Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-984/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
1-61-984/2015
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00249-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
A. A., A. K.
Nukentėjusysis
E. L.
Kategorijos
  • 1.2.4.8Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-984/2015Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00249-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

kaltinamiesiems A. A., A. K. ir jų gynėjui advokatui D. Ž.,nukentėjusiajam E. L. ir jo atstovei advokatei I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, tarnaujan­tis (duomenys neskelbtini), žvalgu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, ir

A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietu­vos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, tar­naujantis (duomenys neskelbtini) žvalgu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir A. K., byloje kaltinami tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 4.30 val., veikdami bendrininkų grupėje vienas su kitu, H. S. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, įvykusio konflikto metu smurtiniais veiksmais sužalojo E. L.: A. K., stovėdamas priekyje E. L., tyčia staigiu judesiu abiem rankomis, suduodamas smūgį į krūtinę (pečius), jį pastūmė atgal ir tuo pat metu A. A., stovėdamas E. L. už nugaros, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvos sritį (pakaušį), dėl šių A. A. ir A. K. bendrų smurtinių veiksmų nukentėjusysis nugriuvo kieme ant žemės, atsitrenkdamas galvos dešine momenine (pa­kaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių, ir tokiu būdu patirdamas odos nubrozdinimą su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu dešinėje momeninėje srityje, abiejų momenkaulių bei pakauškaulio, ties lambdine siūle, lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairė­je momeninėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės pusės kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontuziniais židiniais kairės pusės kaktinėje ir smilkininėje skiltyse. Šiais bendrais veiksmais A. A. ir A. K. sunkiai sutrikdė E. L. sveikatą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu de­monstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamieji kaltais neprisipažino.

Kaltinamasis A. A. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą vakarą svečiavosi pas A. S.. Įėjus į namus matė, kaip du vyrai guldo neblaivų vyrą. Vėliau paaiškėjo, kad tai E. L.. Kai prisėdo prie stalo, pradėjo „kabinėtis“ J. P.. Visi gėrė alų, vėliau išėjo į lauką. Lauke įvyko konfliktas. Jis su A. K. nusprendė išvažiuoti. Į kaltinamųjų pusę bėgo J. P., kažką įrodinėjo, užkabino bagažinę, bagažinė atsidarė, jis į ją atsitrenkė, o A. A. iš inercijos į ją įstūmė. A. S. ir jos motina pykosi, buvo susikibusios, nugriuvusios ant žemės, vėliau A. pas kaltinamuosius į mašiną atsisėdo ir išvažiavo kartu. A. prašė parvežti ją namo ir motiną apraminti. Atvažiavus atgal, kieme A. motina stovėjo su ginklu ir įrėmė jam į krūtinę ginklą. A. buvo likusi mašinoje. Netoli A. motinos stovėjo J. P. ir E. L.. Jis atėmė iš A. motinos ginklą. Tuo metu matė, kaip A. K. stumdosi su E. L., tačiau nematė, kad E. L. griuvo. Vėliau atsisukęs matė, kad A. motina nuėjo į namą, o A. K. buvo susikabinęs su J. P., o E. L. jau gulėjo. Priėjęs įspyrė J. P., nes A. K. negalėjo nuo jo apsiginti. Su ginklu negalėjo užkabinti E. L., kadangi ginklą atiminėjo priešingoje pusėje, nei stovėjo žmonės. Kaip nugriuvo E. L., nematė. Jis nežino, ar atimdamas ginklą galėjo suduoti E. L., tačiau jo nuomone, negalėjo. Ginklą atiminėjo iš kairės pusės, nebent H. S. užkabino E. L. alkūne. E. L. nuo jo per žingsnį stovėjo. Anksčiau galvojo, kad galėjo užkabinti E. L., o šiuo metu mano, kad negalėjo. E. L. vėliau susitikus kavinėje pasakojo, kad jis pats nieko neatsimena, kaip viskas vyko.

Kaltinamasis A. K. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio vakarą buvo blaivus. A. pakvietė juos į svečius. Atvažiavęs matė, kaip Ž. B. su J. P. vedė visiškai girtą E. L. miegoti. Jis klausė, kas jam yra?, o jam buvo atsakyta, kad jis visiškai girtas, jam reikia porą valandų pamiegoti. Buvo apie 20-21 val. Avažiavę į svečius, atsisėdo prie stalo, prie kurio buvo A. S., jos mama, J. P., kuris pradėjo užgaulioti atvykusius, buvo išgėręs, žodis po žodžio ir pradėjo su J. P. konfliktuoti, nors mėgino išvengti konflikto. J. P. buvo agresyvus. Ž. B. pasakė, kad eina į lauką, į tualetą ir jis ėjo lauką, o J. P. jį užgavo petimi, tada jis jam pakišo koją. Justinas nugriuvo. Tai matė A. motina, kuri sakė „o, jėzau, o jėzau, muštynės“. Tuomet visi išėjo į kiemą, prasidėjo apsižodžiavimai. Jis su A. K., A. ir Ž. B. susiruošė išvažiuoti. A. motina neleido dukrai važiuoti. Tuo metu pamatė, kad J. P. guli automobilio bagažinėje, jis nematė kaip jis ten atsidūrė. Jis J. P. iš bagažinės iškėlė, visi atsisėdo į mašiną ir išvažiavo, apsuko ratą Žaliojoje pėsčiųjų keliu. J. P. nuolat skambino Ž. B., apie ką kalbėjo, nežino. A. S. vis prašė parvežti ją namo. Jie ją parvežė iki keliuko, o A. S. prašė nueiti pakalbėti su jos motina, kadangi prieš tai su ja susipyko, voliojosi ant žolės, mušėsi. Ž. B. išlipęs iš automobilio nuėjo namo. A. A. nuėjo į A. namų kiemą, o jis iš paskos. Namų kieme juos pasitiko A. motina su šautuvu. Kai priėjo arčiau, pamatė į A. įremtą šautuvą. Šalia A. motinos stovėjo J. P. ir E. L.. Jam priėjus, E. L. jį pastūmė. Jis E. L. pastūmė atgal, tačiau E. L. nuo pastūmimo nenugriuvo ir tuo metu J. P. „prišoko“ prie jo ir pradėjo jį kumščiuoti. Kieme buvo skaldos ties įvažiavimu. Kur nukrito E. L. ir apskritai, ar jis nukrito, jis negali atsakyti į šį klausimą.

Nukentėjęs E. L. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad smulkiai labai papasakoti nieko nebegali, neprisimena. Kaltinamųjų nepažinojo. Žino, kad du kaltinamieji jį sumušė, už ką nežino, kaip buvo rastas sumuštas ir kaip buvo išvežtas su greitąją medicinos pagalba į ligoninę, taip pat nežino. Po sužalojimų neteko atminties. Šiuo metu dirba vairuotoju, ne vienas, su tėvo pagalba, nes vienas nesugebėtų dirbti. Nežino, ar vienas, ar abu kaltinamieji jį sumušė. Žino tik tiek, kad buvo minėtą vakarą svečiuose pas A. S.. Tą vakarą pas ją atvyko ir kaltinamieji. Kas vyko toliau, pasakyti negalėjo. Taip pat negalėjo pasakyti, kas jam galėjo suduoti smūgį per galvą, nes negali prisiminti, kaip visi stovėjo. Tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, 2-3 stiklines alaus išgėrė. Jautė, kad jam buvo suduota į pakaušį kietu daiktu. Jo nuomone, taip susižaloti nukritus ant žemės, negalima. Po sužalojimo jaučiasi dabar kitaip, svaigsta ir skauda galva, nėra atminties. Tuo metu buvo baigęs antrą kursą, buvo likę mokytis tik vieneri metai, bet po minėtų įvykių mokslų taip ir nebaigė, neleido sveikata.

Liudytoja D. L. bylos nagrinėjimo parodė, kad ankstų rytą jai paskambino A. mama H. S. ir pranešė, jog sūnus jos kieme guli be sąmonės. Nuvažiavusi į įvykio vietą, rado jos namo kieme sūnų pievoje gulintį be sąmonės, kruvina galva. Kitą dieną į ligoninę buvo atvažiavęs aukštesnis (A. K.), atsiprašinėjo dėl įvykio, jautėsi kaltas, verkė, siūlė 500 Lt kompensaciją ir sumokėjo. Buvo atvažiavęs į ligoninę kelis kartus. Sūnui buvo padaryta ne tik galvos trauma, jis buvo visas suspardytas, mėlynas. A. A. mama nuolatos skambino, teiravosi, labai pergyveno. Nukentėjusiojo motina negalėjo atsakyti, už ką jai buvo mokami pinigai – ar už galvos traumą, ar kūno sužalojimus. Po įvykio sūnus savaitę gulėjo ligoninėje, nepažino žmonių, o vėliau dar mėnesį reabilitacijoje gydėsi. Sūnus turėjo eiti į trečią kursą, tačiau mokslus teko mesti dėl suprastėjusios atminties. Sūnus viską pamiršdavo, nežinojo kokiame kaime gyvena, kokie seserų vardai. Reabilitacijoje jo vieno niekur neišleisdavo, kad nepasiklystų. Dėl įvykio sūnus nieko tiksliai pasakyti negalėjo, tik kad gavo smūgį iš nugaros į galvą. Sutriko regėjimas, atsirado galvos skausmai, reikėjo gerti nuskausminamuosius. Šiuo metu su tėvu kartu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, važiuoja viena transporto priemone. Teises išsilaikė prieš 7 – 8 mėnesius. Sukūrė šeimą, turi du vaikus. Sūnus pasidarė piktesnis, irzlesnis. Teko lankytis pas psichologą.

Liudytoja H. S. bylos nagrinėjimo parodė, kad minėtą vakarą pas jos dukrą svečiavosi kaltinamieji ir kitas jaunimas, gėrė alkoholį. Tarp jaunimo vyko konfliktas. Kaltinamieji buvo J. P. įkišę į savo automobilio bagažinę, jinai jį išgelbėjo. Kaltinamieji išvažiavo, o vėliau vėl grįžo, labai aršūs. Tuomet ji su J. P. ir E. L. išėjo į kiemą. Ji savigynai paėmė orinį šautuvą. J. P. su E. L. stovėjo šalia ar už nugaros, nepamena. Iš priekio atėjo A. A. ir atėmė iš jos šautuvą, išsuko jį iš rankų. Tuo metu visi pradėjo mosikuotis, muštis, ji įlėkė į namus, skambino vyrui. Kai sugrįžo, kaltinamųjų jau nebuvo, o E. L. gulėjo ant žemės, J. P. sėdėjo verandoje. Ne iš karto suprato, kad E. L. gulėjo be sąmonės, pradėjo jį judinti, žadinti, už galvos paėmė ir pamatė savo kruvinas rankas. Toje vietoje, kur gulėjo E. L., buvo kiemo žolė. Ji nematė, kaip buvo suduoti smūgiai E. L. ir J. P., nes tuo metu buvo namuose. Po muštynių atimtas iš jos orinis šautuvas buvo sulaužytas. Sulaužytą šautuvą rado tik kitą dieną. Tą vakarą ji pykosi su dukra, kadangi ji sėdėjo A. K. ant kelių, o šis vedęs.

Liudytoja A. S. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sunkiai prisimena įvykius. Kaltinamieji atvažiavo pas ją į svečius vėliau, nei Ž. B., E. L. ir J. P.. E. L. nuėjo miegoti. Kodėl nuėjo miegoti, reikia jo klausti, gal jam negera buvo. Visi buvo išgėrę. Į lauką išėjo A. su J., greičiausiai nuo to ir prasidėjo konfliktas lauke tarp jų. Ji su kaltinamaisiais buvo išvažiavusi iš namų, kartu važiavo ir Ž. B., apvažiavo Jauniūnus. E. L. tuo metu miegojo. Vėliau visi sugrįžo namo. Ji vėliau išlipo iš mašinos, buvo užsnūdusi, galvojo eiti namo. Kodėl kaltinamieji pirmi nuėjo į jos namų kiemą, nežino. Mašina buvo palikta prie kelio. Kokios nuotaikos jie išlipo iš mašinos, nematė. Kai atėjo į savo namų kiemą, visi jau buvo išsiskirstę. Muštynių nematė. Mama pasakojo, kad J. P. buvo pažadinęs E. L., tada atėjo kaltinamieji ir tarp jų įvyko konfliktas. Mama labai išsigando, išsinešė ginklą, norėjo pagąsdinti. Ginklas buvo neužtaisytas. Ginklą iš mamos atėmė. Jokio konflikto tarp jos ir motinos tą vakarą neįžvelgia.

Liudytojas Ž. B. bylos nagrinėjimo parodė, kad išsamiai neatsimena įvykių ir kaip atsidūrė pas A. S.. Prisimena tik tiek, kad pas ją vyko pasisėdėjimas, buvo geriamas alkoholis. Nukentėjęs E. L. taip pat pas A. S. gėrė alkoholį.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į H. S. sodybą antrąjį kartą (2010-08-26 naktį) atvyko kartu su A. K., nes vežė kartu su jais automobilyje bu­vusią A. S. į namus. Kadangi A. prieš išvažiavimą susipyko su mama, tai ji bijojo grįžti į namus, todėl ji paprašė, kad jie pakalbėtų su jos motina, jog ši nepyktų. Todėl jis ir A. K. į tą sodybą ir nuėjo, o A. pasiliko automobilyje. Kadangi kelias duobėtas, tai jie automobilį paliko toliau nuo sodybos, nors prieš tai ir buvo privažiavę. Tikslo konfliktuoti ar muštis nebuvo. Kai jie atėjo į H. S. sodybą, prie senojo namo įėjimo stovėjo H. S., E. L. ir J. P.. Kai jis priėjo prie H. S., pastaroji rankose pakėlė orinį šautuvą ir jis abiem rankomis suėmė tą šautuvą ir išsukdamas iš rankų, atėmė jį. Tuo pat metu jis deši­nėje pusėje akies krašteliu matė, kad tarp E. L. ir A. K. vyksta kažkoks susistumdymas. Kuris ką konkrečiai darė, jis nematė. Kai jis atėmė iš H. S. šautuvą ir atsi­suko į tą pusę, kur prieš tai buvo susistumdymas tarp E. L. ir A. K., pamatė, kad E. L. guli ant žemės aukštielninkas. Tuo metu A. K. ir J. P. stovėdami stumdėsi. Taigi, tuo metu E. L. gulėjo jo dešinėje pusėje maždaug už 1,5 metro, o už 2 metrų nuo E. L., taip pat jo dešinėje pusėje, stumdėsi A. K. ir J. P.. Dėl kokios priežasties nugriuvo ant žemės E. L., jis nežino. Nematė, kad E. L. A. K. butų sudavęs. Jis E. L. nepastūmė ir nesudavė nė vieno karto, net prie jo neprisilietė (3 t., 7-75 b. l.).

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į H. S. sodybą antrąjį kartą (2010-08-26 naktį) atvyko kartu su A. A., nes kartu su jais automobilyje buvusi A. S. paprašė Arūno, jog jis nueitų į namus pasižiūrėti, ar dar jos motina pyksta (nes prieš išvažiavimą ji su motina susipyko). Jis kartu su Arūnu nuėjo į tą sodybą. Tikslo konf­liktuoti ar muštis, neturėjo. Jis patvirtina, kad E. L. pastūmė, nes norėjo jį atstumti nuo savęs, kai E. L. prieš tai pastūmė jį. Tai buvo tiesiog atoveiksmis į E. L. elgesį – E. L. pastūmė jį, tuomet jis E. L. atstūmė nuo savęs. Į kurią kūno vietą jis atsirėmė rankomis, pastumdamas E. L., nežino. Galbūt galėjo būti net viena ranka atlik­tas pastūmimas. Po jo pastūmimo E. L. tikrai nenugriuvo. Nei vieno smūgio jis E. L. nesudavė. Tuo pat metu jį užpuolė J. P. ir jie susigrūmė. Todėl, kas vyko su E. L., jis nematė. Kai jis atsistojo po grumtynių su J. P., pamatė E. L. gulintį ant žemės. Jis gulėjo ant nugaros. Ar E. L. kas nors sudavė kokį smūgį, jis nematė. Ką tuo metu veikė A. A., jis neprisimena. Tą naktį E. L. buvo visiškai girtas, jo būklė buvo nestabili (3 t., 65-66 b. l.).

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-08-25 nuo vakaro jis kartu su J. P. ir Ž. B. pas pažįstamą A. S. namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Naktį, jis valandos nežino, pas A. atvažiavo dar du jos pažįstami vaikinai. E. L. jų nepažįsta ir matė juos pirmą kartą. Šie irgi prisėdo prie stalo. Greitai jis nuėjo miegoti į kitą kambario galą, kuris yra at­skirtas siena be durų. Kol jis dar prie jų sėdėjo, jokių konfliktų nebuvo, visi kalbėjosi draugiš­kai. Kas vyko toliau, jis nežino, nes miegojo. Kai atsikėlė, kambaryje nieko nebuvo. Kai išėjo į lau­ką, lauke buvo J. P. ir A. motina. Ji rankose turėjo orinį šautuvą. Matė, kaip išlipę iš au­tomobilio link jų ateina tie du nepažįstami vaikinai. Jie ėjo nieko nekalbėdami. Kas čia vyko, jis ne­žinojo. Aukštesnis vaikinas (A. K.) priėjęs priėjo, be jokios priežasties jį pastūmė rankomis toliau nuo sa­vęs. Tas vaikinas jam nieko nesakė, tik pastūmė. Tada jis pajuto smūgį su kažkokiu kietu daiktu į pakaušio sritį. Po šio smūgio jis nieko nepamena. Kodėl šie vaikinai juos užpuolė, jis nežino. Jis galvoja, kad tą smūgį jam sudavė mažesnis vaikinas (A. A.), nes aukštesnis stovėjo priešais jį, po pastūmi­mo, smūgis buvo iš nugaros. Daugiau apie tą įvykį nieko nepamena. Tą vakarą jis buvo išgėręs gal dvi stiklines alaus, bet girtas nebuvo.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, E. L. parodė: kad, kai jis naktį prabudo (niekas jo nežadino) ir išėjo iš A. S. namo į kiemą, ten stovėjo J. P. ir A. S. motina. Iš priekio atbėgo A. K. ir A. A., jie nieko nekalbėjo. Jis net nespėjo susigaudyti, kaip buvo užpultas. Prieš jį stovėjo aukštesnysis vaikinas. Pirmiausiai aukštesnysis vaikinas iš priekio jam, ar tai sudavė smūgį, ar tai jį pastūmė, bet jis nenugriuvo. Po to iš karto buvo smūgis jam į pakaušį. Su kuo jam sudavė, nematė. Po šio smūgio jis jau nieko neatsimena. Jis rankose jokių daiktų neturėjo; atgal niekam nesmūgiavo (1 t., 40-42 b. l., 2 t., 138-139 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė iš kur atėjo jį sužaloję vaikinai, vietą, kur stovėjo jis kartu su J. P., kai į kiemą atėjo vaikinai (1 t., 43-45 b. l.).

