Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-05-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-1603-344/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
e2YT-1603-344/2016
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01212-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
D. B., Valstybės įmonei „Turto bankas“, B. M., A. Š., Z. L., B. K., S. K., V. B.
Advokatai
Rita Lankutienė
Kategorijos
  • 2.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-1603-344/2016Proceso Nr. 2-29-3-01212-2016-1Procesinio sprendimo kategorija2.3.1.2.; 2.4.1.1.; 2.4.1.3.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.; 3.4.4.15.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant pareiškėjai L. J.,jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei,suinteresuotam asmeniui D. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos L. J., atstovaujamos advokatės Ritos Lankutienės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, D. B., B. M., A. Š., Z. L., B. K., S. K. ir V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo faktiškai valdant).

Teismas nustatė :

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. balandžio 6 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos L. J., atstovaujamos advokatės Ritos Lankutienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašant nustatyti, kad pareiškėja L. J. po motinos L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir po tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 97/46472, – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai šį turtą valdydama kaip savo. Pareiškime pažymėjo, kad po pareiškėjos tėvų mirties liko jų nekilnojamasis turtas, kuris yra valstybinės žemės sklype. Žemės sklypas tinkamai nesuformuotas ir neįteisintas, pirkimo-pardavimo sutartis su statinių savininku nesudaryta. Po tėvų mirties dėl palikimo priėmimo nei tėvas nesikreipė, nei kiti galimi paveldėtojai nesikreipė. Po motinos mirties tėvų namus prižiūrėjo pareiškėja, šiuo metu senelių name gyvena pareiškėjos dukra V. B..

Pareiškėja L. J. prašė pareiškimą tenkinti, ir nurodė, kad po mamos mirties ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes tėvas tuo metu jau sirgo ir buvo globojamas pas seserį. Ji viena rūpinosi tėvams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, nes apie ketverius metus gyveno tėvų namuose, vėliau pasistatė namą ir išsikėlė, tačiau tėvų namus prižiūrėjo, nuomojo Viekšnių profesinės technikos mokyklos moksleiviams iki 1996 metų, po to, namuose gyveno pareiškėjos dukra.

Suinteresuotas asmuo D. B. paaiškino, kad pareiškėja yra jos sesuo. Motina sirgo apie penkerius metus, ją prižiūrėjo pareiškėja. Šeimoje užaugo 7 vaikai, kurie pritarė tam, kad sesuo gyvens tėvų namuose. Mamos mirties laikotarpiu tėvas gulėjo ligoninėje, iš kurios namo nebegrįžo, nes persikėlė gyventi pas ją ir gyveno iki mirties. Visų brolių ir seserų bendru susitarimu pareiškėjai atiteko tėvams priklausęs turtas, todėl prašė pareiškimą patenkinti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad apie galimą palikėjų L. K. ir A. K. palikimo perėjimą Valstybei pranešimo negavo, neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė L. K. ir A. K. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. J. yra L. K. ir A. K. dukra (8, 9, 10, 11 b. l.). Pareiškėjos tėvai turėjo dar 6 vaikus: dukras D. B. (12, 13 b. l.), B. M. (13, 14 b. l.), A. Š. (16, 17 b. l.), Z. L. (18, 20 b. l.), sūnus B. K. (19, 20 b. l.), ir S. K. (21 b. l.). Pareiškėjos tėvai L. K. ir A. K. santuoką sudarė 1947 m. sausio 3 d. (25 b. l.). Pareiškėjos motina L. K. mirė (duomenys neskelbtini) (23 b. l.). Pareiškėjos motinos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, įsigytas 1981 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, esantis (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (27-28 b. l.).

Pareiškėjos tėvai sudarė santuoką 1947 m. sausio 3 d., todėl sutuoktinių turto teisinį rėžimą reglamentavo tuo metu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (1969 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija), kuris reglamentavo, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas 21 straipsnis), todėl nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokos metu ir buvo mirusių pareiškėjos tėvų L. K. ir A. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

(duomenys neskelbtini) mirus L. K. paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo (29 b. l.). Pareiškėjos tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (24 b. l.). Pareiškėja iki tėvų mirties ir po jų mirties gyveno tėvams priklausiusiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi paliktu turtu, jį tvarkė ir valdė. Nuo 1996 metų name gyvena pareiškėjos dukra V. B. (30 b. l.). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes žemės sklypas nėra įteisintas (31 b. l.).

Pareiškėja L. J. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius (32 b. l.). Pareiškėjos dukra V. B. sudarė pakuočių atliekų ir stiklo pakuočių surinkimo konteinerių panaudos sutartį (33 b. l.), telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį (34 b. l.), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (35-36 b. l.),

Pareiškėjos seserys ir broliai, kurie pripažinti suinteresuotais asmenimis, prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nepareiškė, suinteresuotas asmuo D. B. prašė pareiškimą patenkinti ir nurodė, kad visi suinteresuoti pareiškimo patenkinimu.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Po L. K. ir A. K. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Duomenų, kad L. K. ir A. K. būtų sudarę testamentus byloje nėra, po jų mirties palikimą priėmė jų dukra, t. y. pareiškėja L. J., pradėdama jį faktiškai valdyti. Duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo byloje nėra.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, siekdamas įgyvendinti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad pareiškimas įrodytas ir yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. J. faktiniu valdymu priėmė po motinos L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir po tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą, t. y. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėja po tėvų mirties rūpinosi jų palikimu, jiems priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, kurio daugiau niekas iš įpėdinių nepriėmė. Pareiškėjos L. J. faktinis turto dalies valdymas, jo naudojimas ir disponavimas turtu pasireiškė tuo, kad ji rūpinosi likusiu tėvų nekilnojamuoju turtu, tvarkė, mokėjo mokesčius, juo leido naudotis kitiems asmenims, kurie mokėjo mokesčius ir sudarinėjo sutartis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teises paveldėti tėvų nekilnojamąjį turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 268, 444 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo motinos L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, tame tarpe ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teises paveldėti tėvų turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė