, o ar buvo dar kokių nors nurodymų iš pareigūnų, ji neprisimena. Prisimena, kad paskui S. D. ir pareigūną nuėjo į kitą kambarį pasiimti savo daiktų, ten tarp jos ir S. kilo konfliktas. Ji rėkė garsiai ant S., tačiau tiksliai neprisimena, ar tame kambaryje mušėsi su pareigūnu, pamena, kad pareigūnas ją ten sulaikė ir vedė link išėjimo iš namo. Ar dukra užpuolė pareigūną, kuris ją sulaikė, ji neprisimena. Prisimena, kad pareigūnas uždėjo antrankius dukrai ir pasodino ją į tarnybinį automobilį. Po to pareigūnas uždėjo jai antrankius ir taip pat liepė sėstis į tarnybinį automobilį, po to ją ir dukrą policijos pareigūnai pristatė į Elektrėnų policijos komisariatą. Taip pat parodė, kad pareigūno per rankas nemušė, už striukės rankovės netampė ir nestumdė, tačiau tarp jos ir pareigūno kilo žodinis konfliktas, ji šaukė, kai pareigūnas ją laikydamas už rankos vedė iš namų, bandė išlaisvinti ranką, nes norėjo eiti pati savarankiškai. Jokių neteisėtų veiksmų prieš pareigūną nesiėmė (b.l. 48, 52).

Kaltinamoji E. Z. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja parodė, kad ji ir jos mama J. Z. gyvena kartu su motinos sugyventiniu S. D. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena apie 18 metų. Su jais kartu gyvena dėdė K. J. ir O. D. 2012-10-29, apie 17.50 val. visi kartu buvo namuose. Prisimena, kad patėvis S. D. supyko, kad neveikia televizorius, jis pradėjo ją ir mamą kaltinti, kad tai jos jį sugadino, garsiai rėkti ir keiktis, sakė, kad „aš užmušiu šitas k...“. Ji išsigando ir nenorėdama, kad konfliktas išsiplėstų, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai dėl įvykusio šeimyninio barnio jį (S.) įspėjo ir jai pasakė, kad jeigu patėvis smurtaus, skambinti ir kviesti pareigūnus vėl. Po to pareigūnai išvažiavo. Pareigūnams išvažiavus, S. D. vėl pradėjo užgaulioti mamą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, norėjo jai suduoti, tačiau mamą užstojo O. D. Matydama, kad patėvis vėl darosi neprognozuojamas, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavo du policijos pareigūnai, iš kurių viena buvo ta pati pareigūnė, kuri buvo atvykusi ir pirmą kartą. Pareigūnas nuėjo pakalbėti į kambarį su patėviu, o paskui jį nuėjo mama. Pareigūnė liko kartu su ja kitame kambaryje, kur dar buvo neįgalus dėdė K. ir O. Ji (E. Z.) išgirdo šauksmus kambaryje pas patėvį, šaukė mama, girdėjo du garsus, panašius į smūgius, taip pat girdėjo kaip mama šaukė: „Kodėl man sudavei!?”, tačiau kas sudavė, ji nematė. Ji (E. Z.) girdėjo, kaip pareigūnas prašė mamos nusiraminti. Po to matė, kaip pareigūnas paėmęs motiną už rankos vedė link išėjimo iš namo. Jai pasidarė skaudu ir, greičiausiai paveikta alkoholio, ji pastūmė pareigūną, vedusį motiną, norėjo, kad jis paleistų motiną. Pareigūnas paleido motiną, atrodo ji (E. Z.) dar besigrūmė su pareigūnu, tačiau neprisimena, ar jis prašė jos nusiraminti ar nutraukti savo veiksmus. Tiksliai neprisimena kaip, tačiau ji, mama ir pareigūnas atsidūrė lauke. Pareigūnas ją paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, pasodino į tarnybinį automobilį, kur tuo metu buvo mama, ji neįsidėmėjo. Po to pareigūnas sulaikė mamą ir pasodino irgi į tarnybinį automobilį. Greičiausiai pareigūnas jas sulaikė už tai, kad ji ir mama elgėsi netinkamai, be to, dar O. D. paprašė jas išvežti. Įvykio metu ji ir mama buvo išgėrusios, todėl ji ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Ką tiksliai veikė atvykusi pareigūnė viso įvykio metu, ji jau neprisimena. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, tai toks pirmas kartas, kai konfliktavo su pareigūnais. Pripažįsta, kad stumdėsi su pareigūnu ir tempė už tarnybinės uniformos, tačiau nepamena, kad būtų sudavusi pareigūnui ranka per veidą, nebent netyčia (b.l. 34, 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis Arūnas Laurukėnas parodė, kad 2012-10-29, apie 19.10 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini). Kartu su tyrėja A. Karpičiene nuvyko nurodytu adresu. Juos pasitiko neblaivi E. Z. Ji paaiškino, kad namuose triukšmauja neblaivus patėvis S. D. Užėjus į namus, viduje buvo neblaivūs S. D. ir J. Z. Taip pat name buvo K. J., kuris yra šio namo savininkas, ir jo sesuo O. D., pastarieji buvo blaivūs. S. D. elgėsi ramiai. J. Z. visą laiką, kol bendravo su namo gyventojais, kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, rėkė, žodžiais bandė provokuoti S. D.. J. Z. į prašymus nusiraminti nereagavo, toliau šūkavo, rėkavo. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes, smurto artimoje aplinkoje požymių nustatyta nebuvo, įvyko šeimos barnis dėl alkoholio, namo gyventojai nurodė, kad konflikto iniciatorės yra E. Z. ir J. Z., kurios padaugino alkoholinių gėrimų ir aiškino visiems, kokia turi būti bendro gyvenimo tvarka. Patikrinus alkotesteriu buvo nustatyta, kad S. D., E. Z. ir J. Z. apsvaigę nuo alkoholio. Jiems baigus aiškintis įvykio aplinkybes buvo priimtas sprendimas, kad K. J. ir O. D. prašymu Z. turi išeiti iš namų. Apie 19.10 val. S. D. nuėjo į kitą namo kambarį ieškoti raktų nuo buto durų, kuriame gyvena J. Z. ir E. Z. Jis su S. D. nuėjo kartu. Po poros minučių į kambarį užėjo J. Z. ir vėl pradėjo šaukti. Kai jis paprašė nusiraminti, J. Z. pradėjo šaukti ant jo. Kai jis dar kartą paprašė jos nusiraminti, ji rankomis bandė trenkti jam į veidą. Jis rankomis atstumdamas jos rankas, pataikė jai į veidą. Ji dar kelis kartus rankomis bandė jam trenkti į veidą, rėkdama: „Kodėl tu mane muši!", bet jis smūgių išvengė. Pagavęs už rankos jis bandė J. Z. išvesti iš namo, bet ji kita ranka įsikabino į jo striukės rankovę ir priešinosi sulaikymui, tampydama už striukės rankovės. Jis aiškiai pasakė J. Z. ir E. Z., kad jos privalo palikti namą, kadangi to pageidauja šeimininkai, tačiau jos tokiam jo teisėtam reikalavimui nepakluso. Jis vedė J. Z. iš namo, tuo metu prie jo pribėgo E. Z. ir ranka sudavė į veidą, į dešinį skruostą, ir rankomis įsikabinusi į dešinę ranką, pradėjo traukti nuo J. Z., šaukdama: „Paleisk mano mamą". Kadangi abi moterys pradėjo jį stumdyti, jis paprašė nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jos jo neklausė. Tuomet atidaręs namo duris jis išstūmė į lauką J. Z., kuri dėl girtumo neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ir pradėjo šaukti, kad jis tyčia nustūmė ją nuo laiptų. Tuo metu E. Z. jį toliau stumdė, todėl jis paėmęs ją už rankos išvedė iš namo ir bandė uždėti antrankius, bet ji priešinosi, bandė jį atstumti ir jam trenkti ranka, todėl jis panaudojęs imtynių veiksmus pargriovė ją ant žemės. Uždėjus antrankius ant dešinės rankos, ji kairę ranką pasikišo po savimi. Į reikalavimą ištraukti kairę ranką nereagavo, taip priešindamasi sulaikymui. Panaudojus imtynių veiksmus jis ištraukė kairę ranką ir uždėjo antrankius. Tuo metu pribėgo J. Z. ir stūmė jį, todėl jis norėdamas išvengti rimtesnių sužalojimų jai irgi uždėjo antrankius. Abi moterys buvo įsodintos į tarnybinį automobilį ir pristatytos į Elektrėnų policijos komisariatą. Jos buvo pristatytos dėl to, kad nepakluso teisėtiems reikalavimams palikti svetimo būsto patalpas, nes namo savininkas prašė išvesti iš namo nepageidaujamus asmenis, taip pat jos nepakluso jų kaip pareigūnų reikalavimams nutraukti konfliktą su namo gyventojais ir neįžeidinėti jų, be to, pasipriešindamos jo teisėtiems nurodymams, panaudojo prieš jį fizinį smurtą. J. Z., nevykdydama teisėtų jo nurodymų ir šaukdama ant jo, bandė rankomis suduoti jam per veidą keletą smūgių, tačiau jis apsigynė, užsidengęs veidą rankomis ir tuo pačiu atstumdamas jos rankas, dėl to jos smūgiai pataikė jam į rankas, smūgiai buvo 2-3. Be to, jam priėmus sprendimą sulaikyti J. Z. dėl tokio elgesio, siekiant užtikrinti kitų namo gyventojų saugumą, ji priešinosi sulaikoma ir bandė ištrūkti. E. Z. taip pat nevykdė jo teisėtų nurodymų nekonfliktuoti su name buvusiais asmenimis ir neįžeidinėti jų, įvykdyti namo savininko prašymą išeiti iš namo, kadangi buvo nepageidaujama. Be to, besipriešindama jo teisėtiems nurodymams ji panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t.y. rėkdama ant jo ir reikalaudama paleisti sulaikytąją J. Z., nevykdydama teisėtų reikalavimų nutraukti bandymus išlaisvinti sulaikytąją ir netampyti jo už tarnybinės uniformos ir rankos, kuria jis vedė sulaikytąją, sudavė jam vieną smūgį delnu per veido dešiniąją pusę. Pristatant į Elektrėnų policijos komisariatą E. Z. grasino susidorojimu, sakydama: „Aš pažįstų daug pareigūnų ir tu daugiau nebedirbsi“. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą, tačiau pagalbos į medicinos įstaigas nesikreipė (b.l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji Asta Karpičienė parodė, kad 2012-10-29, apie 19.00 val. su Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK VPS patrulių būrio vyriausiuoju patruliu Arūnu Laurukėnu atvyko pagal E. Z. telefoninį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje į K. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo penki asmenys: namų savininkas K. J., jo sesuo O. D., kurie buvo blaivūs, o taip pat pranešėja E. Z., jos motina J. Z. bei pastarosios sugyventinis S. D., kurie vizualiai atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Tik įėjus išgirdo žodinį konfliktą tarp O. D. bei J. ir E. Z. Moterys priekaištavo viena kitai dėl alkoholio, dėl tvarkos ir kitokių buities reikalų. O. D. varė Z. iš namų, teigdama, kad jog gali gyventi netoliese esančiuose E. Z. namuose. J. ir E. Z. kategoriškai atsisakė išeiti. Paklausus, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai ir kas nutiko, E. Z. pradėjo nerišliai, nenuosekliai pasakoti, jog jai esant koridoriuje, ėjęs nusišlapinti S. D. ją kliudė petimi ir pastūmė, sudavė delnu į galvą. S. D. kategoriškai neigė sudavęs E. Z. Kad S. D. sudavė E. Z., nematė nei jos motina, nei O. D. su K. J.. S. D. elgėsi ramiai, agresyvus nebuvo. Ant E. Z. kūno vizualiai smurto žymių nesimatė. Namuose išgertuvių, grumtynių ar muštynių požymių nenustatyta. Bandant aiškintis, kokiu būdu galima viską taikiai išspręsti, ir S. D., ir jo motina prašė, kad J. ir E. Z. išeitų iš jų namų į E. Z. netoliese esantį butą, tačiau E. Z. nurodė, jog buto raktą pasiėmęs S. D.. Kuomet S. D. pasakė, kad raktą atiduos, ir nuėjo jo į kitą kambarį ieškoti, po kiek laiko į kambarį įbėgo paskui