- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 1-1216-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00929-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Kaltinamasis
- A. M., S. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, 10 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2002-12-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pritaikius amnestiją, nuo bausmės atleista; teistumas išnykęs;
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 182 str. 3 d.
S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, baltarusis, 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją neteisėtai laikė bei sukurstė S. K. neteisėtai panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės nustatymo duomenis finansinei operacijai atlikti bei apgaule įgyti svetimą nedidelės vertės turtą, o S. K. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją ir jos naudotojo tapatybės nustatymo duomenis neteisėtai panaudojo finansinei operacijai atlikti bei apgaule įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent:
2011-05-03, apie 13.20 val., A. M. bute, esančiame Laisvės pr. 61-19, Vilniuje, be teisėto mokėjimo priemonės naudotojo V. K. žinios paėmė pastarajam išduotą banko Swedbank mokėjimo kortelę „Visa Electron“, Nr. 4483 0810 1799 8442, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją neteisėtai laikė prie savęs iki tos pačios dienos 13.49 val., kada prie Taikos g. 1, Vilniuje, esančio Nordea banko bankomato šią mokėjimo kortelę perdavė S. K., padiktavo jam kortelės PIN kodą ir sukurstė jį panaudoti kortelę minėtame Nordea banko bankomate bei paimti pinigus iš V. K. sąskaitos, po ko S. K. 13.49 val. bankomate paėmė iš V. K. sąskaitos 300 Lt, o 13.50 val. – dar 40 Lt bei taip iš viso apgaule įgijo V. K. priklausančius 340 litų.
Apklausta teisme kaltinamoji A. M. prisipažino padariusi jai inkriminuotas veikas ir paaiškino, kad įvykio dieną V. K. atėjo pas jos brolį ir jie kartu gėrė. Kartu su nukentėjusiuoju ėjo į parduotuvę, kur šis atsiskaitydamas kortele nupirko maisto, po ko jie grįžo toliau gerti. Virtuvėje gėrė trise – ji, nukentėjusysis ir jos brolis. V. K. pasigyrė, kad gavo žinutę apie jam pervestą kažkokią pašalpą. Po to jos brolis nuėjo miegoti, o ji pastebėjo iškritusią nukentėjusiojo banko kortelę ir ją paėmė. Netrukus nukentėjusysis išėjo, o ji nusprendė pasinaudoti jo kortele. Anksčiau V. K. buvo susilaužęs koją, o ji jo prašymu pirko jam prekių, todėl iš nukentėjusiojo buvo gavusi kortelės PIN kodą. Susirado lapelį su užrašytu kodu ir nuėjo prie bankomato, bet pati bijojo bandyti paimti pinigus, todėl paprašė tą padaryti iš matymo pažįstamo S. K.. Sakė, kad kortelė yra svetimą ir jie susitarė, kad S. K. pavykus bankomate paimti pinigus, šis pasiims kiek jam reikia, o kitus pinigus atiduos jai. Ji žinojo, kad kortelės sąskaitoje turi būti apie 300 Lt, todėl pasiūlė S. K. pabandyti nuimti tokią sumą. Padavė S. K. lapelį su kortelės PIN kodu, o S. K. nuėjo prie bankomato ir jame paėmė pinigus. Jai S. K. atidavė 300 Lt ir grąžino kortelę, o sau pasiliko 40 Lt. Po to jie nuėjo į parduotuvę, ten pirko cigarečių ir degtinės. Kortelę išmetė prie V. K. laiptinės. Dėl savo elgesio gailisi, ieškinį pripažįsta, šiuo metu atlygino 200 Lt žalos ir ketina atlyginti likusią dalį žalos.
Apklaustas teisme kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir paaiškino, kad A. M. pavardės nežinojo. Su ja susitiko atsitiktinai ir ji paaiškino, kad banko kortelė yra jos brolio, nurodė sąskaitoje turinčią būti sumą, prašė pinigus nuimti bei davė PIN kodą. Jis pasakė, kad jam taip pat reikia pinigų pagirioms ir iš nuimtos sumos pasiėmė 40 Lt. Pinigus paėmė per du kartus. Iš pradžių paėmė 300 Lt, po ko A. M. pasiūlė pažiūrėti, ar sąskaitoje yra dar pinigų. Matė, kad kortelė išduota vyriškio vardu ir tikėjo, kad tai A. M. brolio kortelė. Apie tai, kad daro kažką blogo tuo metu nepagalvojo. Nebūtų taip pasielgęs būdamas blaivus. Dėl netinkamo elgesio gailisi.
Apklaustas teisme nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad pažįsta A. M., dirba kartu su jos broliu. Įvykio dieną jis užėjo pas A. M. brolį pakalbėti dėl darbo, kartu išgėrė vyno, po to dar pats juos pavaišino, nupirko užkandos. Būdamas namie pas S. M. gavo žinutę iš VMI, kad jam pervesti pinigai. Kortelė iškristi jam negalėjo, nes ją laikė užsegamoje striukės kišenėje. Striukę buvo nusivilkęs, ėjo į tualetą, todėl buvo laikotarpiai kai striukė buvo palikta be jo priežiūros. Kortelės pasigedo vėliau tą pačią dieną kada kaimynas paprašė paskolinti pinigų, o jis, nuėjęs prie bankomato, pas save neberado banko kortelės. Sužinojęs, kad iš sąskaitos paimti pinigai, iškart įtarė A. M., nes ji turėjo jo kortelės PIN kodą. Kodą jai davė kada buvo susilaužęs koją ir kaltinamoji jo prašymu pirko jam prekių. Kortelę surado prie namų dar tą pačią dieną. Apie prie laiptinės numestą kortelę pasakė kaltinamosios motina. Skambino A. M., tačiau ši neigė ėmusi kortelę ir pinigus. Kitą rytą dar buvo užėjęs pas kaltinamąją ir reikalavo grąžinti tiek pinigų, kiek liko, tačiau nieko negavo, todėl kreipėsi į policiją. S. K. dėl šio įvykio nelabai kaltina. Iš jo sąskaitos buvo paimti 340 litų, tai padaryta kito banko bankomate, todėl už kiekvieną išgryninimo operaciją buvo nuskaičiuotas po 10 Lt mokestis. Taip pat patyrė neturtinę žalą, todėl pareiškė 500 Lt ieškinį, kurį palaiko. A. M. žada atlyginti žalą, tačiau jis nori turėti didesnes garantijas nei jos pažadai.
Apžiūrėjus V. K. telefone esančius pranešimus nustatyta, kad telefone 2011-05-03 10.16 val. buvo gauta trumpoji žinutė iš VMI, kurioje nurodyta: „Galutinis likutis 381,48 LTL/ Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM/GPM grąžinimas po metinės pajamų“ (b.l. 17-22).
AB „Swedbank“ pateiktame kortele „Visa Electron“ Nr. 4483 0810 1799 8442 nuo 2011-05-02 atliktų operacijų sąraše užfiksuota, kad 2011-05-03 13.49 val. Taikos g. 1, Vilniuje, esančiame bankomate nuo kortelės sąskaitos nuimta 300 Lt, 13.50 val. ten pat nuimta dar 40 Lt, o 13.59 val. kortele bandyta atsiskaityti parduotuvėje „Maxima“, tačiau operacija atmesta sąskaitoje nesant pakankamai lėšų (b.l. 24).
Apžiūrėjus „Nordea“ banko pateiktas bankomate, esančiame Taikos g. 1, Vilniuje, darytas nuotraukas nustatyta, kad jose užfiksuotas vyriškis, kuris dešinėje rankoje laikydamas popieriaus lapelį, 2011-05-03 nuo 13.49 val. iki 13.51 val. naudojasi bankomatu ir paima iš jo pinigus (b.l. 30-42).
Teismui buvo pateiktas 2011-11-06 datuotas raštelis, kuriuo V. K. patvirtina, kad iš A. M. gavo 200 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. M. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei sukurstė S. K. šią mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės duomenis neteisėtai panaudoti bei apgaule įgyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, o S. K., sukurstytas A. M., neteisėtai laikė ir panaudojo svetimą elektroninė mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės nustatymo duomenis bei apgaule savo ir A. M. naudai įgijo nukentėjusiajam priklausančius 340 litus. Abu kaltinamieji visiškai pripažino kaltinime nurodytas jų atliktų veiksmų faktines aplinkybes, šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. S. K. teigė galvojęs, kad mokėjimo kortelė priklauso A. M. broliui, tačiau iš esmės pripažino, kad suvokė, jog tai svetima kortelė, patvirtino, kad pasiėmė dalį nuo nukentėjusiojo sąskaitos paimtų pinigų. Ta aplinkybė, jog S. K. neatrodė keista, kodėl A. M. pati negali bankomate panaudoti neva jos broliui priklausančios kortelės, nors turi tiek kortelę, tiek jos PIN kodą, patvirtina, jog S. K. gerai suvokė, kad svetima mokėjimo kortele bus naudojamasi be jos savininko žinios ir leidimo bei sąmoningai sutiko atlikti tokius neteisėtus veiksmus.
A. M. veiksmai įkalbant S. K. panaudojus svetimą mokėjimo kortelę, iš bankomato paimti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, kaltinime įvertinti kaip šių nusikalstamų veikų organizavimas, tačiau teismas su tokiu siūlomu A. M. veiksmų teisiniu įvertinimu nesutinka. BK 24 str. 4 d. nusikalstamos veikos organizatorių apibrėžia kaip asmenį, subūrusį organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavusį ar koordinavusį jų narių veiklą arba parengusį nusikalstamą veiką ar jai vadovavusį. Byloje nėra nustatyta, kad A. M. būtų rengusi nusikalstamą veiką ar jai vadovavusi, jos nusikalstami veiksmai šiuo atveju buvo spontaniški, pasinaudojant susidariusia palankia situacija. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamoji pabijojusi pati atlikti dalį nusikalstamų veiksmų, įkalbėjo juos atlikti atsitiktinai sutiktą pažįstamą S. K.. Tokie kaltinamosios veiksmai vertintini sukurstymu padaryti nusikalstamas veikas, o ne šių veikų organizavimu, todėl teismas A. M. inkriminuotą nuorodą į BK 24 str. 4 d. (organizatorius) keičia nuoroda į BK 24 str. 5 d. (kurstytojas).
Taip pat tikslintina aplinkybė dėl banko, kuriam priklausančiame bankomate buvo paimti pinigai. Kaltinime nurodyta, jog tai Parex bankas, tačiau iš bylos duomenų matosi, jog tai buvo „Nordea“ banko bankomatas.
A. M. veiksmai neteisėtai įgyjant svetimą mokėjimo kortelę ir ją neteisėtai laikant bei S. K. veiksmai neteisėtai laikant jam perduotą svetimą mokėjimo kortelę kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį. S. K. veiksmai neteisėtai panaudojant svetimą mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės nustatymo duomenis finansinei operacijai atlikti kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį, o A. M. veiksmai sukurstant S. K. padaryti šią veiką – pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį 215 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad apgaule buvo įgytas nukentėjusiajam V. K. priklausantis turtas, kurio vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, bet neviršija 3 MGL, abu kaltinamieji šį turtą pasisavino bendrais veiksmais, todėl A. M. ir S. K. veiksmai apgaule įgyjant minėtą nukentėjusiojo turtą atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalyje.
Visos minėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos per itin trumpą laikotarpį (mažiau nei pusę valandos), įgyvendinant tą patį nusikalstamą sumanymą – įgyti svetimą turtą, todėl kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip minėtų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.
Nukentėjusiojo V. K. byloje pareikštas 500 Lt dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas, kaltinamieji žalos dydžio neginčija, todėl ieškinys tenkintinas. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad A. M. atlygino nukentėjusiajam 200 Lt žalos, todėl priteistina suma mažintina iki 300 Lt.
Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, visos veikos padarytos vienu metu, įgyvendinant tą patį sumanymą, teistumo kaltinamoji neturi, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs tai, kad buvo padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos, duomenų apie tai, kad kaltinamoji dirbtų, nėra, veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, teismas skiria A. M. arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas subendrintą bausmę, teismas bausmes subendrina BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, taikydamas bausmių apėmimą.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui.
Skirdamas bausmę S. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, visos veikos padarytos vienu metu, įgyvendinant tą patį sumanymą, teistumo kaltinamasis neturi, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs tai, kad dėl savanaudiškų paskatų buvo padarytos trys nusikalstamos veikos, kaltinamasis yra darbingas, tačiau nesistengia įsidarbinti ir gauti lėšų pragyvenimui teisėtais būdais, teismas skiria S. K. arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra tiek kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas ir iš jų gauta nauda buvo antraeiliai, nukentėjusysis didesnių pretenzijų S. K. neturi.
Skirdamas subendrintą bausmę, teismas bausmes subendrina BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, taikydamas bausmių apėmimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirti jai areštą 60 parų;
pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 215 str. 1 d., ir paskirti areštą 60 parų;
pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., ir paskirti areštą 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirti jam areštą 30 parų;
pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., ir paskirti areštą 60 parų;
pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., ir paskirti areštą 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. K. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį ir solidariai iš A. M. bei S. K. priteisti 300 Lt V. K. padarytai žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.