Liudytoja H. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-08-25 vakare pas jos dukrą Almantę atvažiavo Ž. B., E. L., J. P.. Jie visi sėdėjo naujame name. Apie 21-22 val. pas Almantę atvažiavo A. K. ir A. A.. Jie taip pat prisijungė prie jau sėdinčio jau­nimo. Praėjus valandai, ji ėjo į naują namą pasižiūrėti, ką jie daro. Tarpdury susitiko išeinančius į lauką A. K., Ž. B. ir J. P.. Ji pastebėjo, kad A. K. veidas yra piktas ir susidarė įspūdis, kad jie ne parūkyti draugiškai eina. Ji paklausė, kur jie eina. A. K. atsakė, kad eina už kampo pasišnekėti. Jie išėjo į lauką, o ji užėjo į namo vidų. Ten pažiūrėjusi, kad jie gražiai sėdi, išėjo atgal į lauką. Išėjusi pamatė ant žemės gulintį J. P. ir prie jo stovintį A. K., o Ž. B. stovėjo kiek toliau. Ji pradėjo šaukti ant A. K., nes suprato, kad tai jis sudavė Jus­tinui. A. K. atsakė, kad Justinas prisikalbėjo. Tuomet į lauką išėjo Almantė su A. A.. Tuo metu A. A. pribėgęs prie gulinčio J., kartu su A. K. jam įspyrė po kelis smūgius į šonus. Po to jie abu pakėlė gulintį J. nuo žemės ir įgrūdo jėga į automobilio, su kuriuo jie buvo atvykę, bagažinę. Kažkuris iš jų pasakė, kad truputį jį pasivežios. Ji neleido išvežti ir mėgino ištraukti Justiną iš bagažinės. A. K. ir A. A. buvo agresyviai nusiteikę. Kai ji ištraukė iš bagažinės J., jie labai greitai su mašina išvažiavo. Kartu su jais išvažiavo Ž. B. ir A.. Jiems išvažiavus, Justinas atsi­gavo ir nuėjo žadinti E. L., kuris viso šio konflikto metu miegojo. Jiems išvažiavus H. S. paskambino į policiją ir pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusę važiuoja ne­blaivus vairuotojas. A. A. matėsi, kad yra neblaivus, o A. K. ji gerai nepažįsta, todėl, ar buvo jis neblaivus, pasakyti negali. Kai J. pažadino E. L., buvo užėję pas ją į seną namą. J. jos prašė kokio daikto, kad apsiginti, nes jie pamatė, kad A. K. ir A. A. po kokių 15 min. grįžta atgal. Jie į kiemą neįvažiavo, bet tolokai nuo namų pastatė automobilį ir atėjo pėsti. Kai ji pamatė, kad ateina A. K. ir A. A., ji nepa­galvojo, kad vėl bus muštynės. A. A. yra buvęs jos kaimynas ir ji nieko blogo negal­vodama, paėmė neužtaisytą orinį šautuvą ir, išėjusi į kiemą, pasakė su tuo šautuvu „stokit, kur ei­ant“. Tai pasakė juokais. A. A. iš karto griebė už šautuvo ir nustūmė ją į šoną. Jis šau­tuvą iš jos atėmė. Ji eidama namo matė, kad vėl prasidėjo muštynės. Kas ten ką puolė ir kas su kuo mušėsi, ji nematė. Ji iš namų kvietė policiją. Kai iškvietė policiją, ji išėjo į lauką. Lauke A. K. ir A. A. jau nebuvo. Ant žemės kieme gulėjo J. P. ir E. L.. J. greitai atsigavo, o E. L. gulėjo. Ji priėjusi pasakė E., „kelkis“, bet jis tik sudejavo, nieko neatsakė. Ji iškvietė greitąją ir paskambino E. L. motinai. Tuo metu jokio šautuvo ji nematė. Tik ryte ji sulaužytą šautuvą rado numestą prie namo kampo, prie gėlių. Šautuvui buvo nulūžusi buožė. Atvykusi greitoji, E. L. ir J. P., išsi­vežė.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, liudytoja H. S. parodė, kad A. A. ir A. K. į jos sodybą po išvažiavimo grįžo greitai. Tuomet ir E. L. su J. P. išėjo iš namo. Ji turėjo orinį šautuvą ir jį atėmė A. A.. Ji atsinešė šautuvą, nes pagalvojo, kad tie vaikinai sustos, nepradės muštis. Atėmęs šautuvą, A. A. pradėjo mosikuotis. Kur vy­ko konfliktas, ten žemė. Kas ir kam sudavė, ji nematė. Tik po įvykio matė ant žemės gulinčius E. L. ir J. P.. Pajudintas J. P. atsikėlė, o E. L. gulėjo be sąmonės ir stenėjo. Jo pakaušis buvo kruvinas. Jis gulėjo ant nugaros (1 t., 4-7 b. l.; 2 t., 141-142 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytoja H. S. patvirtino savo pa­rodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė vietą prie savo seno namo, kur ji stovėjo su oriniu šautuvu, kai antrą kartą į kiemą atėjo A. A. ir A. K., vietą prie seno na­mo, kur tuo metu stovėjo E. L. ir J. P., vietas, kur ji rado gulinčius sumuštus E. L. ir J. P.. (1 t., 8-9 b. l.).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-08-25 vakare namuose gėrė alų Ž. B., E. L. ir J. P.. E. L. nuėjo į kitą kambarį miegoti. Apie 22 val. pas ją į svečius atvažiavo A. A. su A. K.. Jie taip pat prisėdo prie jų, kartu gėrė alų. A. K. alaus negėrė. Pradžioje visi draugiškai sėdėjo ir kalbėjosi. Po kokios valandos, o gal daugiau, J. P. pradėjo ginčytis su A. K.. Jie abu pasakė, kad eina į lauką, į tualetą. Su jais kartu išėjo ir Ž. B.. Po 10 min. atėjo motina ir pasakė, kad vaikinai lauke mušasi. Ji su A. A. irgi išėjo į lauką, o paskui grįžo namo. Kai ji po kokių 5 min. išėjo į lauką antrą kartą, tada lauke buvo triukšmas. Lauke šūkavo jos mama, ji šaukė ką jūs darot. Tada ji pamatė, kad J. P. guli A. A. automobilio bagažinėje. Jos mama mėgino J. iš bagažinės ištraukti. Ji tai pamačiusi, labai išsigando ir atsisėdo į A. automobilį. Greitai į automobilį atsisėdo A., A. ir Ž.. Jie visi išvažiavo iš kiemo, ir apvažiavo ratą Žaliosios miške, netoli namų ir grįžo atgal. Kai grįžo, į kiemą nevažiavo. Kai privažiavo jos namų keliuką, A. pasakė A., kad „varom“, o kur, nesakė. A. pradžioje nesutiko. Bet kai privažiavo jos namus, jie visi išlipo. Ž. nuėjo namo. Ką darė A. su A. jos kieme, ji nematė, nes buvo tamsu. A. su A. į mašiną grįžo po 10 min. Kai grįžo, jie pasakė, kad vėl susimušė, jog buvo pažadintas E. L., kad jis juos puolė.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, liudytoja A. S. parodė, kad iš savo sodybos ji išvažiavo su A. K., A. A. ir Ž. B.. Apvažiavo aplik mišką ir grįžo atgal. Automobilį pastatė maždaug už 400 metrų nuo jos namo. A. pasakė: „lipam“. A., A. ir Ž. išlipo, o ji pasiliko sėdėti automobilyje. Vaikinai nuėjo į jos kiemą. Ko jie ten nuėjo, ji nežino. Kas vyko kieme ji nematė, nes kiemo jai nesimatė. Kiemas yra negrįstas, kur vyko muštynės, yra betoninės trinkelės. Į automobilį grįžo vaikinai po 10 min. Jie sakė, kad susimušė labai su E. L. ir J. P. ir, kad iškvietė policiją (1 t., 15-18 b. l.; 2 t., 142-143, 145 b. l.).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-08-25 apie 18 val. 30 min. jis atvyko su draugu E. L. pas draugę A. į namus (duomenys neskelbtini). Ten jau buvo Ž. B.. Visi gėrė alų. Naktį, apie 1-2 val. atvažiavo du jam nepažįstami jaunuo­liai. Kiek jis su jais susipažino, vienas buvo vardu A., kitą vadino K.. Kai jie atvažiavo, matėsi, kad A. yra vartojęs alkoholį, o K. atrodė blaivus. Jis pamena, kad kažko pradėjo su tais vaikinais ginčytis. Jis pamena, kad būdamas lauke gavo smūgį į veidą ir nugriuvo, paskui dar gavo smūgį į galvą, paskui gulėjo automobilio bagažinėje, girdėjo kažkokį triukšmą. Greitai kažkas jį iš bagažinės ištraukė. Kai jį ištraukė, A., K. ir A. išvažiavo. Kai jis buvo mušamas, E. L. miegojo. Po kažkiek laiko A. ir K. su Almante sugrįžo. Ta­da buvo prabudęs ir E. L.. Kai pamatė, kad vėl grįžo tie vaikinai, jie išėjo į lauką. Lauke stovėjo A. mama. Ji rankose turėjo orinį šautuvą. Jis praeidamas pro A. mamą pa­sakė, kad ji padėtų šautuvą. Tie vaikinai, kai pamatė šautuvą, vėl įpyko ir vienas iš jų pribėgęs tren­kė ranka jam į galvą, nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Jis dar pamena, kad gavo smūgį į kairį šoną. Po to jis nieko nepamena. Kaip buvo mušamas E. L., jis nematė (1 t., 24-26 b. l.).

