Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-19817-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-03
Bylos Nr.
e2-19817-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13987-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19817-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13987-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“ prašė teismo priteisti iš atsakovės R. S. 183,13 eurų skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir darbovietės adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1917, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ pagrindu, ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas.

Atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės administruojamame name (el. b. I t, b. l. 6). Atsakovė už eksploatacines ir komunalines paslaugas tinkamai nemokėjo, ir iš pateiktos pažymos apie mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus matyti, kad už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-02-28 susidarė 183,13 eurų skola (el. b. I t, b. l. 7).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį ir 4.84 straipsnį, butų, taip pat ir negyvenamųjų patalpų, savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 5 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškove, todėl iš atsakovės priteistina 183,13 eurų skola ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (183,13 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis ir 0,87 euro išlaidos už Nekilnojamojo turto registro pažymą, iš viso – 15,87 eurų bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 60 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir prideda 2017 m. vasario 14 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. TPS/17-035, 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą, 2018 m. balandžio 23 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktą, 2018 m. gegužės 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimą už suteiktas teisines paslaugas (el. b. I t, b. l. 4–5; 11–12).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 60 Eur bylinėjimo išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 str., 96 str. 6 d., iš atsakovės taip pat priteistinos 3,58 eurų pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str., 285 – 288 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 183,13 eurų skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (183,13 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,87 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“, į. k. 121458016, naudai.

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 eurus valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas