Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – S. V., jos atstovei advokatei L. Ž., nukentėjusiajai J. V. bei Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PP specialistei R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, našlės, bedarbės, registruotos darbo biržoje, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 20.30 val., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) name pirmoje laiptinėje, tarp trečio ir ketvirto aukšto, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo buvusią marčią J. V., gim. (duomenys neskelbtini), girdint jos mažamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini). S. V. tokiais savo veiksmais išgąsdino nepilnamečius vaikus bei pažeidė jų teises, papiktino laiptinės gyventojus, pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 174 straipsnyje ir 181³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama S. V. neigė padariusi pažeidimą bei nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 15 val. buvo nuėjusi pas savo buvusią marčią J. V., norėjo aplankyti savo anūkę, nešėsi vaišių, tačiau nuėjus pas buvusią marčią buto durų niekas nedarė ir ji išėjo namo. Tuo metu nieko nesusitiko. Tačiau, po kurio laiko ji buvo iškviesta į policiją, kur buvo apkaltinta dėl chuliganizmo ir tuo, kad išgąsdino vaikus. Kaltino savo buvusią marčią apkalbėjus ją bei susimokius su kaimynais dėl jos apkaltinimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val., galėjo būti ir po 20 val. (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje nuo 5 iki 3 aukšto ją įvairiais necenzūriniais žodžiais išvadino buvusi anyta S. V.. Tuo metu kai S. V. jos atžvilgiu koliojosi laiptinėje buvo jos nepilnametės dukros V. ir V., kaimynė R., kurios dukros gimtadienyje buvo jos dukros, bei kaimynė J. Ji labai įsižeidė, kad ją taip negražiai buvusi anyta išvadino, o jos dukros labai išsigando verkė ir bijojo eiti į namus miegoti, kad atėjusi močiutė vėl nedaužytų buto durų. Jos manymu S. V. buvo neblaivi, kadangi elgėsi labai agresyviai. Visas konfliktas įvyko, dėl to, kad ji perdavė antstoliams dėl nesumokėtų alimentų savo buvusį vyrą S. V. sūnų.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. E. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra nukentėjusios kaimynė. 2011 m. rugsėjo mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, vakare būdama virtuvėje išgirdo triukšmą laiptinėje. Tada ji išėjo į laiptinę. Laiptinėje buvo kaimynė R., J., V., V. ir I. Administracinėn atsakomybėn traukiama necenzūriniais žodžiais koliojo nukentėjusiąją, bei sakė „tu alimentų negausi ir atimsime V.“. Jos manymu Administracinėn atsakomybėn traukiamoji tuo metu buvo neblaivi, kadangi jos kalba buvo nerišli ir ji svirduliavo. Tuo metu kai ji išėjo iš savo buto administracinėn atsakomybėn traukiamoji besiplūsdama leidosi laiptais žemyn. Nukentėjusios vaikai buvo labai išsigandę ir verkė bei labai bijojo eiti į namus. Nukentėjusioji tuo metu buvo pasimetusi, šoke, dar prašė sulaikyti administracinėn atsakomybėn traukiamąją, kad galėtų iškviesti policiją.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra nukentėjusios kaimynė. 2011 m. rugsėjo 13 d., dieną ji tiksliai atsimena, kadangi buvo jos dukros Ilmos gimtadienis, po 20 val. pas ją atėjo jos kaimynė J. parsivesti savo mažosios dukros V. į namus, kadangi pastaroji buvo jos dukros gimtadienyje, kaip ir kita dukra V. Išėjus J. su V., po kokių 2 minučių grįžo V. labai išsigandusi sakydama „R., mama, „baba““. Ji tada išėjo į laiptinę, kurioje buvo triukšmas J. buvusi anyta besileisdama iš 5 aukšto necenzūriniais žodžiais koliojo J. Praeidama pro šali pastaroji dar ją pastūmė ir nulipo laiptais žemyn. V. ir V.buvo labai išsigandusios ir verkė bei labai bijojo eiti į namus miegoti. Ji pretenzijų S. V. dėl pastūmimo neturi.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. V. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį dienos tiksliai pasakyti negali, jis Mažeikiuose prekybos centre „Eifelis“ susitiko tolimą giminaitę S. V., su kuria ėjo per Mažeikių miestą ir kuri minėjo, jog užsuks pas savo anūkę atiduoti vaišių. Tai galėjo būti apie 15 val. kai S. užėjo pas buvusią marčią, o jis paliko stovėti prie laiptinės apačioje. Po kokių 2 minučių grįžo S. ir pasakė, jog niekas nedarė buto durų, kaip visada ir vaišių neatidavė. Tada dar kartu jie nuėjo iki prekybos centro „Maxima“ Žemaitijos gatvėje.