Paro­dymų patikrinimo vietoje metu J. P. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., 27-28 b. l.).

Liudytojas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-08-25 vakare jis su E. L. ir J. P. pas A. namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Apie 21-22 val. pas A. atvažiavo A. A. ir jo draugas K.. Jie prisijungė prie jų. Jiems atvažiavus, E. L. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Išgertuvių metu tarp J., A. A. ir K. prasidėjo žodinis konfliktas. Tas jų žodinis konfliktas vyko ra­miais balsais, nešaukiant, net balso tonai pakelti nebuvo. Po to į lauką išėjo A. K. ir J. P.. Kai jis išėjo į lauką, tai matė, kad A. K. J. P. pakišo koją ir šis pargriuvo. Kai J. pargriu­vo, jis nuėjo atgal namo. Vėl išėjęs į lauką jis matė, kad J. dar guli ant žemės. Jis matė, kaip A. mama J. traukė iš A. A. automobilio bagažinės. Lauke tuo metu buvo A. A. ir A. K.. Jie pasakė, kad važiuoja, ir jis atsisėdo pas juos į automobilį, nes jie prieš tai žadėjo jį pavežti iki namų. A. irgi sėdėjo tame automobilyje. Pakeliui jie nieko nekalbėjo. Greitai jam paskambino J. ir klausė, „kur yra tie lopai, nes atvaro chebra jų muš­ti“. Šiuos J. žodžius užgirdo ir A. K. su A. A.. A. A. norėjo važiuoti atgal pasižiūrėti, kas ten tokie atvažiuoja, o K. sakė, kad nereikia, kam tos proble­mos. Kai jie grįžo atgal, į kiemą nevažiavo, mašiną pastatė kokių 200 metrų atstumu, nes nenorėjo, kad muštynių metu ją sudaužytų. Tuo metu jis išėjo namo, o A. K. ir A. A. nuėjo pas A. į kiemą. Kas ten vyko toliau, jis nežino (1 t., 54-56 b. l.).

Liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ryte, po 4 val., jai te­lefonu paskambino H. S. ir pasakė, kad sūnus E. yra sumuštas ir be sąmonės. Kai ji atvažiavo, sūnus buvo be sąmonės. Vežamas į ligoninę jis vėmė. Iš burnos alkoholio kvapo nesijau­tė. Iš kaltinamųjų (A. A. ir A. K.) aukštesnis vyrukas antrą dieną po įvykio buvo atvykęs, atsiprašė, prisipažino kaltu, prašė atleisti, sumokėjo pinigų. Šis vyrukas sakė: „mes mokomi nuginkluoti; pamačius ginklą, reikia nuginkluoti“ (2 t., 139-140 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto išvadoje Nr. EKG 84/13 (01), nurodyta, kad E. L. nustatyti kūno sužalo­jimai – odos nubrozdinimas su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu dešinėje momeninėje srityje, abiejų momenkaulių bei pakauškaulio, ties lambdine siūle, lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo gal­vos smegenų dangalo kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų danga­lu kairės pusės kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais kairės pusės kaktinėje ir smilkininėje skiltyse. Nustatytų sužalojimų pobūdis bei jų išsidėstymas liudija, kad jie atsirado nuo griuvimo, atsitrenkiant galvos dešine momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių. Šviežias, be gijimo ar uždegimo požymių odos nubrozdinimo dešinėje momeninėje srityje aprašymas medicininiuose dokumentuose bei ūmūs galvos smegenų pažeidi­mo vaizdai, stebėti pateiktose E. L. galvos kompiuterinėse tomogramose, leidžia teigti, kad nukentėjusiajam nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki patekimo į me­dicininę įstaigą, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku (2010-08-26). E. L. nu­statyti kūno sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu į dešinę momenine (pakaušio dalies) sri­tį. Trauminio poveikio veikimo vieta buvo dešinėje momeninėje (pakaušio dalies) srityje. Trauminio poveikio jėgos kryptis buvo iš užpakalio dešinės – priekin kairėn. E. L. galvos smegenų sumušimo (kontuzinių) židinių išsidėstymas kontrasmūgio zonoje yra būdingas at­atrankos (deceleracinei) ar greitėjimo (inercinės) galvos smegenų traumai. E. L. nu­statytas išorinis galvos sužalojimas – odos nubrozdinimas – atsirado griuvimo pasėkoje, galva atsi­trenkiant į kietą pagrindą. Pargriuvus ir atsitrenkus galva į kietą pagrindą toliau sekė intrakranijinių, aukščiau aprašytų galvos sužalojimų, padarymas. E. L. nustatytų sužalojimų pobūdis bei išsidėstymas rodo, kad jie padaryti ne nuo tiesioginio smūgio kietu buku daiktu į galvos sritį, o nuo griuvimo bei galvos atsitrenkimo į kietą, buką, neribotą paviršių. E. L. nustatytas paviršinis galvos plaukuotosios dalies sužalojimas – odos nubrozdinimas – galėjo atsirasti tiek galva, dešine momenine (pakaušio) sritimi, atsitrenkiant į žemę, kur auga žolė, tiek ir minėta galvos sritimi atsitrenkiant į žemę, išgrįstą trinkelėmis, griuvimo pasėkoje. E. L. galvą traumavęs daiktas buvo kietas, bukas, neribotu paviršiumi, mase ir dydžiu žymiai viršijantis traumuotos galvos analogiškus dydžius. Traumavusio daikto paviršiaus reljefas galėjo būti tiek lygus, tiek ir nelygus – konkretizuoti nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontakta­vęs paviršius liko neužsifiksavęs. E. L. galvos smegenų trauma įvyko nuo griu­vimo bei atsitrenkimo galvos dešinės pusės momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neri­botą paviršių. Todėl bet koks smūgio sudavimas į galvos sritį (pvz., pateiktu šautuvu ar jo dalimis) yra atmetamas. Teismo medicininio tyrimo metu griuvimo pagreičio apskaičiavimas nėra atliekamas, nes tam nėra patvirtintos metodinės medžiagos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad traumavimo vieta yra aukščiau nuo išorinio pakauškaulio gumburo projekcijos, galima teigti, kad E. L. griuvimas su papildomai suteiktu pagreičiu (pvz. po smūgio, stipraus pastūmimo ir pan.). E. L. nustatytas išorinis galvos sužalojimas – odos nubrozdinimas – atsirado griuvimo pasė­koje, galva atsitrenkiant į kietą pagrindą (3 t., 18-26 b. l.).

A. A. neteistas (3 t., 80 b. l.); 2012-09-10 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, remiantis LR BK 38 straipsnio nuostatomis atleistas nuo bau­džiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu; A. A. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (3 t., 81-87 b. l.); Vilniaus apygar­dos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus pateiktoje pažymoje rašoma, kad A. A. dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją užbaigė, 2014-07-18 jis išregistruotas iš asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registro, pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės terminui (3 t., 90 b. l.); administracine tvar­ka nebaustas (3 t., 91 b. l.), priklausomybės ligų kabinetų dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (3 t., 93-94 b. l.); tarnauja (duomenys neskelbtini) žvalgu (3 t., 96 b. l.).

A. K. neteistas (3 t., 99-100 b. l.); 2012-09-10 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 d. remiantis LR BK 38 straispnio nuostatomis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu; jam skirtos baudžiamojo po­veikio priemonės - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL įmoka į nu­kentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (3 t., 101-107 b. l.); Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus pateiktoje pažymoje rašoma, kad A. K. da­lyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją užbaigė, 2014-07-18 jis išregistruotas iš asme­nų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registro, pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės terminui (3 t., 110 b. l.); administracine tvarka nebaustas (3 t., 111 b. l.); priklausomybės ligų kabinetų dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (3 t., 113-114 b. l.); tarnauja (duomenys neskelbtini) žvalgu (3 t., 116 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Kaltinime nurodyta, A. A. ir A. K., 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 4.30 val., veikdami bendrininkų grupėje vienas su kitu, H. S. sodybos kieme, įvykusio konflikto metu, smurtiniais veiksmais sunkiai sužalojo E. L., t. y., A. K., stovėdamas priekyje E. L., tyčia staigiu judesiu abiem rankomis, suduodamas smūgį į krūtinę (pečius), jį pastūmė atgal ir tuo pat metu A. A., stovėdamas E. L. už nugaros, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvos sritį (pakaušį), dėl šių A. A. ir A. K. bendrų smurtinių veiksmų nukentėjusysis nugriuvo kieme ant žemės, atsitrenkdamas galvos dešine momenine (pa­kaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių. Šiais bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė E. L. sveikatą. Teismo vertinimu, byloje neįrodytas kaltinamųjų bendrininkavimas.

Pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, be to, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis) dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.

Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai.

Teismų praktikoje, tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – sveikatos sutrikdymo turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybės, kad tarp kaltinamųjų buvo susitarimas sužaloti nukentėjusįjį, arba kad sužalojimai padaryti bendrais veiksmais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamiesiems atvykus pas A. S. į svečius, A., jos motina, Ž. B. ir J. P. gėrė alkoholį, o E. L. neblaivus miegojo. Vėliau įvyko konfliktas namo kieme tarp kaltinamųjų ir J. P.. Po šio konflikto kaltinamieji, A. ir Ž. B. išvažiavo. A. su motina dėl ketinimo su jaunuoliais išvažiuoti, konfliktavo, grūmėsi. Kaltinamiesiems išvažiavus iš Almantės, Ž. B. telefonu skambino J. P., grąsino, jog surinks draugus ir jiems „blogai baigsis“ (1 t., 89-92, 104-107 b. l.). Ž. B. teigimu, jiems išvažiavus iš A., jam skambino J. P., kuris klausė, „kur tie lopai“, nes atvaro jų chebra mušti“. Ž. B. teigimu, A. A. norėjo važiuoti pažiūrėti, kas ketina atvažiuoti, o A. K. sakė, kam tos problemos. Kaltinamųjų teigimu, jie turėjo parvežti A. į namus, todėl bet kokiu atveju turėjo sugrįžti į A. namų kiemą, o muštis neketino. Bylos nagrinėjimo metu, A. patvirtino aplinkybę, jog ji prašė kaltinamųjų parvežti ją į namus, kadangi buvo naktis. Bylos aplinkybės liudija, kad kaltinamieji pirmojo konflikto metu su E. L. nekonfliktavo, pastarasis neblaivus miegojo pas A. svečiuose, o antrą kartą kaltinamieji sugrįžę į A. kiemą, negalėjo žinoti, jog E. L. bus nubudęs, išėjęs į kiemą ir visiškai neketino sunkiai sutrikdyti sveikatą žmogui, su kuriuo minėtą vakarą nebuvo kalbėję ar konfliktavę. Pirmiau minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra kelių asmenų susitarimas daryti nusikaltimą ir tyčia bendrininkauti. Tačiau pirmiau aptartos aplinkybės nepatvirtina buvus tokį susitarimą.

Pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pirmiau minėta, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – sveikatos sutrikdymo turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad įvykio dieną, antrą kartą kaltinamiesiems atvykus į H. S. namų kiemą, A. K., stovėdamas priekyje E. L., tyčia staigiu judesiu abiem rankomis, suduodamas smūgį į krūtinę (pečius), jį pastūmė atgal ir tuo pat metu A. A., stovėdamas E. L. už nugaros, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvos sritį (pakaušį), dėl šių A. A. ir A. K. bendrų smurtinių veiksmų nukentėjusysis nugriuvo kieme ant žemės ir tokiu būdu buvo sunkiai sužalotas. Byloje apklausti liudytojai H. S., A. S., Ž. B., J. P. šių aplinkybių nematė. A. tuo metu buvo A. automobilyje, kuris buvo paliktas atokiau nuo įvykio vietos. Ž. B., išlipęs iš A. automobilio į kiemą nebegrįžo, o nuėjo į namus. H. S. teigė, kad sugrįžus kaltinamiesiems, ji juos pasitiko su oriniu šaunamuoju ginklu, kurį A. A. iš jos siekė atimti; kai jį atėmė, ji įbėgo į namus, o išbėgusi jau rado kieme gulintį E. L..

E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatų metu ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad antrą kartą kaltinamiesiems sugrįžus į kiemą, pirmas atėjo A. K., kuris jį pastūmė rankomis. Po šio pastūmimo jis nenugriuvo ir stūmė A. K. atgal, o tada pajuto smūgį į pakaušį. Jo nuomone, A. K. suduoti jam smūgio į pakaušį negalėjo, kadangi jis stovėjo prieš E. L., todėl jo nuomone, smūgį jam į pakaušį sudavė A. A. (1 t., 41-42, 43-44, 119-120, 2 t., 139 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis iš pradžių teigė, kad jam buvo suduotas smūgis į veidą. Jam iš dešinės pusės stovėjo H. S. su J. P., iš tos pusės jis ir gavo smūgį (2 t., 139 b. l.). Vėliau teigė, kad jį A. tik pastūmė, o smūgį jis jau gavo iš nugaros į pakaušį. Po smūgio prarado sąmonę. Jo paties nuomone, kumščiu galvos nepraskelsi (2 t. 139 b. l.). Tuo tarpu, eksperto teigimu ir ekspertizės išvadoje konstatuota, kad galvos sužalojimas padarytas tik vienu trauminiu poveikiu. Nustatytų sužalojimų pobūdis bei jų išsidėstymas liudija, kad jie atsirado nuo griuvimo, atsitrenkiant galvos dešine momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių (2 t., 145 b. l., 3 t., 18-26 b. l.), todėl bet koks smūgio sudavimas į galvos sritį yra atmetamas.

A. A. teigimu, antrą kartą sugrįžę į H. S. namų kiemą, jis ėjo pirmas, H. S. stovėjo su šautuvu, kurį įrėmė jam į krūtinę. Su ja įvyko grumtynės, dideliais mostais, jis siekė atimti ginklą. Tuo metu A. K. grūmėsi su J. P.. Kai atėmė ginklą iš H. S., E. L. jau gulėjo aukštielninkas ant žemės.

A. K. teigimu, antrą kartą sugrįžęs į kiemą jis susistumdė su E. L.. Pastarasis nenugriuvo nuo pastūmimo. Pamatė į A. krūtinę įremtą ginklą, puolė prie ginklo, norėjo jį išsukti iš H. S. rankų, o tada jį puolė J. P., sudavė kelis smūgius į veidą. Jis paleido ginklą, vyko grumtynės su J. P., o A. tuo metu grūmėsi su H. S.. Kai po grumtynių su J. P. atsistojo nuo žemės, pamatė ant žemės gulintį E. L..

Taigi byloje nėra jokių įrodymų, apie E. L. suduotą smūgį į pakaušį, ar sąmoningą, kurio nors vieno iš kaltinamųjų E. L. pastūmimą, jog šis nuo jo būtų nugriuvęs. Taigi iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad grumtynių su E. L. nevyko, jis galėjo nugriūti nuo visų grumtynėse dalyvavusių J. P., A. A., A. K. ir H. S. stumdymosi. J. P. teigė, kad kieme buvo statybinio laužo. A. S. teigė, kad kiemas buvo išklotas trinkelėmis. Bylos duomenys liudija, kad E. L. minėtą naktį buvo neblaivus. Jau apie 21 val. jį J. P. su Ž. B. „vedė“ miegoti. O paties E. L. teigimu, naktį nubudęs ir išėjęs į kiemą, nesuvokė kas vyksta. Taigi susistumdęs su A. K., o vėliau patekęs į J. P., A. A., A. K. ir H. S. grumtynes, galėjo būti pastumtas, užkliūti ir nugriūti. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad E. L. buvo sužalotas nuo A. K. ar A. A. smūgių (pastūmimo ir smūgio į pakaušį, po kurios nukentėjusysis nugriuvo).

Byloje taip pat nėra pagrindo E. L. sužalojimą perkvalifikuoti į neatsargų sunkų sveikatos sužalojimą. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti neatsargią kaltės formą, nes jeigu kaltinamieji netyčia grumdamiesi su H. S. ir J. P. kliudė E. L., tai jie negalėjo numatyti, kad jis nugrius ir griūnant jam kils tokie padariniai.

Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad kaltinamieji atliko jiems inkriminuojamus veiksmus, abejones dėl šios nusikalstamos veikos aiškina kaltinamųjų naudai, todėl dėl sunkaus nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamieji išteisinami, esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinus kaltinamuosius dėl E. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo, atmetamas nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktinis įrodymą – orinį šautuvą grąžinti H. S. (apskaitos žurnalo įrašo Nr. 10-262; 2010-12-22) (1 t., 83 b. l.).

Kardomąsias priemones – kario dalinio vadovybės stebėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (3 t., 67, 76 b. l.).

Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo požymių.

A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąsias priemones, taikytas A. A. ir A. K. – kario dalinio vadovybės stebėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – orinį šautuvą grąžinti H. S. (apskaitos žurnalo įrašo Nr. 10-262; 2010-12-22).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė