Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui V. G. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo bei piniginės kompensacijos priteisimo ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei O. A. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo bei nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys UAB ,,Gargždų matavimai“, V. A., L. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė O. A. prašė: 1) nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,Gargždų matavimai“ 2016-02-17 parengtą žemės sklypo planą: ieškovei O. A. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, 311 m² ploto, plane žymima žalia spalva; atsakovui V. G. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, 311 m² ploto, plane žymima raudona spalva; bendram naudojimuisi paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, 299 m² bendro ploto, plane žymima geltona spalva; 2) priteisti iš atsakovo 7 106 Eur piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę gyvenamojo namo nuosavybės dalį.Ieškovė nurodė, jog kartu su atsakovu yra žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0921 ha, ir šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo bendraturčiai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 460/921 žemės sklypo, atsakovui 461/921 – žemės sklypo. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 60/100 dalis gyvenamojo namo, plane žymimo indeksu 1Alp; šiltnamis, plane žymimas indeksu 4Š1g; 60/100 kiemo statinių; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 40/100 gyvenamojo namo; sandėlis, plane žymimas indeksu 2Ilp; garažas, plane žymimas indeksu 3Ilp; 40/100 kiemo statinių. L. K. topogeodezinių darbų firmos 2005-02-28 parengtame žemės sklypo plane, kuriame buvo įtvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka, padaryta techninė klaida: netinkamai nurodyta riba, skirianti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C, nuo atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu A. Šios klaidos esmė yra ta, kad atsakovui nuosavybės teise tenka didesnė žemės sklypo ploto dalis. UAB ,,Gargždų matavimai“ 2013-05-31 parengė žemės sklypo planą, iš kurio matyti, kad linija, ribojanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C, turi būti nubrėžta 2,28 metro link atsakovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato. Ši klaida kelia didelius nesutarimus tarp bendraturčių. Ieškovei suvaržyta teisė automobilį laikyti gyvenamojo namo kieme. Dėl šių priežasčių kilo būtinybė patikslinti L. K. parengtame žemės sklypo plane nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ištaisant anksčiau padarytą klaidą bei patikslinant bendrojo naudojimo dalis.1988-08-03 ieškovės mama E. G. padovanojo ieškovei 60/100 dalių gyvenamojo namo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo plotas yra 185,89 kv. m. Ieškovė nurodo, kad 91,325 kv. m sudaro tik 49/100 dalis gyvenamojo namo, todėl atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei už didesnę jam tenkančio gyvenamojo namo dalį, nes atsakovas nuosavybės teise turi tik 40/100 gyvenamojo namo.Atsakovas V. G. pateikė priešieškinį, jame prašė: 1) įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti rūsio patalpų sieną, esančią patalpoje R-3, kuri žymima indeksu 0-3, ir savo lėšomis užmūryti duris tarp patalpų 0-3 ir 0-2, atlaisvinant savavališkai užimtą patalpą, atstatant 0-3 rūsio patalpų dydį pagal rūsio planą į 18,87 kv. m; 2) įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti rūsio bendro naudojimo patalpas, kurios pažymėtos indeksu 0-1, ir bendro naudojimo žemės sklypą, pažymėtą indeksu C, nuo ieškovei priklausančių daiktų; 3) patikslinti 2005-03-21 VĮ Registrų centre įteisintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo planą pagal 2015-02-11 UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ skaičiavimo patikslinimus, nustatant, jog O. A. naudosis žemės sklypu, 311 m² ploto, plane pažymėtu indeksu B1 ir B2; V. G. naudosis žemės sklypu, 311 m² ploto, plane pažymėtu indeksu A; šalys bendrai naudosis 299 m² žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu C.Atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos patikslinimo grindžia 2015-02-11 UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo planu. Atsakovas teigia, jog pagal jo pateiktą planą žemės sklypo plotų dalys nėra keičiamos, jos nurodytos tokios, kaip šalys buvo susitarusios pagal 2005-02-28 ribų paženklinimo aktą. Keičiama naudojimosi tvarka toje vietoje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje bendrasavininkiai turi bendrų inžinierinių įrenginių: elektros spintą, nuotekų šulinius. Be to, šiuo planu įgyvendinama galimybė bendraturčiams prieiti prie gyvenamojo namo. Rūsio bendrojo naudojimo patalpoje R-5, kuris žymimas indeksu 0-1, ieškovė be atsakovo sutikimo sandėliuoja anglis, malkas, popierines dėžes, senus langų rėmus, šildymo pečių, taip mažindama praėjimą į atsakovui tenkančias rūsio patalpas. Atsakovas šioje patalpoje negali pasidėti jokių jam priklausančių daiktų. Ieškovė savavališkai mūrine siena atsitvėrė atsakovo naudotas rūsio patalpas, pasidarydama 7,14 kv. m patalpą. Tokia patalpa pagal jokius projektus nebuvo ir nėra numatyta, plano korekcijai sutikimo nedavė nei buvusi savininkė E. G., nei atsakovas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį atsakovas nurodė, jog gyvenamojo namo ir rūsio patalpomis naudojasi pagal dovanojimo sutartį. Tokia naudojimosi tvarka nustatyta nuo šio turto įsigijimo momento. Ieškovė nuo tada žinojo ir suvokė, kokią nekilnojamojo turto dalį įgijo, todėl yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, ir priimti naują sprendimą – nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,Gargždų matavimai“ 2016-02-17 parengtą žemės sklypo planą: ieškovei O. A. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, 311 m² ploto, plane žymima žalia spalva; atsakovui V. G. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, 311 m² ploto, plane žymima raudona spalva; bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, 299 m² bendro ploto, plane žymima geltona spalva; prašo priteisti iš atsakovo 7 106 Eur piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę gyvenamojo namo nuosavybės dalį; taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1988-08-03 dovanojimo sutartimi E. G. padovanojo dukrai O. A. 60/100 dalių gyvenamojo namo su mansarda, rūsiu ir veranda (125,19 kv. m naudingo ploto ir 84,96 kv. m gyvenamojo ploto); šiltnamį ir tai gyvenamojo namo daliai priklausančius kiemo įrenginius. Dovanojamoji dalis namo apskaičiuota nuo namo naudingo ploto – 125,19 kv. m. Dovanojimo sutartyje nurodyta, jog O. A. padovanota namo dalimi naudosis tokia tvarka: visu gyvenamojo namo pirmuoju aukštu, susidedančiu iš kambario 1-3 (35,40 kv. m), kambario 1-2 (13,31 kv. m), verandos 1-6 (8,43 kv. m), virtuvės 1-1 (8,49 kv. m), koridoriaus 1-7 (4,46 kv. m.), vonia 1-4 (2,60 kv. m.), tualetu 1-5 (1,37 kv. m.), taip pat naudosis dalimi priestato 1-8 (3,38 kv. m); įėjimu į namą iš šiaurinės pusės šalys naudosis bendrai; rūsio patalpa naudojasi kaip pažymėta plane R-2 (13,65 kv. m); patalpa R-1 (17,33 kv. m) naudosis bendrai; ieškovė taip pat naudosis šiltnamiu; žemės sklypo dalimi ieškovė naudojasi, kaip pažymėta žemės sklypo padalijimo plane A-222 kv. m (rausva spalva); sklypu C-85 kv. m (geltona spalva), įvažiavimu į kiemą šalys naudosis bendrai. Likusia dalimi namo ir žemės sklypo naudosis E. G.. Žemės sklypo padalijimo planas sudarytas 1988-08-01 (tomas I, b. l. 48-49). 1990-08-23 dovanojimo sutartimi E. G. padovanojo sūnui V. G. 40/100 dalių gyvenamojo namo su rūsiu, mansarda, priestatu, plane žymimu lAlp, sandėlį, plane žymimą 2I1p; garažą, plane žymimą 3Glp, ir tai namo daliai tenkančius kiemo įrenginius, esančius 600 kv. m žemės sklype pagal sklypo dokumentus (tomas I, b. l. 69). Šių dovanojimo sutarčių pagrindu šalys tapo bendraturtėmis, jos gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena antrajame namo aukšte, ieškovė – pirmajame aukšte, ir abi šalys naudojasi 0,0921 ha žemės sklypu.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patikslinimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi joms bendrai priklausančiu sklypu tvarkos. Dabartinė naudojimosi sklypu tvarka buvo patvirtinta 1988-08-01 (tomas II, b. l. 131). 1988-08-01 patvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrindu L. K. topogeodezinių darbų firma žemės sklypo savininkų O. A. ir V. G. prašymu 2005-03-21 paruošė bendraturčių O. A. ir V. G. žemės sklypo naudojimo planą, kurį abi šalys patvirtino parašais. 2006-01-29 šis žemės sklypo planas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre (tomas II, b. l. 103). Pagal patvirtintą bei įregistruotą planą ieškovė O. A. naudojasi 311 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, o atsakovas V. G. naudojasi 311 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A; 299 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, šalys naudojasi bendrai. Ieškovė O. A. ieškinyje pareiškė reikalavimą pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą UAB ,,Gargždų matavimai“ 2016-02-17 parengtą žemės sklypo planą (tomas II, b. l. 154). Ieškovė įrodinėjo, jog UAB ,,Gargždų matavimai“ 2013-05-31 parengtas žemės sklypo planas patvirtina, kad linija, ribojanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C, turi būti perkelta 2,28 metro link atsakovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (VĮ Registrų centro išraše šalių nurodytas ūkinis pastatas įvardijamas kaip sandėlis ir garažas, šie pastatai yra sujungti). Ieškovė teigia, jog L. K. topogeodezinių darbų firmos matininko L. V. Kaušakio 2005-03-21 parengtame žemės sklypo plane ginčo linija ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančio šiltnamio išorine riba. 2013-05-21 parengtas planas įrodo matininko žemės sklypo plane padarytą klaidą. Ši klaida kelia didelius nesutarimus tarp bendraturčių, kurių neįmanoma išspręsti derybų keliu. Atsakovas kliudo ieškovei ir jos šeimos nariams laikyti automobilį vidiniame namo kieme. Žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su Smėlio gatve, yra įrengti inžinieriniai įrenginiai: bendro naudojimo elektros spinta, nuotekų šuliniai. Atsakovas neturi galimybės patekti prie šių įrenginių, nes toje vietoje visa žeme naudojasi ieškovė, todėl ši dalis naujame naudojimosi sklypu plane pažymėta kaip bendrojo naudojimo žemė. Atsakovas V. G., nesutikdamas su ieškovės pateiktu projektu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, nurodė, jog pagal 1988 m. jo mamos E. G. ir O. A. bendru sutarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką žemės sklypu naudojasi iki šiol. Ieškovė nepagrįstai siekia padidinti bendrojo naudojimo kiemą, kad netrukdomai galėtų laikyti kieme automobilį. Atsakovas V. G. pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog 2013 metais kilo konfliktas dėl to, kad V. A. (ieškovės vyras) išvažinėjo atsakovo žolyną. Po to V. A. piktybiškai savo automobiliu užstatinėjo garažą, dėl to atsakovas negalėjo iš jo išvažiuoti. Paprašytas patraukti automobilį, nereaguodavo, keldavo konfliktus. Iki tol V. A. automobilį laikė savo garaže, kuris įrengtas namo priekinėje dalyje. Atsakovas V. G. įsitikinęs, jog V. A. automobilį gali laikyti savo garaže, kuris yra įrengtas gyvenamojo namo priekyje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. G. kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl V. A. elgesio, skųsdamasis, jog V. A. automobiliu O. V. užstatė įvažiavimą į garažą. Už šį pažeidimą V. A. buvo įspėtas (tomas II, b. l. 173-174). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantis automobilis ne kartą užfiksuotas stovintis ant namo vidiniame kieme esančios vejos bei šalia atsakovui priklausančio garažo. Fotonuotraukose matosi automobilių ratais išvažinėtos vėžės (tomas I, b. l. 107-110). Ieškovė O. A. ir jos sutuoktinis V. A. patvirtino, jog nuotraukose užfiksuotas Opel markės automobilis priklauso jų šeimai. Pripažino, jog automobilį stato ant V. G. naudojamo žemės sklypo, kur yra įrengta veja. Taigi akivaizdu, jog šalys konfliktuoja ir nesutaria dėl naudojimosi sklypu tvarkos.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 1988-08-01 E. G. ir O. A. patvirtintame žemės sklypo naudojimosi plane aiškiai matyti, jog bendrojo naudojimo sklypo dalį ,,C“ ir V. G. šiuo metu naudojamą žemės sklypo dalį ,,B“ riboja šulinys. Tokia pati riba numatyta ir šalių patvirtintame 2005-03-21 L. K. topogeodezinių darbų firmos parengtame žemės sklypo plane, kur taip pat buvo nurodyta analogiška naudojimosi žemės sklypu tvarka (tomas II, b. l. 103). Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu L. V. Kiaušakys pripažino, jog 2005-03-21 parengtame žemės sklypo plane jis padarė klaidų nurodydamas plotų dydžius, nors pats žemės sklypo planas atitiko faktines naudojimosi žemės sklypo ribas, kurios šalių buvo patvirtintos 1988 metais. Liudytojas A. K. paaiškino, jog 2005-03-21 L. K. topogeodezinių darbų firmos paruoštame žemės sklypo plane padarytos techninės klaidos. Matininkas neteisingai nurodė gyvenamojo namo vakarinės sienos ilgį – 13,64 m, nors turėjo būti 10,02 m. Dėl šios priežasties matininkas, norėdamas įsitekti į sklypo ploto parametrus, proporcingai sumažino šiltnamio ilgį iki 10,3 m, nors turėjo būti 13,20 m. Patvirtino, jog ištaisius L. K. nurodytas technines klaidas ir ribą matuojant nuo šulinio, šalims atitenka tokie žemės sklypo plotų dydžiai, kurie numatyti registre. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir šalių pateiktus planus, teismas pripažino, jog liudytojo A. K. nurodytos techninės klaidos yra akivaizdžios analizuojant 2005-03-21 parengtą L. K. topogeodezinių darbų firmos paruoštą žemės sklypo planą.Iš ieškovės pateikto UAB ,,Gargždų matavimai“ 2016-02-17 žemės sklypo plano matyti, jog ginčijama žemės sklypo riba, skirianti atsakovo V. G. naudojamą žemės sklypo dalį, pažymėtą A, nuo bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos C, patraukta nuo šulinio 2,28 m. link atsakovui priklausančio garažo bei sandėlio. Su tokiu pasiūlymu atsakovas nesutiko, motyvuodamas tuo, jog ieškovės sutuoktinis V. A. nori šalia jam nuosavybės teise priklausančio garažo ir sandėlio statyti savo automobilį. Dėl to atsakovui bus apribota galimybė prieiti prie šių pastatų. Atsakovas V. G. nurodė, jog šiuose pastatuose yra įsirengęs savo meistravimo vietą, lauko virtuvę, įrengtas garažas, kuriame laiko savo automobilį. Šalia pastato sutvarkyta aplinka, įrengta veja bei gėlynai. Tarp šalių esantys konfliktiniai santykiai tik pagilės. Siekiant ištaisyti 2005-03-21 parengtame plane padarytas klaidas atsakovas priešieškinyje pareiškė reikalavimą patikslinti 2005-03-21 L. K. topogeodezinių darbų firmos parengtą žemės sklypo planą pagal 2015-02-11 UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktus skaičiavimo patikslinimus: nustatant, jog ieškovė naudosis žemės sklypu, 311 kv. m, plane pažymėtu indeksu B1 ir B2; atsakovas naudosis žemės sklypu, 311 kv. m, plane pažymėtu indeksu A; 299 kv. m žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu C, šalys naudosis bendrai (tomas II, b. l. 148). Taigi abi šalys pateikė pakoreguotas naudojimosi sklypu tvarkas, nes akivaizdu, jog 2005 m. parengtame plane yra padaryta klaidų. Pirmosios instancijos teismas buvo saistomas pareigos išsamiai įvertinti šalių pateiktus planus ir nustatyti, kuri tvarka yra racionalesnė bei labiau atitinka abiejų bendraturčių interesus, taip pat nepažeidžia jų nuosavybės teisių ir užtikrina galimybę bendrai valdomu sklypu naudotis taip, kad būtų kiek įmanoma labiau išvengta konfliktų galimybės.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašios kategorijos bylose yra nurodęs, jog įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Esant skirtingiems šalių pasiūlymams keisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės pateiktas UAB ,,Gargždų matavimai“ 2016-02-17 žemės sklypo planas, kuriuo norima nustatyti naują žemės sklypo naudojimo tvarką, akivaizdžiai neatitinka nuo 1988 m. tarp šalių nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ir nepagristai pažeidžia atsakovo V. G. teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu ir sandėliu. Teismo nuomone, ieškovės ir jos šeimos narių noras automobilį laikyti vidiniame namo kieme po savo virtuvės ir miegamojo langais nėra svarbesnis nei kito bendraturčio teisė nekliudomai naudotis tokia žemės sklypo naudojimo tvarka, kuri buvo numatyta iki šiol. Ieškovė savo automobilį anksčiau laikė gyvenamojo namo garaže, tačiau prieš 10 metų šalia įvažiavimo į garažą įsirengė rampą, ant kurios stato automobilį, o garaže sandėliuoja malkas (tomas II, b. l. 166). Teismas konstatavo, jog šie ieškovės sprendimai dėl jai priklausančio turto valdymo ir naudojimo negali įtakoti kitų bendraturčių teisių suvaržymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą atmetė. Vertindamas atsakovo pateiktą planą teismas pripažino, jog jame iš esmės nurodyta ta pati naudojimosi žemės sklypo tvarka, kuri buvo numatyta 1988 m. Padarytos korekcijos yra susijusios su bendraturčiams sudaryta galimybe prieiti prie jiems priklausančių pastatų bei bendrų inžinerinių įrenginių, patekti į atskirai naudojamus žemės sklypus. Taigi teismas priešieškinio reikalavimą tenkino visiškai. Kolegija, įvertinusi šalių pateiktus planus dėl naudojimosi tvarkos, konstatuoja, jog iš esmės pagrindinis ginčas tarp šalių kyla dėl nuo šulinio einančios ribos, kuri pagal ieškovės pateiktą planą patraukta 2,28 m link atsakovo valdomos dalis A. Abiejų šalių pateiktuose planuose priešais namą esanti dalis, kuri anksčiau buvo valdoma ieškovės, priskiriama bendrojo naudojimo daliai, siekiant užtikrinti šalims galimybę patekti prie bendrų inžinerinių įrenginių, dėl šios dalies iš esmės tarp šalių ginčo nekilo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovės noras laikyti automobilį vidiniame kieme nėra prioritetinis, todėl vien šio jos įgeidžio pagrindu naudojimosi sklypu tvarka neturėtų būti keičiama. Ieškovė automobilį galėtų laikyti jai priklausančiame garaže, tą ji anksčiau ir darydavo. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo pateiktame plane iš esmės nurodyta ta pati naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri buvo numatyta 1988 m. Įvertinusi atsakovo planą, kolegija konstatuoja, jog jame nurodyti naudojimosi tvarkos pakeitimai nėra minimalūs: iš plano akivaizdu, jog jame tam, kad būtų išlaikyti šalių sutarti naudojamų sklypų dalių plotai, yra pakoreguota riba, skirianti ieškovės naudojamą dalį B ir atsakovo naudojamą dalį A. Kaip teisingai baigiamosiose kalbose nurodė ieškovės atstovas, tiek pagal E. G. iniciatyva sudarytą žemės sklypo naudojimo tarp bendrasavininkų pasidalinimo projektą (tomas I, b. l. 20), tiek pagal 2005 metais parengtą planą riba tarp šalių naudojamų dalių A ir B ėjo pagal atsakovui priklausančio ūkinio pastato sieną. Pagal atsakovo pateiktą projektą ši riba yra paslinkta link atsakovui priklausančios A dalies. Ieškovė nesutinka su tokiu ribos pakeitimu, nes riba tarp dalių A ir B buvo nusistovėjusi nuo 1988 metų. Kita vertus, iš atsakovo plano matyti, jog dalis ribos, skiriančios atsakovo naudojamą dalį nuo bendrojo naudojimo dalies, kurią atsakovas nori numatyti pagal ieškovei priklausančio šiltnamio sieną, eina per ūkinio pastato sieną. Spręstina, ar korektiška tokia plane nubrėžta riba, turint omenyje tą faktą, jos dalis atsakovui priklausančio ūkinio pastato patenka į bendrojo naudojimo plotą, taigi akivaizdu, jog ieškovė šia sklypo dalimi naudotis negalės. Kita vertus, teismas sprendime nurodė, jog atsakovas kaip bendrojo naudojimo plotą nori numatyti praėjimą tarp ūkinio pastato ir ieškovei priklausančio šiltnamio, nors pagal nusistovėjusią tvarką ši sklypo dalis priklausė ieškovei. Teismas nurodė, jog ir pati ieškovė reiškė tokį reikalavimą, tačiau kolegija šį teismo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes, nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu tikslino savo reikalavimus ir keitė ieškinio dalyką, tačiau galiausiai prašė nustatyti naudojimo tvarką pagal 2016-02-17 planą, kuriame nenumatyta, jog pagal ieškovei priklausantį šiltnamį eitų bendrojo naudojimo žemė. Be to, ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose patvirtino, jog ieškovė nesutinka su šia atsakovo pateikta plano korekcija, nes atsakovas savo ūkinį pastatą gali pasiekti iš kitos pusės. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal atsakovo pateiktą planą atsakovas koreguoja ribą, skiriančią sklypo dalis, kuriomis šalys naudojasi atskirai, o pagal ieškovės pateiktas korekcijas keistina riba, kuri skiria atsakovo valdomą dalį A nuo bendrojo naudojimo dalies C, taigi, pastūmus ribą pagal ieškovės pateiktą planą link atsakovo dalies, atsakovas iš esmės neprarastų galimybės naudotis ta sklypo dalimi, tiesiog naudotųsi ja bendrai su ieškove. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog patvirtindamas atsakovo planą teismas atėmė iš jos galimybę naudotis jai nuosavybės teise priklausančia 60/100 dalimi kiemo statinių. Iš Registrų centro išrašo matyti, jog ieškovei nuosavybės teise iš tiesų priklauso 60/100 kiemo statinių, kuriuos sudaro šulinys, tvora ir kiemo aikštelė (tomas I, b. l. 8). Akivaizdu, jog ieškovei, kaip savininkei, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis jai priklausančia 60/100 dalimi kiemo aikštelės (dėl šulinio ir tvoros ginčo nėra). Pagrįsdama savo argumentą, jog iš jos buvo atimta teisė naudotis kiemo aikštele, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują naudojimosi sklypu plano projektą, kurio kolegija nevertins, nes šis įrodymas pateiktas pavėluotai, ieškovė nepagrindė jo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui, be to, taip būtų iškreipta šalių teisių ir interesų pusiausvyra ir pažeistas rungimosi principas (CPK 314 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame plane nėra nurodyta jo parengimo data. Tačiau, įvertinusi bylos medžiagą, kolegija pažymi, jog nė viename šalių pateiktame dokumente kiemo aikštelė nėra aiškiai pažymėta, todėl kolegija neturi pakankamų faktinių duomenų, jog galėtų nuspręsti, ar pažeista ieškovės teisė naudotis jai priklausančia dalimi kiemo aikštelės, ar ne. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktos plano korekcijos iš esmės nekeičia nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos, neįvertino visų plano aspektų, tinkamai nepalygino šalių pateiktų planų jų racionalumo, konstruktyvumo ir įgyvendinimo realumo prasme, neįvertino, ar nėra pažeidžiamos ieškovės teisės naudotis jai priklausančia kiemo aikštelės dalimi, taigi tinkamai neišsprendė šalių ginčo. Kadangi pirmosios instancijos teismas iki galo neatskleidė bylos esmės ir šie trūkumai, įvertinus apeliacinės instancijos teismo turimus duomenis, negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos ir tenkintas atsakovo, naikintina ir dėl šios dalies byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo, pirmosios instancijos teismas, be kito ko, įpareigotinas išsiaiškinti dėl kiemo aikštelės lokalizacijos, to, kaip klausimas dėl aikštelės naudojimo išspręstas šalių pateiktuose planuose dėl naudojimosi sklypu tvarkos, kartu įvertindamas, ar nėra pažeidžiamos šalių teisės naudotis nurodytu nuosavybės objektu.

Dėl piniginės kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7 106 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę gyvenamojo namo nuosavybės dalį. Šį reikalavimą grindė tuo, jog 1988-08-03 mama jai padovanojo 60/100 dalių gyvenamojo namo. Iš viso ieškovei priklauso gyvenamojo namo dalis, kurios plotas 91,325 kv. m. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo plotas yra 185,89 kv. m. Ieškovė nurodo, kad 91,325 kv. m. sudaro tik 49/100 dalis gyvenamojo namo, todėl atsakovas turėtų jai kompensuoti už didesnę jam tenkančio gyvenamojo namo dalį.Vertindamas šio reikalavimo turinį, teismas nurodė, jog ieškovė ginčija naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teigdama, jog jos realiai naudojama namo dalis yra mažesnė nei priklauso pagal VĮ Registrų centras registruotas dalis. Tokia naudojimosi namu tvarka galioja nuo 1988 metų, kai ieškovės mama padovanojo jai šį turtą, su korekcijomis, įvykusiomis po 1989 metų – gyvenamojo namo pirmojo aukšto rekonstrukcijos (tomas II, b. l. 31-3). Rekonstrukcijos metu ieškovė prie gyvenamojo namo rytinės pusės pasistatė vieno aukšto su rūsiu priestatą. 1997 m. atsakovas V. G. virš šio ieškovės pastatyto priestato antrajame namo aukšte įsirengė papildomas gyvenamąsias patalpas (tomas I, b. l. 171-173). Taigi sutiktina, jog ieškovė jau nuo 1988 m. žinojo apie jai priklausančias gyvenamojo namo dalis bei jų naudojimo tvarką. Ieškinio senaties terminų taikymo santykiams turi būti taikomi senaties pasibaigimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.). 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė šį reikalavimą pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą ir jį atmetė. Kolegija pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sieja su tuo momentu, kai tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Akivaizdu, jog naudojimosi namu tvarka galioja jau nuo 1988 metų, ieškovei ji buvo žinoma, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1988-08-03, kai ieškovė įgijo turtą pagal dovanojimo sutartį ir aiškiai suvokė, kokią dalį namo valdo.Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šis ieškinio reikalavimas, nagrinėjant jį iš esmės, negali būti tenkinamas, nes ieškovė neginčija dovanojimo sutartimi nustatytų ir įregistruotų gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalių – ji iš esmės ginčija naudojimosi namu tvarką, nepateikdama jokių pasiūlymų dėl kitos, jos interesus atitinkančios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.

Dėl įpareigojimo išgriauti rūsio patalpų sieną, užmūryti duris, atlaisvinant savavališkai užimtą patalpą

Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti rūsio patalpų sieną, esančią patalpoje R-3, kuri žymima indeksu 0-3, savo lėšomis užmūryti duris tarp patalpų 0-3 ir 0-2, atlaisvinant savavališkai užimtą patalpą ir atstatant 0-3 rūsio patalpų dydį pagal rūsio planą į 18,87 kv. m.Pagal Civilinio kodekso 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.Kaip nurodė atsakovas, rūsio patalpoje R-3, kuri pagal dovanojimo sutartį paskirta naudotis jam, 2006 m. vasarą ieškovė savavališkai atsimūrijo atsakovo naudojamos rūsio patalpos dalį, taip sumažindama atsakovui priklausančių naudotis rūsio patalpų plotą. Tokia patalpa pagal jokius projektus nebuvo ir nėra numatyta, ieškovės plano korekcijai sutikimo nedavė nei buvusi savininkė E. G., nei atsakovas.Ieškovė 2015-01-28 patikslintame ieškinyje nurodė, jog sieną išmūrijo norėdama sustiprinti gyvenamojo namo konstrukciją po atsakovo V. G. atliktų gyvenamojo namo antro aukšto rekonstrukcijos darbų (kurie atlikti jau po 1997 metų) (tomas II, b. l. 20). Vėliau teismo posėdžio metu ieškovė O. A. ir V. A. teismui paaiškino, jog ginčijama siena buvo išmūryta 1990 m. E. G. sutinkant. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės O. A. parodymai prieštaringi. Tuo tarpu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pertvara be jo sutikimo išmūryta 2006 metais. Šiuos jo teiginius patvirtino liudytojai R. U., A. K.. Ieškovė skunde ginčija liudytojų parodymus, teigdama, jog šie asmenys yra suinteresuoti. Visgi ieškovė nepateikė jokių šių liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų. Kaip jau minėta, jos pozicija prieštaringa ir grįsta tik jos žodžiais. Tuo labiau, jog atsakovas pateikė architekto kvalifikaciją turinčio V. G. rašytinį paaiškinimą, kuriame teigiama, kad pertvara neturi jokios reikšmės pastato stabilumui ir jos nebuvimas nesukelia grėsmės gyventojų saugumui (tomas II, b. l. 137-138). Taigi ieškovė neginčija, jog įrengė pertvarą, tačiau laikosi neįrodytos pozicijos, jog ji įrengta buvusios savininkės sutikimu.Pasisakydama dėl teismo įpareigojimo nugriauti rūsio patalpose įrengtą pertvarą, ieškovė taip pat nurodo, jog pertvarų įrengimas yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, kuriems nėra būtinas joks projektas. Tačiau šį ieškovės teiginį paneigia jau minėtas V. G. atsakymas į atsakovo paklausimą, kuriame nurodoma, jog pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ paprastos pertvaros rūsyje projektas reikalingas, bet nėra numatyta projektą derinti su statybos leidimą ar rašytinį pritarimą išduodančia institucija; reikalingi bendrasavininkių sutikimai. Ieškovė įrodymų, jog tokiems darbams turėjo bendrasavininko sutikimą, nepateikė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą.

Dėl daiktų pašalinimo iš bendrojo naudojimo kiemo ir patalpų

Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra daikto savininkas bei, kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai.Atsakovas priešieškinyje prašė įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti rūsio bendrojo naudojimo patalpas, kurios pažymėtos indeksu 0-1, ir bendro naudojimo žemės sklypą, pažymėtą indeksu C, nuo ieškovei priklausančių daiktų, taigi pareiškė negatorinį reikalavimą. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, tai reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Nei vienas bendraturtis neturi teisės pažeidinėti ar ignoruoti kito bendraturčio nuosavybės teises ar kaip nors trukdyti naudotis šiomis teisėmis. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog rūsio patalpomis, kurios pažymėtos 0-1 (ankstesnis žymėjimas R-1), šalys turi naudotis bendrai. Patalpoje nuo namo statybos pradžios yra įrengta katilinė, kuria naudojasi tik ieškovė. Atsakovas V. G. katilinę įsirengė savo naudojamose patalpose, pažymėtose indeksu 0-4. Priešieškinio reikalavimą atsakovas grindė tuo, jog ieškovė bendrai naudojamose patalpose laiko malkas, anglis, senus langų rėmus, popierines dėžes, kitus nereikalingus daiktus. Ieškovė savo daiktais užgriozdino visą patalpą, dėl to atsakovas neturi galimybės patalpoje pasidėti savo daiktų. Atsakovas pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti rūsio patalpoje laikomi daiktai (tomas I, b. l. 104-106). Ieškovė O. A. ir jos sutuoktinis V. A. neginčijo, kad laiko nurodytus daiktus bendrose patalpose. Paaiškino, jog kitos rūsio patalpos užimtos ir neturi kur šių daiktų laikyti.Vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė pažeidžia atsakovo teisėtus interesus naudotis bendrai naudojama patalpa, nes visa patalpa užimta ieškovės daiktais. Patalpoje yra sumontuota ieškovės katilinė, stovi šildymo pečius, taigi iš esmės ieškovė jau ir taip užima dalį bendrai naudojamos patalpos, nors dėl katilinės atsakovas jokių pretenzijų nereiškia. Siekdamas užtikrinti abiem bendraturčiams teisę naudotis bendro naudojimo patalpa, teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti iš patalpos sandėliuojamas malkas, anglis, medinius langų rėmus, popierines dėžes bei kitus beverčius daiktus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė, be šios patalpos, rūsyje naudojasi dar trimis sandėliais ir garažu, kuriuose turi galimybę laikyti būtinus daiktus. Ieškovė teigia, jog teismas priėmė protu nesuvokiamą sprendimą, nes iš esmės įpareigojo ją pašalinti ir šildymo katilą – taip ji neteks šildymo sistemos. Kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip spekuliatyvius. Akivaizdu, jog teismas įpareigojo pašalinti malkas, anglis, medinius langų rėmus, popierines dėžes bei kitus beverčius daiktus, o ne šildymo katilą, tuo labiau, kad atsakovas dėl įrengtos katilinės ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Šią poziciją atsakovas palaiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą.Ieškovė nurodo, jog atsakovas neįrodė, kad ji pažeidžia jo teises. Akivaizdu, jog šiuo atveju šalys nesutaria dėl naudojimosi bendru daiktu, ieškovė yra iki minimumo apribojusi atsakovui galimybę naudotis rūsio patalpa, nes ten įrengė ne tik katilinę, bet ir laiko kitus daiktus, todėl kolegija konstatuoja, jog atsakovas įrodė visas negatorinio reikalavimo tenkinimo sąlygas.Atsakovas taip pat prašė įpareigoti ieškovę pašalinti iš bendrojo naudojimo žemės sklypo ieškovei priklausančius daiktus; pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotos bendrojo naudojimo teritorijoje laikomos statybinės medžiagos (plytelės), naudotos šildytuvo detalės. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog ieškovas po bylos iškėlimo naudotą šildytuvo detalę patraukė. Ieškovė O. A. ir jos sutuoktinis V. A. patvirtino, jog nurodytos plytelės priklauso jiems, jomis jie ketina įsirengti savo automobilio stovėjimo aikštelę. Teismas tenkino šį atsakovo reikalavimą tais pačiais motyvais, kaip ir reikalavimą dėl rūsio patalpų atlaisvinimo, su kuriais kolegija visiškai sutinka, todėl jų neatkartos. Kolegija pažymi, jog ieškovės ketinimas iškloti trinkelėmis kiemą nesuteikia jai teisės pažeisti kito bendraturčio teisių naudotis bendrojo naudojimo sklypo dalimi, ypač turint omenyje tą faktą, jog trinkeles ji gali sandėliuoti kitose patalpose.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai neišsprendė byloje pareikšto reikalavimo, susijusio su naudojimosi sklypu tvarkos pakeitimo, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, šie pažeidimai negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovo reikalavimas patikslinti 2005-03-21 įteisintą žemės sklypo, esančio Smėlio g. 6, Gargžduose, pasidalinimo planą pagal 2015-02-11 UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktus skaičiavimo patikslinimus ir atitinkamai atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,Gargždų matavimai“ 2016-02-17 parengtą žemės sklypo planą, ir byla dėl šios dalies perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Taip pat naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nagrinėjant bylą iš naujo bylinėjimosi išlaidos turės būti perskirstytos (CPK 93 str. 5 d.). Kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.Kadangi kolegija naikina dalį sprendimo ir perduoda dėl šios dalies bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir bylą dėl sprendimo dalies, kuria tenkintas atsakovo V. G. priešieškinio reikalavimas patikslinti 2005-03-21 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įteisintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalijimo planą pagal 2015-02-11 UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktus skaičiavimo patikslinimus, nustatant, jog O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis žemės sklypu, 311 kv. m ploto, plane pažymėtu indeksu B1 ir B2, V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis žemės sklypu, 311 kv. m ploto, plane pažymėtu indeksu A, o 299 kv. m žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu C, O. A. ir V. G. naudosis bendrai, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės O. A. reikalavimas nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,Gargždų matavimai“ 2016-02-17 parengtą žemės sklypo planą, bei dėl šios dalies perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės O. A. atsakovui V. G. priteista 959,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės O. A. valstybei priteista 43,17 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.