Teismo posėdžio metu apklausta mažametė V. V. paaiškino, jog „babūnė“ daužė duris ir ji išsigando, visa drebėjo ir bijojo. „Babūnė“ yra ta, kuri su akinais. „Babūnė“ norėjo ją pavogti. „Babūnė“ negera, nes daužė jos duris.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Nagrinėjamu atveju nukentėjusios vaikai V. L. ir V. V. agresyvaus S. V. elgesio išsigando, jos anot liudytojų pradėjo verkti ir bijojo eiti į namus, taip buvo pažeistos jų teisės į ramų gyvenimą.

LR ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Paminėtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004).

Nagrinėjamu atveju, S. V. neigia išvadinusi necenzūriniais žodžiais J. V. jos laiptinėje, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų liudytojų J. E., R. P. ir nukentėjusiosios J. V. paaiškinimų nustatyta, jog S. V. 2011-09-13 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje tarp trečio ketvirto aukšto necenzūriniais žodžiais išvadino J. V.. Paminėtina, jog liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, neprieštarauja, tačiau atitinka ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą liudytojoms S. V. apkalbėti, ar ją šmeižti, todėl esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti minėtų asmenų parodymais. Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. V. parodymai nebuvo informatyvūs, kadangi minėtos dienos vakaro įvykio liudytojas nematė. S. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. S. V. parodymai duoti paaiškinime ir teismo posėdžio metu yra nenuoseklūs bei skirtingi, kadangi duodant paaiškinimą S. V. nurodė, jog ji 2011-09-13 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, kai atėjo aplankyti anūkės V. V., susitiko savo buvusią marčią su keliais nepažįstamais vyrais (b.l. 10), tuo tarpu teismo posėdžio metu ji tvirtino, jog atėjusi aplankyti anūkės nieko nesusitiko, nes jai niekas buto durų neatidarė, o 2011-09-30 besikreipdama į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodė, jog pas buvusią marčią susitikti su anūke kreipėsi 2011-09-11, bei nurodė dar kitokias apsilankymo pas anūkę aplinkybes.

Be to, kad S. V. padarė šiuos teisės pažeidimus, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: 2011-10-18 administracinio teisės pažeidimo protokolo, J. V. pareiškimo, pranešimo Mažeikių r. PK apie įvykį, J. V. paaiškinimo, V. L. paaiškinimo, R. P. paaiškinimo, J. E. paaiškinimo, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PP specialistės R. A. tarnybinio pranešimo dėl chuliganizmo, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PP rašto dėl pažeistų vaiko teisių, pažyma apie administracinėn atsakomybėn traukiamos E. V. baustumą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto, todėl jai skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

LR ATPK 174 straipsnio sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi LR ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad S. V. kaltė dėl LR ATPK 174 straipsnio ir 181³ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų yra visiškai įrodyta, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant vidutines straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas: už pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje, skirtina 150,00 Lt dydžio bauda; už pažeidimą, numatytą LR ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, skirtina 50,00 Lt dydžio bauda. Galutinė subendrinta administracinė nuobauda skirtina – 150,00 Lt dydžio bauda (LR ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

S. V. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir 181³ straipsnio 1 dalyje.

pagal LR ATPK 174 straipsnį administracinę nuobaudą – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą;

pagal LR ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 50,00 Lt (penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Pritaikius LR ATPK 33 straipsnį, S. V. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Baudą turite sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (mokėjimo paskirties kodas 55561). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Andželika Butkuvienė