Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-271-885/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
1-271-885/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00112-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
A. V. P.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Kategorijos
  • 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-271-885/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00112-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; (S) 1.1.8.7.9.; 1.1.9.1.; 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.;
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,kaltinamajai R. Š.,gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,nukentėjusiajai A. V. P.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2012 m. sausio mėn. 17 d. apie 16 val. bute, adresu, (duomenys neskelbtini), suduodama rankomis ne daugiau 15 smūgių nukentėjusiajai A. V. P. į nugarą, galvos sritį, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. V. P., grasindama žodžiais, kad "užmuš ją, ji negyvens", bei tęsdama savo nusikalstamą veiką ir turėdama vieningą tyčią, (duomenys neskelbtini) sakydama žodžius : "užmuš, primuš, nužudys", tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai A.V. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, ji 2012 m. sausio mėn. 17 d. apie 16 val. bute, adresu, (duomenys neskelbtini), suduodama rankomis ne daugiau 15 smūgių nukentėjusiajai A. V. P. į nugarą, galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajai A. V. P. fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad su mama A. V. P. gyvena kartu apie 20 metų, bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-01-17 apie 16 val. jau būdama girta grįžo namo, nes turėjo išvesti šunį pavedžioti. Kai ji grįžo ir norėjo išvesti šunį pavedžioti, jai mama pasakė, kad šuns neduos girtai vesti į lauką. Tada ji mamą pastūmė su ranka, kad ji jai netrukdytų šuns išvesti. Vėliau galėjo mamai suduoti ir smūgius, nors šito tiksliai nepamena dėl girtumo. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, šaukė viena ant kitos. Ką tiksliai pasakė tikrai negali pasakyti dėl girtumo, bet galėjo pasakyti mamai grasinamus žodžius. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, su mama susitaikė. Nurodė, kad sutiktų dirbti nemokamus darbus.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji A. V. P. parodė, kad 2012-01-17 apie 17 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo dukra R. Š. Matėsi, kad dukra yra išgėrusi, nes buvo agresyvi, matėsi, kad yra pikta, ir pradėjo prie jos kabinėtis. R. Š. dar norėjo išgerti, prašė kad įpiltų degtinės. Kai pasakė, kad neturi degtinės, ji pasakė, kad nemeluotų. Padarė kavos, įpylė likerio ir tada R. Š. pradėjo jai priekaištauti, kad per mažai likerio įpylė. Tada kavą ji išpylė ant jos, ir dar puodelį į ją paleido. Dukra R. buvo labai agresyviai nusiteikusi, pradėjo ant jos šaukti: „užmušiu tave žertva, tu negyvensi“. Dabar tiksliai nepamena, bet atrodo, kad dukra R. ją pastūmė, o ji, bijodama nukristi, įsikibo į kriauklės kraštą ir apsikniaubė kriauklę (t.y. veidą palenkė virš kriauklės, kad nesužalotų), ir tada dukra pradėjo ją mušti rankomis. Dukra jai galėjo suduoti ne mažiau 15 smūgių į nugarą, į galvą (pakaušį). Ir mušdama vis šaukė, kad „žertva aš tave užmušiu“. Tuo metu jai jau buvo kilusi mintis, kad dukra taip mušdama ją „pribaigs“, nes ir anksčiau buvo minėjusi, kad ją užmuš. Tada dukra ją sugriebė už plaukų ir nutempė į koridoriuką. Nežino ką dukra R. jai dar būtų padariusi, nes tuo metu suskambo durų skambutis. Dukra R. pasimetė, matyt išsigando, kad kažkas atėjo, ir tuo metu ji išbėgo iš buto. Laiptinėje paskambino į policiją. Girdėjo, kad dukra R. grasino ir kaimynei, kad „pamatysi žertva, kas tau bus“. Dukrą ji užrakino bute, kol atvyks pareigūnai, nes bijojo eiti į vidų. Po to ją pareigūnai išsivežė. Jokių mėlynių jai ant kūno neliko nuo smūgių, tik labai skaudėjo nugarą, galvą ir buvo raudona ausis. Į ekspertizę nevyko, nes jokių mėlynių ant kūno nesimatė, tik labai visur skaudėjo. O be to, nelabai ir turėjo sveikatos nuvykti, nes nuo išgąsčio paūmėjo visos ligos. Parodė, kad dukra R. pastoviai grįžusi namo (ypač kai grįžta išgėrusi) grasina, kad ją užmuš. Tačiau ji vis atsiprašydavo ir ji jai atleisdavo, todėl niekur nesikreipė, su ja susitaikydavo. Be to, maždaug prieš metus laiko, datos tiksliai nepamena, dukra R. namuose ją buvo pradėjusi smaugti. Buvo likusios žymės. Atsimena, kad ji reikalavo pinigų, ji nedavė, todėl ir pradėjo smaugti. Tačiau tą kartą taip pat ji atsiprašė, jai atleido ir susitaikė. Mano, kad jei ne kaimynai, tai dukra R. tikrai būtų stipriai ją sumušusi ar net užmušusi. Tie jos grasinimai jau kartojais pastoviai, ji dažnai išgėrinėja, tampa agresyvi, atrodo nebesivaldo, todėl ji jos tikrai pradėjo bijoti. Todėl prašo, kad dukra R. būtų nubausta ne tik už tai, kad ją sumušė, bet kad ir grasino nužudyti, nes tikrai manė, kad ji gali tai padaryti (b.l.12-14).

