- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-1085-195/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutarimas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK) Ukmergės rajono policijos komisariatą (toliau-PK), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą Z. M. atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo.
2014 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šį nutarimą Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2014 m. spalio 6 d. apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintajam skyriui.
2014 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroras Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymą atmetė.
Pastarąjį nutarimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas apskundė Ukmergės rajono apylinkės teismui.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą atsisakyti pardėti ikiteisminį tyrimą bei panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad byloje yra duomenys apie tai, kad Z. M., būdama gydytoja į tikrą kompensuojamų vaistų recepto blanką įklijavo negaliojantį gydytojo tapatybę patvirtinantį lipduką (toliau – GTPL), išrašydama pati sau kompensuojamą vaistą Tianeptinum už jį nemokėjo visai arba mokėjo tik dalį kainos, todėl galimai padarė Vilniaus teritorinei liginių kasai 5 415,10 Lt žalą. Nurodė, kad šioje byloje būtina nustatyti ar receptus išrašęs asmuo turi tam leidimą, ar jis nepažeidė teisės aktais nustatytos tvarkos. Apylinkės teismas savo nutartyje taip pat pažymėjo, kad medžiagoje nėra duomenų apie Z. M. ligos istoriją, nėra aišku ar apie vaisto Tianeptinum paskyrimą yra pažymėta ligonės Z. M. ambulatorinėje kortelėje, ar nurodyti recepto serija ir numeris. Nurodė, jo ikiteisminį tyrimą tikslinga pradėti pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimą dėl galimai gydytojos Z. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d.
Savo skundu Vilniaus apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK kriminalinės policijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skunde prokuroras nurodo, kad gydytoja Z. M. eidama vidaus ligų gydytojo pareigas, negalėjo atlikti gydytojui – psichiatrui priskirtų pareigų ir pati sau išrašyti kompensuojamąjį vaistą Tianeptinum, todėl šie gydytojos Z. M. veiksmai turi būti vertinami kaip jai suteiktų įgaliojimų viršijimas. Prokuroras pažymi, kad gydytojos veiksmų kvalifikavimui pagal BK 300 str. 1 d. neturi reikšmės duomenys apie Z. M. ligos istoriją bei jos ambulatorinėje kortelėje esanti informacija apie vaisto Tianeptinum paskyrimą. Prokuroro manymu, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nurodo, kad šiuo atveju būtina konstatuoti, ar gydytoja Z. M., išrašydama ir įklijuodama į savo kompensuojamų vaistų receptus VšĮ „Molėtų ligoninė“ jai išduotus GTPL, suklastojo dokumentą kompensuojamų vaistų receptą, ar tokiais savo veiksmais viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
Prokuroro teigimu, gydytoja Z. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., kadangi jai, kaip gydytojai yra suteikta teisė naudoti gydytojo tapatybę patvirtinančius lipdukus, tačiau tik tos gydymo įstaigos, kurioje ji dirba. Nurodo, kad Z. M. kompensuojamus vaistus įgijo pažeisdama kompensuojamų vaistų išrašymo tvarką, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro skundą Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Atsiliepime nurodoma, kad gydytoja Z. M. į kompensuojamų vaistų receptų blankus įklijuodama negaliojančius GTPL galimai suklastojo 3 formos receptus kompensuojamiems vaistams, vėliau pagal šiuos galimai suklastotus receptus įsigijo PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamus vaistus. Pažymi, kad kompensuojamus vaistus pagal 3 formos receptus galima įsigyti tik tuomet kai tokie receptai yra tinkamai išrašyti ir yra galiojantys. 3 formos recepto blankai tampa galiojančiais receptais tik tuomet, kai yra tinkamai užpildyti, į juos įklijuojami galiojantys GTPL, yra gydytojo spaudas bei parašas. Atsiliepime teigiama, kad gydytojos išrašyti receptai negali būti laikomi tinkamai išrašyti ir galiojantys, kadangi vienas iš būtinų elementų, t.y. GTPL buvo negaliojantys. Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovo nuomone, gydytoja Z. M. turėjo žinoti ir žinojo kaip turi būti išrašomi receptai kompensuojamiems vaistams įsigyti, o įklijuodama į kompensuojamų vaitų recepto blanką negaliojantį GTPL, turėjo suprasti, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pažymi, jog teisės aktuose nustatyta, kad vaistą Tianeptinum gali išrašyti tik gydytojas psichiatras. Nurodo, kad šiuo atveju būtina įvertinti ne tik tai ar vaistą išrašė tinkamos kvalifikacijos gydytojas, bet ir tai, ar gydantis gydytojas turėjo teisę būtent tam pacientui išrašyti kompensuojamus vaistus, ar tokių vaistų išrašymas yra tinamai įformintas konkretaus paciento medicininėje dokumentacijoje.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro skundas tenkintinas.
Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad Z. M. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė" vidaus ligų gydytoja, jai išduota licencija galioja nuo 2014 m. gruodžio 30 d. Z. M. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 5 d dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus ligų gydytoja (b.1.6). Nutraukdama darbo santykius su VšĮ (duomenys neskelbtini) GTPL atsakingam darbuotojui negrąžino.
Apklausta Z. M. nurodė, kad nebuvo supažindinta su VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus darbo taisyklėmis bei lipdukų naudojimo tvarka. Nurodė, kad visuomet sunaudodavo visus turimus lipdukus, neatsižvelgdama į tai, kuri gydymo įstaiga jai juos išdavė (1.7).
Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. S-374 esančio byloje matyti, kad Z. M. raštiškai nebuvo supažindinta su Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.110 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (b.l.10).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė" vidaus ligų gydytoja Z. M. naudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) jai išduotus GTPL. Nustatyta, kad kompensuojamų vaistų receptuose gydytoja Z. M. save nurodė, kaip gydytoją, išrašančią kompensuojamą vaistą sau pačiai.
Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad būtina nustatyti aplinkybes apie tai ar galėjo būdama vidaus ligų gydytoja Z. M. išrašyti tokios rūšies vaistą kaip Tianeptinum, ar turėjo teisę pati save gydyti, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie Z. M. ligos istoriją, neaišku ar apie vaisto paskyrimą yra pažymėta jos ambulatorinėje kortelėje. Patikrinus bylos duomenis pažymėtina, kad tai, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie Z. M. ligos istoriją, neaišku ar apie vaisto Tianeptinum paskyrimą yra pažymėta jos kaip ligonio ambulatorinėje kortelėje neturi teisinės reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui pagal BK 300 str. 1 d. Akivaizdu, kad Z. M. būdama vidaus ligų gydytoja, negalėjo atlikti gydytojui psichiatrui priskirtų pareigų ir pati sau išrašyti kompensuojamąjį vaistą Tianeptinum, tačiau šis faktas nesudaro pagrindo jos atžvilgiu kelti baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 str. 1 d., kadangi jai, kaip gydytojai yra suteikta teisė naudoti gydytojo tapatybę patvirtinančius lipdukus, tačiau tik tos gydymo įstaigos, kurioje ji dirba.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gydytojos Z. M. atliktų veiksmų aplinkybės yra aiškios, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nustatyta, kad Z.M. gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų neklastojo, kompensuojamų vaistų knygelėje save nurodė kaip gydytoją, išrašančią vaistą, vaistus išrašė sau ir tokius vaistus, kuriuos jau paskyrė gydytojas psichiatras J.Pūkas, todėl laikyti, kad buvo padaryti nusikalstami veiksmai klastojant dokumentus, pagrindo nėra. Kaip pagrįstai savo skunde nurodo prokuroras gydytoja Z. M. galimai viršijo jai suteiktus įgaliojimus, galimai pažeisdama nustatytą tvarką įgijo kompensuojamus vaistus bei nesumokėjo daugiau nei 5000 Lt privalomajam sveikatos draudimo fondui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimu konstatuotina, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią baudžiamąją atsakomybę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad Z. M. kompensuojamus vaistus galimai įgijo pažeisdama kompensuojamų vaistų receptų išrašymo tvarką, Vilniaus teritorinė ligonių kasa gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka. Taip pat sutiktina su prokuroro skunde išdėstyta pozicija, kad gydytojos Z. M. veiksmuose gali būti drausminio nusižengimo požymių, tačiau jie turi būti nustatyti išsiaiškinus visas aplinkybes ir esant tą patvirtinantiems duomenims.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti, palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutarimą bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą
Nutartis neskundžiama.