S. D. ir J. Z., kuri šaukė ir rėkė, įžeidinėjo S. D., bandydama jį išprovokuoti. Tame pat kambaryje buvęs vyriausiasis patrulis Arūnas Laurukėnas pradėjo moterį raminti, prašė jos nešaukti, tačiau ji dar labiau įsiuto ir ėmė rėkti ant A. Laurukėno bei mosikuoti rankomis prieš jo veidą, bandydama suduoti, bet jis J. Z. rankas atstumdavo. Taip pasikartojus keletą kartų, A. Laurukėnas paėmęs J. Z. už rankos bandė išvesti iš kambario, tačiau ji įsikibusi jam į rankovę priešinosi. Tai pamačiusi E. Z. puolė prie A. Laurukėno ir rėkdama, kad šis paleistų jos motiną, traukė jį už rankos bei sudavė ranka į dešiniąją veido pusę. A. Laurukėnui išstūmus J. Z. pro duris, ši griuvo nuo laiptų ir pradėjo šaukti, kad A. Laurukėnas ją nustūmė. E. Z. vėl įsikibo A. Laurukėnui į ranką, pradėjo jį tampyti ir bandė suduoti, į pareigūno nurodymus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, tuomet A. Laurukėnas panaudojo imtynių veiksmus, E. Z. pargriovė ant žemės ir uždėjęs antrankius, pasodino į automobilį, tada vėl pribėgo J. Z. ir pastūmė A. Laurukėną, o pastarasis ir jai uždėjęs antrankius pasodino į automobilį. Abi moterys rėkė, šaukė, kad jos mušamos, gąsdino, kad rašys skundus ir A. Laurukėnas daugiau nedirbs, nes jos turi daug pažįstamų pareigūnų. E. Z. ir J. Z. buvo pristatytos į Elektrėnų policijos komisariatą. Jos buvo pristatytos dėl to, kad nepakluso teisėtiems reikalavimams palikti svetimo būsto patalpas, nes namo savininkas prašė jų išvesti iš namo nepageidaujamus asmenis, taip pat jos nepakluso pareigūno reikalavimams nutraukti konfliktą su namo gyventojais ir neįžeidinėti jų. Be to, besipriešindamos pareigūno A. Laurukėno teisėtiems nurodymams panaudojo prieš jį fizinį smurtą. J. Z., nevykdydama teisėtų pareigūno A. Laurukėno nurodymų ir šaukdama ant jo, bandė rankomis suduoti jam per veidą keletą smūgių, tačiau pareigūnas apsigynė užsidengęs veidą rankomis ir tuo pačiu atstumdamas jos (J. Z.) rankas, dėl to jos smūgiai pataikė į pareigūno rankas, smūgiai buvo 2-3. E. Z. taip pat nevykdė teisėtų A. Laurukėno nurodymų nekonfliktuoti su name buvusiais asmenimis ir neįžeidinėti jų, įvykdyti namo savininkų prašymą išeiti iš namo, kadangi buvo jų nepageidaujama. Be to, besipriešindama pareigūno A. Laurukėno teisėtiems nurodymams panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t.y. rėkdama ant A. Laurukėno ir reikalaudama paleisti jo sulaikytą motiną J. Z., nevykdydama teisėtų reikalavimų nutraukti bandymus išlaisvinti sulaikytąją ir netampyti už tarnybinės uniformos ir jo rankos, kuria jis vedė sulaikytąją, sudavė pareigūnui A. Laurukėnui vieną smūgį delnu per veido dešiniąją pusę. Įvykio metu ji (Asta Karpičienė) nenukentėjo, prieš ją fizinis smurtas nebuvo panaudotas, ji garsiai pritardavo pareigūno A. Laurukėno prašymams sulaikytosioms nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jos neklausė. J. Z. ir E. Z. elgesys ją šokiravo, stengiantis išspręsti konfliktą, J. ir E. Z. nekreipė į ją dėmesio, į teisėtus jos nurodymus, nors atvažiavo į iškvietimą kaip operatyvinės grupės tyrėja, ir joms apie tai buvo žinoma, jos stumdė ir mušė jos (Astos Karpičienės) kolegą jos akivaizdoje, o ji nieko negalėjo padaryti dėl tokio J. Z. ir E. Z. agresyvaus elgesio, todėl patyrė išgąstį ir nemalonius išgyvenimus (b.l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. D. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su K. J., mama O. D., sugyventine J. Z. ir jos dukra E. Z. 2012-10-29, apie 18.00 val. jie visi buvo namie. Jis buvo išgėręs alkoholio, todėl ne visas tos dienos aplinkybes prisimena. Jis prisimena, kad tądien pas juos du kartus buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Tarp jo ir J. su E. tądien kildavo žodiniai konfliktai, priežasties jis jau neprisimena. Jie įžeidinėjo vienas kitą, tačiau jis tikrai jokio smurto nenaudojo jų atžvilgiu. Pirmą kartą atvykę policijos pareigūnai jį, J. ir E. tik įspėjo, nes pareigūnams atvykus jie jau nebekonfliktavo ir vienas kitam pretenzijų neturėjo. Dėl kokios priežasties atvyko antrą kartą policijos pareigūnai, jis neprisimena, greičiausiai vėl susibarė. Atvykus policijos pareigūnams J. ir E. įžeidinėjo jį, o jis sėdėjo tyliai, nes nenorėjo, kad pareigūnai jį išvežtų. Prisimena, kad pareigūnas užstojo jį, kad jos nebeįžeidinėtų jo, tada J. pradėjo rėkti ant pareigūno ir stumdytis su juo. Pareigūnas išvedė J. Z. iš jo kambario ir norėjo išvesti iš namo, tačiau jam sutrukdė E. Z., tai jis suprato iš jos riksmų. Pareigūnas išvedė J. ir E. iš namo ir išvežė jas. Daugiau namuose konfliktų nebuvo. Dėl J. ir E. įžeidinėjimų jis joms jokių pretenzijų neturi. Labai apgailestavo, kad dėl šio įvykio nukentėjo ir pareigūnas, pasistengs ateityje vengti konfliktinių situacijų (b.l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. D. parodė, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su broliu K. J., sūnumi S. D., sūnaus sugyventine J. Z. ir jos dukra E. Z.. 2012-10-29, apie 18.00 val. jie visi buvo namie. S., J. ir E. buvo neblaivūs. Prisimena, kad S. D. susierzino dėl neveikiančio televizoriaus priedėlio. Tarp S. D. ir J. su E. kilo žodinis konfliktas, dėl to E. ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, šeimyninis barnis tarp jų išsisėmė ir niekas niekam pretenzijų neturėjo, todėl pareigūnai juos įspėjo ir išvyko. Po pareigūnų išvykimo tarp jų vėl prasidėjo konfliktas, ji į šį konfliktą nesikišo. Atvykus pareigūnams pakartotinai, S. D. buvo ramus, o J. ir E.tebekonfliktavo su juo, užgauliojo ir įžeidinėjo jį, provokavo konfliktui. Pareigūnas bandė nuraminti J. ir E. Z. Pareigūnas prašė nekonfliktuoti ir neįžeidinėti aplinkinių. Vienu momentu kambaryje liko ji, pareigūnė ir E. Z., o kitas pareigūnas su J. Z. ir S. D. buvo kitame kambaryje. Girdėjo J. riksmus ant S., taip pat girdėjo, kaip pareigūnas bandė ją nuraminti žodžiu, tačiau ji rėkė ir ant pareigūno. Prisimena, kad pareigūnas norėjo išvesti J. Z. iš namo, tačiau jam trukdė E. Z., rėkdama ir laikydama pareigūną. Ar buvo suduoti smūgiai pareigūnui, ji nematė, tačiau apsistumdymas buvo. J. ir E. Z. buvo sulaikytos pareigūno ir išvežtos, tuo konfliktas namuose pasibaigė (b.l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi O. D., jos sūnumi S. D., pastarojo sugyventine J. Z. ir jos dukra E. Z. 2012-10-29, apie 18.00 val. jie visi buvo namie. S., J. ir E. buvo neblaivūs. Tarp jų kilo šeimyninis barnis, dėl šios priežasties buvo iškviesta policija. Atvykus pareigūnams, konfliktas pasibaigė ir niekas niekam pretenzijų neturėjo, todėl pareigūnai juos įspėjo ir išvyko. Tačiau pareigūnams išvykus, barniai vėl prasidėjo. Tikslaus laiko nežino, bet pareigūnai buvo pakartotinai iškviesti. Jis matė, kad E. ir J. Z. elgėsi gana priekabiai S. atžvilgiu, todėl paprašė, kad pareigūnai išlydėtų E. ir J. iš namo, kurios turi savo butą ir gali gyventi atskirai, taip norėjo pašalinti konfliktų priežastis. Jam pritarė O. D. Tačiau J. ir E. nenorėjo išeiti, konfliktavo, neklausė pareigūnų nurodymų nusiraminti ir neįžeidinėti juos visus bei palikti namo patalpas. J. Z. užgauliojo S. D., pareigūnas jį užstojo, tada J. pradėjo konfliktuoti su pareigūnu, jie buvo kitame kambaryje, todėl girdėjo tik šauksmus. Matė, kad pareigūnas norėjo išvesti J., tačiau su pareigūnu pradėjo konfliktuoti E. Z. dėl mamos, E. trukdė pareigūnui ir neklausė jo prašymų nusiraminti. Prisimena, kad pareigūnas J. ir E. sulaikė ir išvežė, po šito baigėsi konfliktai. Mano, kad konfliktas įvyko dėl J. ir E. girtumo, nes jos konfliktavo su S. ir su pareigūnu (b.l. 25).

2012-10-29 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. Karpičienės tarnybinį pranešimą dėl 2012-10-29 J. Z. ir E. Z. pasipriešinimo policijos pareigūnams (b.l. 2).

Iš 2012-10-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15).

2012-10-29 19.53 val. asmens blaivumo testo metu E. Z. nustatytas 2,45 promilės girtumas (b. l. 32).

2012-10-29 19.59 val. asmens blaivumo testo metu J. Z. nustatytas 3,08 promilės girtumas (b. l. 46).

Taigi, kaltinamųjų J. Z. ir E. Z. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamosios J. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios E. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jos padarė būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su kaltinamosioms siūlomos skirti bausmės dydžiu – 6 mėnesių trukmės viešaisiais darbais, neatlygintinai dirbant po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui – kaltinamosios J. Z. ir E. Z. sutiko, tačiau prašė skirti trumpesnės trukmės viešuosius darbus (b.l. 76-77).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamosios padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustos, neteistos, kaltinamoji E. Z. visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi; taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajai J. Z. skiriama bausmė – viešieji darbai, įstatymo numatytam viešųjų darbų termino vidurkiui, o kaltinamajai E. Z., atsižvelgiant į tai, kad ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jai skiriama bausmė – viešieji darbai - trumpesniam nei įstatymo numatyto viešųjų darbų bausmės termino vidurkis terminui, įpareigojant jas neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamosios E. Z. bausmės laiką įskaitomas jos laikino sulaikymo laikas nuo 2012-10-29 iki 2012-10-31 (b.l. 26, 29), į kaltinamosios J. Z. bausmės laiką įskaitomas jos laikino sulaikymo laikas nuo 2012-10-29 iki 2012-10-31 (b.l. 41, 43) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 - 422 str. str.,

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir nubausti 6 (šešių) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir nubausti 5 (penkių) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti J. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

Į bausmės laiką įskaityti E. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

J. Z. ir E. Z. išaiškinti, kad:

Nesutikdamos su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Z. ir E. Z. per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamos surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautus prašymus, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. pripažinęs kaltinamąsias kaltomis, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irena Stefanovič