Liudytoja S. T. parodė, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), su vyru Z. T. Šalia jos gyvena močiutė, kurios vardo ir pavardės nežino. Močiutė gyvena su savo dukra R. Pastaruoju metu R. dažnai matydavo būnančią pas močiutę. Pas kaimynes, bute (duomenys neskelbtini), namuose dažnai būna konfliktai. R. dažnai grįžta į namus neblaivi, ir pradeda terorizuoti savo mamą, reikalauja pinigų, kaip supranta ir muša savo mamą. Kažkada močiutė jai pasakojo, kad dukra R. ją smaugė ir reikalavo pinigų. 2012-01-17 apie 16-17 val. būnant namuose, išgirdo, kad pas močiutę bute, (duomenys neskelbtini) pasigirdo triukšmas, šuns lojimas ir didelis trenksmas. Suprato, kad jau kažkas negera vyksta. Tada su vyru nuėjo pas kaimynę į butą (duomenys neskelbtini). Kol stovėjo prie durų, girdėjo, kad R. šaukia ant mamos: "užmušiu, tu negyvensi", ir daug keiksmažodžių. Suprato, kad R. agresyviai nusiteikusi, ir kad jau reikia gelbėti močiutę, nes tikrai gali jai ką negero padaryti. Vyras paskambino į duris, duris atidarė R. Matėsi, kad ji yra neblaivi, ir buvo agresyviai nusiteikusi, pradėjo šaukti ir ant jos ir ant vyro : "žertva, ko čia tau dar reikia, užsidarykit duris". Ji dar pasakė, kad nusiramink, nes iškvies policiją. Ji sako, kvieskit, nepagąsdinsit, ji nebijo. Kadangi jos laiko didelį šunį (aviganį), tai į butą buvo baisu įeiti. Todėl jos kalbėjosi prie durų. Juos pamačiusi R., nuėjo su šuniu į kambarį, o močiutė išbėgo į laiptinę. Močiutė užrakino buto duris (R. liko bute), močiutė iškvietė policiją ir tada užėjo su ja pas save į butą. Pastebėjo, kad močiutei dešinės pusės ausis visa raudona. Daugiau kažkokių sužalojimų nepastebėjo. Močiutė jai papasakojo, kad dukra R., ją sugriebusi už plaukų, trenkė į sieną (b.l.22 ).

Liudytojas Z. T. parodė, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Šalia jų, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena močiutė su dukra. Pas jas dažnai bute būna konfliktai, ypatingai vakare ir naktimis, nes dukra R. mėgsta išgerti, grįžta neblaivi ir, kaip supranta, pradeda reikalauti pinigų, šaukia ant savo mamos. 2012-01-17 apie 16-17 val. buvo namuose su žmona ir išgirdo, kad kaimynių bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilo didelis triukšmas. Žmona sako einam žiūrėti, kas ten vyksta, nes girdėjosi didelis triukšmas, keiksmažodžiai (kokie negali įvardinti). Suprato, kad dukra R. turbūt grįžo girta į namus ir šaukia ant močiutės. Tada su žmona nuėjo prie kaimynių buto Nr. (duomenys neskelbtini), ir kol paskambino, girdėjo iš buto sklindantį triukšmą, keiksmažodžius, grasinančius žodžius „užmušiu, tu negyvensi". Jis paskambino į duris, duris atidarė R Matėsi, kad ji yra neblaivi, ir buvo agresyviai nusiteikusi, pradėjo šaukti ir ant jo. Žmona pasakė, kad R. nusiramintų, iškviesim policiją. Kadangi kaimynės laiko didelį šunį, tai į butą su žmona bijojo įeiti, todėl kalbėjosi prie durų. Juos pamačiusi R. nuėjo su šuniu į kambarį, o močiutė išbėgo į laiptinę. Močiutė užrakino buto duris (R. liko bute), močiutė iškvietė policiją. Kol atvyks pareigūnai, jie visi nuėjo pas juos į butą. Jis matė, kad močiutei raudona dešinės pusės ausis. Daugiau kažkokių sužalojimų ant močiutės nepastebėjo. Močiutė po įvykio buvo visa išsigandusi, net drebėjo, sunku net buvo šnekėti ja, buvo pasimetusi (b.l.23 ).

