- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2SA-285-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05680-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Skolininkas
- V. K., G. K.
- Kreditorius
- „Swedbank“ AB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-31 nutarties, priimtos pagal skolininko V. K. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų ir varžytynių bei jų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., skolininkė G. K. ir išieškotojas „Swedbank“ AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas V. K. antstoliui R. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti 2012-06-14 antstolio pravestas varžytynes ir jų rezultatus negaliojančiais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012-06-14 turto pardavimo iš varžytynių protokole nurodyta, jog buvo parduodama vaistinė su nebaigtomis statyti parduotuvės patalpomis (baigtumas 90 procentų), t. y. patalpomis, kurių statyba dar nebaigta, ten pat nurodyta, kad statybos pabaigos metai – 1974. Mano, kad antstolis varžytynių protokole apie parduodamą turtą pateikė neteisingus duomenis ir tai sudaro vieną iš pagrindų turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Tai pat nurodė, jog varžytynės turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ir dėl to, jog antstolis nenurodė varžytynių protokole apie pareiškėjo jose dalyvavimą. Mano, kad tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 714 straipsnio reikalavimus nurodyti kas dalyvauja varžytynėse, tuo pačiu pažeidė pareiškėjo procesines teises būti įtrauktam į varžytynių protokolą. Be to pareiškėjas pažymėjo, jog iš varžytynių parduotas turtas sudarytas iš dviejų dalių, t. y. vaistinės patalpų pirmame pastate ir nebaigtos statyti parduotuvės patalpų (baigtumas 90 procentų) pastate antrame aukšte, tuo tarpu antstolis varžytynes vykdė iš karto visam turtui ir nesudarė pareiškėjui galimybės pasinaudoti jo teise, nurodyti, kokį turtą parduoti pirmą, nors tokia jo teisė yra nurodyta vienoje iš varžytynių protokolo grafų. Mano, jog tuo atveju, jeigu turtas būtų varžytynėse parduodamas pagal jo (pareiškėjo) kaip skolininko nurodymą, bendra kaina būtų 40000-50000 litų didesnė.