Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. P. gynėjo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pripažinta, kad A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p. ir jam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nukentėjusiosios M. S. pareikštas 500 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir civilinio ieškovo UAB „Orakulas“ pareikštas 5670, 51 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas tvirtina, kad teismas nustatęs, jog A. P. 2005-05-09 d. nuo 14 val. iki 16 val. 18 min. lankėsi lažybų punkto patalpose, padarė išvadą, jog tik jis galėjo nužudyti nukentėjusiąją. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojų parodymų matyti, kad I. S. lažybų punkto patalpose buvo rasta negyva 2005-05-09 17 val., t. y. praėjus 42 min. po to, kai buvo baigti A. P. lažybų sandoriai. Todėl, apelianto nuomone, I. S. galėjo nužudyti ir kiti asmenys. To nepaneigia ir įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys, kad I. S. lavono raumenų grupėse lavoninio sustingimo nėra. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lavonas rastas praėjus nedideliam laiko tarpui po nužudymo ir kad A. P. buvimo lažybų punkto patalpose bei I. S. mirties laikas sutampa. Kadangi lavoninis sustingimas raumenų grupėse pradeda vystytis tik baigiantis 2 val. po mirties, todėl lavoninio sustingimo būtų nebuvę ir tuo atveju, jeigu I. S. mirtis būtų įvykusi po A. P. išėjimo iš punkto, t. y. po 2005-05-09 16 val. 18 min. Be to, įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti net 7 skirtingi pirštų pėdsakai, kurie nepriklauso nukentėjusiajai, ginamajam ir kitiems punkto darbuotojams. Tai tiesiogiai įrodo, kad lažybų punkte buvo ir kitų asmenų. Tačiau tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, ar šie asmenys nebuvo prisidėję prie nužudymo.

A. P. gynėjas advokatas Kęstutis Rakauskas, atstovė pagal įstatymą R. S. , prašo gynėjo skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiosios atstovas advokatas Vasilijus Vasilionokas prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjo advokato Kęstučio Rakausko skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 129 str. 2 d. 9 p. požymius. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kuriuos įvertino remdamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, teismo padarytos išvados pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nutartis pagrįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. 3 ir 4 d. numatytus reikalavimus, vadovaujantis BPK 301 str. 1 d. nuostatomis, patikrinant juos teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu padarytos klaidos nėra esminės, todėl jos ištaisomos apeliacinio proceso metu. Apelianto teiginys, jog apygardos teismas buvo įtakotas žiniasklaidos, šališkas ir įrodymus vertino vien kaltinimo aspektu, yra nepagrįstas. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius nusikaltimą ar pavojingą visuomenei veiką. Byloje nesant tiesioginių kaltės įrodymų, tai netiesioginiai įrodymai turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių objektyvių ir subjektyvių įrodymų grandinę. Iš jų analizės logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltininko arba pavojingą visuomenei veiką padariusio asmens kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Gynėjas skunde nurodo, jog I. S. galėjo nužudyti kiti asmenys. Tai neva patvirtina tai, jog I. S. lavonas lažybų punkto patalpose buvo rastas praėjus 42 min. po to, kai buvo baigti A. P. lažybų sandoriai, įvykio vietoje rasti net septyni skirtingi pirštų pėdsakai, nepriklausantys nei nukentėjusiajai, nei darbuotojams, nei A. P. . To nepaneigia nei įvykio vietos apžiūros protokole lavono apžiūros, pradėtos 2005-05-09 18 val., užfiksuoti duomenys, kad I. S. lavono raumenų grupėse lavoninio sustingimo nėra, kurio nebūtų buvę ir tuo atveju, jeigu I. S. mirtis būtų įvykusi po A. P. išėjimo iš punkto, t. y. po 2005-05-09 16.18 val. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai konstatavo, jog sustingimo raumenų grupėse nebuvimas rodo, jog lavonas rastas praėjus nedideliam laiko tarpui po nužudymo. Iš specialisto išvados Nr. M 208/05(06) matyti, kad I. S. mirtis galėjo įvykti prieš 2-5 valandas iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2005-05-09 18.00 val. (t. 1., b. l. 13-14, 81), t. y. laikotarpyje nuo 13 iki 16 valandos. Liudytoja A. A. nurodė, kad 2005-05-09 d. po pietų matė A. P. rūkantį prie lažybų punkto „Orakulas“ sienos. Kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir išimtos lažybų kortelės, pavirtinančios lažybų sandorius, vykusius nuo 15.24 val. iki 16.18 val. Nukentėjusioji I. S. 14.20 val. elektroniniu paštu informavo J. T. , jog į punktą atvyko A. P. . 15 val. nukentėjusioji telefonu bendravo su UAB „Orakulas“ atstovu V. M. , kuriam taip pat nurodė, kad į lažybų punktą atvyko A. P. . Šie duomenys rodo, kad A. P. tikrai 2005-05-09 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 16 val. 18 min. buvo lažybų punkto patalpose, kur tuo metu dirbo nužudytoji I. S. . Akivaizdu, kad I. S. mirties laikas sutampa su A. P. lankymosi lažybų punkte laiku, atitinka liudytojų parodymus ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti septyni skirtingi pirštų pėdsakai, kurie nepriklauso nukentėjusiajai, A. P. ir kitiems punkto darbuotojams, neįrodo, jog I. S. nužudė kiti asmenys, nes šios versijos nepatvirtina byloje esantys duomenys. Iš tikrųjų lažybų punktas yra vieša vieta, kurioje lankosi daugelis asmenų, todėl įvykio vietoje rasti nenustatytiems asmenims priklausantys rankų pirštų pėdsakai nėra priežastiniame ryšyje su I. S. nužudymu.

Gynėjas abejoja specialisto išvada Nr. 4126/4952, pagal kurią tikimybė, jog žmogaus kraujas, rastas ant A. P. dešinio bato priklauso nužudytajai I. S. . Apeliantas nurodo, kad poėmio ir apžiūros metu ant minėto bato jokių sutepimų nebuvo, todėl kraujas ant bato galėjo atsirasti po įvykio ir jų apžiūros. Iš tikrųjų, ikiteisminio tyrimo metu buvo išimti ir apžiūrėti A. P. priklausantys batai, tačiau vizualios apžiūros metu jokių kraujo pėdsakų nebuvo rasta (t. 1, b. l. 116-119). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad I. S. nužudymo vietoje yra daug kraujo (t. 1, b. l. 11-27). Tyrimo veiksmai, kurių metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, atlikti nepažeidžiant BPK 92 str., 97 str., 179 str. ir 207 str. reikalavimų. Specialisto išvada įforminta pagal BPK 90 str. numatytą procedūrą, todėl nėra pagrindo manyti, kad kraujas, rastas ant A. P. dešinio bato atsirado po nusikaltimo, ar jų apžiūros. Be to, gynėjas skunde apie kraujo atsiradimo ant bato aplinkybes tik iškelia abejones, tačiau šio argumento nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Antra vertus, kraujas rastas tik atlikus specialius tyrimus, o be šių tyrimų nedidelis kraujo kiekis ant bato galėjo nesimatyti. Trečia, byloje yra duomenys, kad A. P. rūbus išsiplovė. Todėl neatmetama galimybė, kad buvo nuplauti (ar išvalyti) ir batai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai remdamasis specialisto išvada Nr. 11 - 1830 (05), padarė išvadą, jog 2005-05-09 d. A. P. drabužiai buvo kontakte su I. S. drabužiais. Iš tikrųjų, minėtoje išvadoje yra nurodoma, kad ant tirti pateiktų A. P. kelnių ir švarko rasta pavienių juodos su mėlynu atspalviu spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra tik bendro grupinio priklausomumo su I. S. marškinėlių trikotažo pluoštais (t. 1, b. l.129-133). Kadangi jie neturi individualių požymių, leidžiančių nustatyti jų priklausomumą konkrečiam gaminiui, todėl nustatyti, ar rasti medvilnės pluoštai yra iš pateiktų I. S. marškinėlių trikotažo, ar iš kito tekstilės gaminio, kurio sudėtį sudaro juodi su mėlynu atspalviu medvilnės pluoštai, pasižymintys nustatytais požymiais, negalima. Tačiau apygardos teismas, darydamas šias išvadas rėmėsi ne vien šia specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas tiek minėtą specialisto išvadą, tiek kitus įrodymus vertino ne atskirai, o sulygindamas juos su kitais byloje esančiais duomenimis ir iš jų viseto padarė abejonių nekeliančias išvadas - dėl A. P. buvimo lažybų punkte, nukentėjusiosios mirties laiko ir dėl jo drabužių kontaktavimo su I. S. rūbais.

Gynėjas nurodydamas, kad teismas nutartyje rėmėsi įrodymais, kurių tiesiogiai neištyrė, nes teisme nebuvo išklausyta ir neperžiūrėta pokalbio, vykusio 2005-05-10 d. tarp A. P. ir Alytaus m. ir raj. KP KP NTS SNTP viršininko, garso vaizdo įrašas, iš dalies yra pagrįstas. Apeliacinio proceso metu ši garso vaizdo juosta buvo peržiūrėta, taip ištaisant pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo ir gynėjo skunde nurodytą procesinį pažeidimą, kuris nėra esminis. Iš garso vaizdo įrašo ir stenogramos matosi, kad pokalbio metu A. P. iš tikrųjų prisipažino 2005-05-09 d. lažybų punkto patalpose smurtavęs I. S. atžvilgiu, metaliniu įrankiu sudavęs jai daugybinius smūgius, paėmęs pinigus iš kasos, o įrankį išmetęs. Iš šio įrašo matyti, kad A. P. nurodo aplinkybes, kurios atitinka ne tik įvykio vietoje, bet ir A. P. rašte „Misija: vilties saulėtekis“ nurodytoms aplinkybėms, t. y. apie jo buvimą lažybų punkte laiką, ketinimą jame atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant užvaldyti pinigus, nužudytąją „I.“ (I. S. ), signalizacijos pultelio suradimą, kitas aplinkybes. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad I. S. sužalojimai padaryti suduodant į galvą kietu buku daiktu, kontakto vietoje turinčiu sferinį ar cilindrinį paviršių, sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių, neatmetama sužalojimų padarymo galimybė veikiant vienu žalojančiu daiktu ar įrankiu (t. 1, b. l. 81-82). Savaime suprantama, kad ikiteisminio tyrimo metu neradus konkretaus žalojančio įrankio, nežinant jo konkrečių savybių, jį (įrankį) ir I. S. padarytų žaizdų susiformavimo mechanizmą identifikuoti nėra galimybės. Tokia teismo išvada daroma remiantis minėta teismo medicinos išvada, kurioje konstatuota, kad I. S. padarytų sužalojimų mechanizmas gali būti patikslintas ir žalojantis įrankis ar daiktas gali būti identifikuotas teismo medicinos kriminalistikos tyrimo metu (t. 1, b. l. 81). Todėl byloje surinktais įrodymais paneigti ar patvirtinti išvadą, kad šios nusikalstamos veikos įrankis yra hantelis „su bumbulais“, negalima.

Gynėjas teisingai nurodo, kad garso vaizdo įrašo metu A. P. sirgo lėtine psichikos liga, todėl teismas remtis jo parodymais negalėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-05-10 nutartimi A. P. atžvilgiu buvo sankcionuotas slaptas sekimas, darant vaizdo ir garso įrašus (t. 2, b. l. 64). Remiantis LR Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 1 d. operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese. Jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 2, b. l. 65-74). Operatyviniu būdu gautas įrodymas gali būti panaudojamas byloje kaip įrodymas laikantis BPK reikalavimų ir tik vertinant visumoje su kitais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. buvo sulaikytas BPK 140 str. pagrindu 2005-05-10 d. 24.00 val. (t. 3, b. l. 62), o minėta apklausa ir vaizdo garso įrašas buvo atliekamas iki jo sulaikymo. Šio operatyvinio veiksmo atlikimo metu A. P. įtarimai pareikšti nebuvo, jis nebuvo apklaustas kaip įtariamasis. Tačiau iš vaizdo garso įrašo matyti, kad A. P. pasakoja, o pareigūnas jo klausinėja apie I. S. nužudymo aplinkybes. Akivaizdu, kad šie veiksmai daugiau panašūs į asmens apklausą, o ne į „operatyvinį sekimą“, todėl neatitinka BPK 160 str. prasmės. Be to, atliekant šį operatyvinį veiksmą A. P. gynėjas nedalyvavo. Esant šioms aplinkybėms, buvo akivaizdžiai pažeistos A. P. teisės į gynybą, o šis įrodymas gautas pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimus. Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos išvados, A. P. nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios iš esmės sutrikdytų jo gebėjimą suvokti aplinkos įvykius, juos įsiminti ir vėliau atgaminti duodant apie tai parodymus, tačiau jo duodamų parodymų turinys tiesiogiai priklauso nuo psichikos sveikatos būsenos (parodymuose gali atsispindėti ne realūs įvykiai, o jų liguista interpretacija). Esant šioms aplinkybėms, šiuo įrodymu byloje remtis negalima.

Tačiau įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog smurtinius veiksmus I. S. atžvilgiu atliko A. P. . Tai, kad byloje nerastas baudžiamojo įstatymo uždraustos padarytos veikos įrankis nepadaro kitų byloje esančių įrodymų niekiniais.

Gynėjas ginčija teismo kvalifikaciją, jog nužudymas padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti UAB „Orakulas“ turtą. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo veiką. Kad buvo pagrobtas turtas patvirtina UAB „Orakulas“ pateikti aktai. Be to, liudytoja A. B. nurodė, kad 2005-05-09 apie 15.23 val. kasoje buvo 675, 51 Lt. Nuo šio laiko buvo pradėta statyti didelė pinigų suma - 4 995 Lt, buvo atsiskaitoma kas 10 lažybų kortelių ir pinigai turėjo būti iškart įnešami į kasą, nes buvo atspausdinti kasos čekiai. Už keturiasdešimt lažybų kortelių čekiai buvo atspausdinti, o už penkias paskutines korteles čekiai neatspausdinti, pinigai į kasą nebuvo įnešti (t. 3, b. l. 54-55). Gynėjas teisingai nurodo, kad A. P. darydamas lošimų statymus į bendrovės kasą sumokėjo apie 5 000 Lt, tačiau jis už šiuos pinigus įsigijo lošimų korteles. Todėl pinigai bendrovės kasoje buvo ne A. P. , o UAB „Orakulas“ turtas. Kratos metu pas A. P. rastas ir jo ranka rašytas tekstas lape su užrašu „Misijas: vilties saulėtekis“ iš kurio taip pat matosi, kad jis lažybų punkte planavo atlikti įvairius veiksmus tikslu gauti pinigų. Ten pat minima mergina vardu Irma, įrodo A. P. savanaudiškas paskatas. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pinigus iš bendrovės kasos pagrobė A. P. , o I. S. buvo nužudyta iš savanaudiškų paskatų. Tai, kad ant rastų pinigų monetų pakuočių nukentėjusiosios I. S. pirštų pėdsakų nerasta, neįrodo, jog jie nėra pagrobti iš lažybų punkto. Iš daktiloskopinės ekspertizės išvadų matyti, kad ant popieriaus lapų, į kuriuos buvo įpakuoti pinigai, rasti rankų ir pirštų pėdsakai, tačiau dauguma jų identifikavimui netinkami (t. 1, b. l. 142). Iš liudytojos J. K. parodymų matyti, kad I. S. nešamos keisti į banką monetos būdavo surūšiuotos pagal nominalą ir sudėtos į celofaninius maišelius arba susuktos į baltus A4 formato lapus su užrašyta ant jų pinigų suma (t. 3, b. l. 56-57). Antra vertus, nemaža šių pinigų dalis rasta monetomis, o tai būdinga būtent lažybų punktų, o ne privačių asmenų veiklai. Šie teismo nutartyje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad surasti pinigai yra iš lažybų punkto kasos paimti pinigai. Tai, kad kratos metu pas A. P. namuose nesurasta visa pagrobta pinigų suma, o tik dalis, taip pat ir tai, jog jam ne kartą iš lošimo punkto buvo išmokami laimėjimai, kvalifikacijai reikšmės neturi.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 98 str. 5 d. nuostatomis ir A. P. taikė stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Esant šioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. gynėjo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinį skundą atmesti.