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2012 metų sausio mėn. 17 d. dirbo policijos ekipaže "Alksna 43" su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono patrulių būrio patruliu R. P. 16.47 val. buvo gautas pranešimas kad adresu, (duomenys neskelbtini), konfliktuoja dukra su mama. Nuvykus minėtu adresu, (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, juos pasitiko A. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad grįžusi dukra R. Š. dėl neaiškių aplinkybių pradėjo ją mušti. Matėsi, kad A.V. P. yra susijaudinusi, sutrikusi, nes visa drebėjo iš baimės, sunkiai kalbėjo, nelabai galėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Ant nukentėjusiosios A.V. P. jokių išorinių smurto žymių - mėlynių, sumušimų nepastebėjo. A.V. P. nurodė, kad jai skauda nugarą, galvą, ausį. R. Š. ir mums bendraujant su A.V. P. tiek bute, tiek laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) grasino, kad užmuš, primuš, nužudys savo mamą, kad mamai neverta vaikščioti ant šios žemės. R. Š. buvo neblaivi ir agresyviai nusiteikusi, vis šaukė, kad užmuš savo mamą. R. Š. buvo pristatyta į Šiaulių miesto policijos komisariatą (b.l. 24).

Akistatos protokole, kuriame R. Š. ir nukentėjusioji liko prie savo parodymų. Prieštaravimų pašalinti nepavyko (b.l.34-35).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b.l. 6-8 ).

Esant šiems įrodymams, kaltinamosios R. Š. kaltė dėl grasinimo nužudyti A.V. P. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Kaltinamosios R. Š. kaltė grasinus nužudyti, sakant "užmušiu, ji negyvens, primušiu, nužudysiu“, įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų, bei pačios kaltinamosios parodymais. Įvertinus tai, kad kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi, supykusi ant savo motinos, nesivaldė atitinkamoje situacijoje, nukentėjusiajai grasino žodžiais, darytina išvada, jog kaltinamosios grasinimas nužudyti nukentėjusiąją A. V. P. buvo konkretus ir realus. Grasinimo realumą įrodo ir tai, kad, kaip matyti iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinamoji dažnai šaukdavo, grasindavo savo motinai, o vieną kartą net smaugė.

Kaltinamosios R. Š. kaltė dėl A. V. P. fizinio skausmo sukėlimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas atitinka kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų duotus paaiškinimus apie įvykusio konflikto aplinkybes. Be to, teismas įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2012-01-17, bute, adresu, (duomenys neskelbtini), suduodama rankomis ne daugiau 15 smūgių nukentėjusiajai A. V. P. į nugarą, galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajai A. V. P. fizinį skausmą. R. Š. LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia, t.y. kaltinamoji suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl jos elgesio gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamoji R. Š. kalta prisipažino visiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamoji prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji kaltinamajai pretenzijų neturi, taip pat prašo atleisti kaltinamąją nuo atsakomybės. Kaltinamoji padarė du nusikaltimus, kurie yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiosios, kas rodo jos gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikaltimus, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nusikalstamas veikas padarė būdama praeityje neteista (b.l. 49), nėra įrašyta į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą (b.l. 79,80), VšĮ Respublikinės Šiaulių filialo, Psichiatrijos ligoninės diagnozė - priklausomybės sindromas alkoholiui (b.l.78), nedirbanti, bausta administracine tvarka (b.l. 53-76), yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir R. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja A. V. P. Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, R. Š. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.) bei nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str.).

R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b.l. 45-46) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l.47), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą R. Š. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 72² str., 70 str., R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose juos atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp R. Š. ir A. V. P., kuriame užfiksuota, kad R. Š. susitaikė su nukentėjusiąja A. V. P. ir įspėti R. Š., kad jei per vienerius metus R. Š. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus