Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1419-553/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-01
Bylos Nr.
e2S-1419-553/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06943-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
UAB „Inverstatus“
Atsakovas
UAB „Vakonda group”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1419-553/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06943-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Vakonda group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-13254-141/2016 pagal ieškovo UAB „Inverstatus“ ieškinį atsakovui UAB „Vakonda group” dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Vakonda group” prašė panaikinti jo atžvilgiu 2016-03-02 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti nutartį vykdyti skubiai. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kad nėra CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų ir argumentų apie atsakovo buveinės vietos keitimą ir panašius veiksmus, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas siekia apsunkti galimą išieškojimą vykdant teismo sprendimą, taip pat kad atsakovo atžvilgiu reikalaujama suma yra didelė. Teigia, kad turi pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės esą varžo atsakovo veiklą, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus, šalių pusiausvyrą ir pusiausvyrą tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir UAB „Vakonda group” teisių apsaugos. Prie prašymo atsakovas pateikė 2016-02-25 UAB „Vakonda group” balanso už laikotarpį 2016-01-01 -2016-02-25 kopiją bei 2015-09-02, 2015-01-14, 2015-09-10 rangos sutarčių kopijas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-15 nutartimi nutarė atsakovo UAB „Vakonda group” prašymą dėl 2016-03-02 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13254-141/2016 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.

Teismas nurodė, kad paskutiniai atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui yra pateikti tik už 2014 metus, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų patikimumo. Teismas iš Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovas turi ir daugiau pradelstų įsiskolinimų. Taigi, teismas laikė, kad 7 148,82 EUR reikalavimo suma juridiniam asmeniui, nevykdančiam prievolės atsiskaityti ir turinčiam pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, laikytina didele. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas objektyvių duomenų, patvirtinančių gerą finansinę padėtį nepateikė, sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, jog yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių CPK 149 straipsnio pagrindu ir atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutartį bei leisti skubiai vykdyti nutartį panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų ir argumentų apie atsakovo buveinės vietos keitimą ir panašius veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant teismo sprendimą, taip pat, kad atsakovo atžvilgiu reikalaujama suma yra didelė. Todėl šioje byloje nėra jokių įrodymų apie realią grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Pagal balansą atsakovas yra mokus juridinis asmuo. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pridėtu balansu, kadangi balanso neregistravimas Juridinių asmenų registre nereiškia balanso nepatikimumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis pagal balansą atsakovo mokėtinų sumų vis dar nėra suėjusi ir nepagrįstai trumpalaikį turtą vertino kaip nepatikimą. Teismas nenurodė, kokia informacija apie pradelstus įmonės įsiskolinimus nurodyta Liteko sistemoje. Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus dėl ieškovo ieškinio, taigi konstatuojama, jog ieškovo reikalavimo priteisimas tikėtinai nepagrįstas. Laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo ūkinę-komercinę veiklą, nes užkerta kelią statybos darbų pagal sudarytas sutartis atlikimui, pelningų sandoriui pasirašymui, jau esamų sandorių vykdymui. Atsakovo kreipimasis dėl įmonės restruktūrizavimo tik patvirtina atsakovo siekį toliau vykdyti veiklą ir sąžiningai atsiskaityti su visais kreditoriais.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovo pateiktas balansas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi yra sudarytas subjektyviai paties atsakovo, VĮ Registrų centrui nėra pateiktas, taigi neįmanoma patikrinti balanse nurodytų duomenų objektyvumo. Be to, absoliučią daugumą atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas. Nėra aišku, ar į balansą įtrauktas trumpalaikis turtas yra realus. Atsakovo nurodyti trys valdomi nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti arba įkeisti, be to objektų vertė nedidelė. Pateiktos statybos rangos sutartys neįrodo geros atsakovo turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-03-15 nutartimi netenkino prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-03-15 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui neužtenka pateikti prašymo, jis turi būti pagrįstas. Atsakovas, teigdamas, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turi pareigą įrodyti atitinkamas aplinkybes. Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas siejamas su aplinkybių išnykimu, kurios buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to atsakovas, prašydamas teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, turėjo pareigą įrodyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškinio patenkinimo atveju nekeltų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą grindė aplinkybėmis, jog 2016-02-25 dienos balanso duomenimis įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su visais kreditoriais, be to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nepagrįstai varžo atsakovo teises.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovas nepaneigė aplinkybių dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas įvertino atsakovo finansinę padėtį ir padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių gerą finansinę padėtį, todėl ieškovo reikalaujama 7 148,82 EUR dydžio suma atsakovui yra didelė.

Apeliantas apeliaciniame nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie UAB „Vakonda group“ nemokumą, buvimo vietos keitimą ar panašius veiksmus, kurie leistų manyti apie sprendimo vykdymo apsunkinimą, ar kad reikalaujama suma atsakovo atžvilgiu yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2016-04-27 nutartimi atsisakė UAB „Vakonda group“ iškelti restruktūrizavimo bylą, nutartyje konstatuodamas, kad nutarties priėmimo dienai UAB „Vakonda group“ atitinka nemokios įmonės būklę ir įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus. Nors ši nutartis nėra įsitesėjusi, tačiau ji leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovui ieškinio suma yra didele ir ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nėra užtikrintas. Apie sunkią apelianto finansinę padėtį patvirtina ir daugelis bylų nagrinėjamų teismuose atsakovo atžvilgiu ir jose priimti sprendimai sumokėti skolą tretiesiems asmenims (CPK 179 str. 3 d.). Taigi nurodytos aplinkybės nepaneigia išvados, kad ieškovo pareikšto reikalavimo dydis šiuo atveju nepadidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos (CPK 185 str.).

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas nevertino pridėto prie prašymo balanso, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas detaliai išanalizavo ir pasisakė dėl 2016-02-25 balanso.

Apelianto teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovo teises ir trukdo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Teismas apelianto argumentus dėl negalėjimo vykdyti veiklos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių laiko nepakankamais panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principų, kadangi skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, nustatytas areštuojamo turto eiliškumas, leidžiama atlikti privalomus mokėjimus valstybei, įmonės darbuotojams, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.

Atsakovui leistinais rašytiniais įrodymais neįrodžius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Ieškovas UAB „Inverstatus“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 145,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui UAB „Inverstatus“ iš apelianto priteisiama 145,20 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vakonda group“ (į.k. 300605002) ieškovo UAB „Inverstatus“ (į.k. 186757226) naudai 145,20 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Aldona Tilindienė