Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Albinas Bazilius Baudž. byla Nr. 1A-677-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.20.12.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. lapkričio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-08-27 nuosprendžio, kuriuo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 242 straipsnį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu neatliktos septynerių metų devynių mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir V. D. paskirta subendrinta septynerių metų vienuolikos mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas V. D. suėmime būtas laikas nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.

Priteista iš Vygando D. P. departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 4 883 Lt ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, tai yra jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. 2007 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo patvarkymu įsiteisėjęs nuosprendis perduotas vykdyti Tauragės apskrities VPK, tačiau V. D., vengdamas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, išvyko į užsienį, slapstėsi. 2008 m. vasario 13 d. paskelbta kaltinamojo paieška, 2009 m. kovo 30 d. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį V. D. sulaikytas 2009 m. gruodžio 25 d., 2010 m. birželio 11 d. jis parvežtas į Lietuvą.

Nuteistasis V. D. aiškina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2006 m. kovo 9 d., tačiau šis nuosprendis buvo skundžiamas ir įsiteisėjo tik 2007 m. gruodžio 7 d., tai yra praėjus daugiau kaip pusantrų metų laiko. Teismas padarė išvadą, jog jis (V. D.) pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, tačiau apeliantas pažymi, jog jis buvo nuteistas ne už šį pažeidimą.

Nuteistasis nurodo, jog jis iki suėmimo gyveno Anglijoje, po nuosprendžio priėmimo jis vėl išvyko į Angliją, tačiau butą, kurį anksčiau nuomojosi, šeimininkas išnuomojo kitam nuomininkui. Į užsienį jis išvyko užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Be to, neteisingai nurodoma, kad ir tėvai nežinojo jo adreso. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jie nebuvo apklausti, jų parodymų byloje nėra. Apelianto nuomone, tik tėvai galėjo nurodyti jo gyvenamosios vietos Anglijoje adresą, kuris nurodytas Europos arešto orderyje.

Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis bet kokiu būdu stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Tokioms aplinkybėms nustatyti turi būti atliekami įstatyme numatyti veiksmai. Apelianto teigimu, šioje byloje pareigūnų veiksmai buvo netinkami, nes jie nebendravo su jo šeimos nariais – žmona, dukra. Nors teigiama, jog pareigūnai bendravo su tėvais, tačiau nė vienam iš jų nepaliko jam – V. D. – adresuoto šaukimo atvykti į policijos komisariatą bausmės atlikimui. Apelianto teigimu, paieška galėjo būti skelbiama tik po to, kai įteikus šaukimą jis nebūtų atvykęs atlikti bausmę. Todėl paskelbta paieška bei vėliau išduotas Europos arešto orderis yra neteisėti.

Įstatymai neįpareigoja nuteistojo po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pačiam atvykti į nuosprendį vykdančią įstaigą. Apelianto teigimu, tokios praktikos šios kategorijos bylose laikosi ir teismai.

Be to, apelianto teigimu, teismas be pagrindo iš jo priteisė 4 883 Lt ekstradicijos išlaidų. Byloje nepareikštas Policijos departamento ieškinys, o prokuroras pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas, remiantis kuriomis ekstradicijos išlaidų priteisimas negalimas.

Minėtos aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl jis pagal BK 242 straipsnį turi būti išteisintas.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, pagrįstai V. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 242 straipsnį. Paties nuteistojo V. D. duoti parodymai įrodo, jog jis po nuosprendžio priėmimo išvyko į užsienį. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis tyčia nuo policijos pareigūnų nesislapstė, nes tuo metu, kai išvyko į užsienį, apkaltinamasis nuosprendis jam nebuvo įsiteisėjęs, negali būti vertinama kaip nevengimas atlikti jam paskirtos bausmės. Visų pirma pažymėtina, jog V. D. anksčiau paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – galiojo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendžio įsiteisėjimo, tai aiškiai nurodyta šiame nuosprendyje, kuris įsiteisėjo tik 2007-12-06. Tuo tarpu V. D., pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, po 2006-03-09 nuosprendžio priėmimo jau kitą dieną išvyko į užsienį, nors privalomas teismo leidimas išvykti jam nebuvo išduotas. Naujo gyvenamosios vietos adreso teisėsaugos institucijoms V. D. nenurodė. Naujas V. D. adresas Anglijoje – 110 CAPTREE PETRBOROUGH PE 6, Jungtinė Karalystė – atsirado po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendžio paskelbimo. Antra, kaip minėta, 2006-03-09 nuosprendis įsiteisėjo 2007-12-06, tačiau ir po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis V. D. į Lietuvą negrįžo ir toliau buvo užsienyje, nors pats apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog apie bylos nagrinėjimo apeliacine ir kasacine tvarka rezultatus jam buvo pranešta. Taigi V. D. žinodamas, kad įsiteisėję nuosprendžiai turi būti vykdomi ir jam reikia Lietuvoje atlikti laisvės atėmimo bausmę, į Lietuvą iš Anglijos net ir po nuosprendžio įsiteisėjimo negrįžo ir toliau slapstėsi. Tokiu būdu V. D. sąmoningai vengė atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendžiu jam paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Tauragės AVPK darbuotojai neįteikė šaukimo nuteistajam V. D. atvykti į komisariatą dėl bausmės atlikimo, nes butas, adresu Prezidento g. 65–7, Tauragė, kuriame jis anksčiau gyveno, buvo parduotas, ir policijos darbuotojų apsilankymo metu, siekiant sulaikyti V. D., jame gyveno kiti žmonės.

Priešingai nei tvirtinama nuteistojo V. D. apeliaciniame skunde, policijos pareigūnai ėmėsi priemonių nustatyti jo gyvenamosios vietos adresą. Kaip liudytoja apklausta L. P. parodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesį gavus vykdyti įsiteisėjusį Tauragės apskrities VPK Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendį, kuriuo V. D. buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, paaiškėjo, kad šiame nuosprendyje ir kituose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu – Prezidento g. 65–7, Tauragė, – V. D. negyveno. Buvo nustatyta, kad minėtu adresu gyveno kiti žmonės. Kadangi nuteistasis V. D. slapstėsi, buvo paskelbta V. D. paieška. Nuvykus pas nuteistąjį V. D. į namus, namuose buvę V. D. tėvai paaiškino, kad sūnus jų namuose negyvena, nes po nuosprendžio paskelbimo išvyko į užsienį. Tikslaus sūnaus gyvenamosios vietos adreso Anglijoje nuteistojo tėvai negalėjo nurodyti. Kadangi tėvų gyvenamosios vietos adresu V. D. nebuvo registruotas, negyveno, pastarajam adresuotas policijos šaukimas atvykti atlikti bausmę jo tėvams paliktas nebuvo, nes šaukimo nebuvo kam įteikti. Vėliau operatyvinėmis paieškos priemonėmis buvo nustatyta galima V. D. gyvenamoji vieta, kuri buvo įrašyta į Europos arešto orderį, nors tikslių žinių, ar V. D. iš tiesų gyvena nurodytu adresu Anglijoje, jie neturėjo. Policijos pareigūnams nebuvo pagrindo V. D. adresuotą šaukimą atvykti bausmės atlikimui bandyti įteikti per jo žmoną, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis yra išsituokęs, o jo dukra, kaip nurodė pats apeliantas, iš užsienio, kur svečiavosi pas savo tėvą, grįžo po 2006-03-09 nuosprendžio paskelbimo.

V. D. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jis kaltu pripažintas nepagrįstai, nes jo veiksmuose tyčios vengti bausmės nebuvo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija kaltės klausimą be motyvų, kurių pagrindu skundžiamas nuosprendis galėtų būti keičiamas, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo, jog V. D. tyčia siekė išvengti bausmės atlikimo. Tai įrodo minėtos aplinkybės, kad jis iš karto po nuosprendžio paskelbimo jau kitą dieną be leidimo išvyko į užsienį, nesilaikydamas teismo jam nustatytų apribojimų – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygų. Nors 2006-03-09 nuosprendis, kuriuo V. D. nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, kaip teigia apeliantas, įsiteisėjo praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo jo priėmimo – 2007-12-06, tačiau ir tuo metu jis į Lietuvą negrįžo, žinodamas, kad turi pareigą atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, kad jis tyčia vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tokiais savo veiksmais nuteistasis V. D. sąmoningai sutrikdė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo procesą, nes žinodamas, kad įsiteisėję nuosprendžiai turi būti vykdomi, savanoriškai neatvyko į pataisos namus.

Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai priteisė iš pastarojo Policijos departamentui 4 883 Lt ekstradicijos išlaidų. Šių išlaidų atsiradimą lėmė paties nuteistojo veiksmai, nes nepavykus įteikti šaukimo V. D. atvykti bausmės atlikimui buvo išduotas Europos arešto orderis. Dėl V. D. ekstradicijos Policijos departamentas patyrė išlaidų, kurios pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir esant pateiktiems šias išlaidas pagrindžiantiems įrodymams (b. l. 80–88), pagrįstai priteistos iš V. D.. Priešingai nei tvirtina apeliantas, byloje esančios dokumentų, patvirtinančių ekstradicijos išlaidas, kopijos yra patvirtintos bylą pirmojoje instancijoje išnagrinėjusio teisėjo, taigi netikėti šių dokumentų tikrumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai dėl teismo sprendimo nevykdymo yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, todėl vertintini kaip pastarojo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-08-27 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.