Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 148 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) Panevėžio apygardos teismo 1996 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams su ½ turto konfiskavimu;

4) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine 7 MGL dydžio bauda; to paties teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartimi nesumokėta 7 MGL dydžio bauda pakeista 42 val. trukmės viešaisiais darbais;

5) Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų;

6) Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus – 2020 m. balandžio 10 d. apie 17.26 val. (duomenys neskelbtini) 10,040 km, būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 ‰ girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (tokios teisės nėra įgijęs), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, kelio sąlygas ir nesuvaldė automobilio, dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta minėto automobilio keleivės A. V. sveikata (nustatyta muštinė žaizda kaktoje, kairės pusės 1–4 šonkaulių lūžiai, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje kairėje pusėje, trauminis pleuritas, šešto kaklo slankstelio skersinis ataugos lūžis).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 10 d. Tądien, būdamas namuose ((duomenys neskelbtini)), jis vienas išgėrė 2 litrus alaus (7,5 % stiprumo). Vėliau kartu su savo mama ir tėčiu, automobiliu „Audi 80“ (valstybinio numerio nepamena, bet kaltinime jis nurodytas teisingai) važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, maždaug už 3–4 km nuo namų, tartis dėl šieno. Minėtas automobilis buvo mamos, bet juo naudojosi tėtis. Automobilis buvo tvarkingas. Tąkart vairavo tėtis, o jiedu su mama buvo keleiviai. Nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą susitarė dėl šieno ir važiavo atgal į namus. Tai buvo apie 17 val. – 17.30 val. Važiuojant atgal jis paprašė tėčio, kad šis leistų jam pavairuoti automobilį. Dėl prieš tai išgerto alkoholio jis jautėsi šiek tiek apsvaigęs ir suprato, kad negali vairuoti transporto priemonės tiek dėl išgerto alkoholio, tiek dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo (tokios teisės nebuvo įgijęs ir apie tai tėvams buvo žinoma). Tačiau vis tiek sėdo už automobilio vairo. Apie tai, kad jis vartojo alkoholį, tėvams nesakė. Jis važiavo apie 70 km/h greičiu žvyrkeliu, kuris buvo duobėtas. Važiuodamas jis pasukinėjo automobilio vairą, po ko automobilį pradėjo mėtyti, jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, o automobilis vieną kartą apsivertė ir vėl atsistojo ant ratų. Automobiliui sustojus mama pradėjo dejuoti, kad jai skauda. Suprato, kad mama galėjo būti sužalota eismo įvykio metu, todėl tėtis, išlipęs iš automobilio, priėjo prie automobilyje buvusios mamos, o jis (kaltinamasis), išlipęs iš automobilio, nubėgo ant kelio ir sustabdė automobilį, kuriame buvę žmonės iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė mamą į gydymo įstaigą. Jiedu su tėčiu eismo įvykio metu nenukentėjo. Po kiek laiko į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patikrino jo girtumą ir nustatė jam 1,27 ‰ girtumą. Su tokiu girtumu jis sutiko, į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nevyko. Po eismo įvykio jis atsiprašė mamos, ji atleido jam. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, eismo įvykio sukėlimą ir mamos sužalojimą – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio daugiau transporto priemonių nebevairavo. Jis suprato, kad alkoholio vartojimas daro neigiamą įtaką jo elgesiui, nes visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad jam negalima vartoti alkoholio, todėl pakeitė savo gyvenamąją vietą (ankstesnėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), aplinkiniai dažnai vartodavo alkoholį, todėl jam buvo sunku atsispirti tam) ir šiuo metu gyvena šalia savo tėvų, tame pačiame žemės sklype, atskirame pastate įrengtose gyvenamosiose patalpose. Taip pat jis gydėsi nuo alkoholizmo, gydymas jam padėjo ir jis sutinka gydytis toliau. Šiuo metu oficialiai niekur nedirba, tačiau jis registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyvena uždarbiaudamas kaime ir padeda savo tėvams dirbti ūkio darbus. Šiuo metu jam yra planuojama akies operacija, bet jo sveikata yra gera. Tėvams reikalinga jo pagalba, nes sesuo gyvena (duomenys neskelbtini) ir negali padėti tėvams taip, kaip jis padeda. Šiuo metu jo santykiai su tėvais geri, jis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą. Automobilis „Audi 80“ po eismo įvykio nebuvo tinkamas remontuoti, todėl buvo priduotas į metalo laužą. Mano, kad automobilio „Audi 80“ vertė prieš eismo įvykį buvo iki 800 eurų, todėl tokia suma iš jo gali būti išieškota.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas neatsargus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui; kaltinamajam buvo nustatytas lengvas girtumas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas; baustas administracine tvarka; nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje; psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (77–85, 94, 99–100, 103–115, 117–126, 127, 128–130, 131, 132 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą kaltinamajam A. V. skiriama vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kuri yra švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.1. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko teistumas ar administracinis baustumas už KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo padaryti naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimai sukėlė pakankamai sunkias pasekmes – buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Eismo įvykio metu kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra šiurkštūs ir rodo didelį jo neatsakingumą prieš kitus eismo dalyvius. Tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengta skaudesnių KET pažeidimų pasekmių. Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti taikomas asmenims, neturintiems tokios teisės, tam, kad asmenys, padarę atitinkamas veikas, kurį laiką neturėtų galimybės įgyti tokią teisę. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam A. V. kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės termino vidurkį, t. y. 3 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.3. Kaltinamasis A. V. neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir anksčiau niekada nebuvo įgijęs tokios teisės (131 b. l.). Atsižvelgiant į tai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jam skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, būnant neblaiviam ar esant apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas nusikalstamos veikos padarymui ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

5.2. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. V. vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 4 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. V. būtina taikyti BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

5.3. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo A. V. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklausė ne jam, o kitam asmeniui – nukentėjusiajai A. V. (45 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad perduodant transporto priemonę kaltinamajam A. V., transporto priemonės savininkei A. V. būtų buvę žinoma apie tai, kad kaltinamasis gali būti neblaivus ir kad vairuodamas automobilį kaltinamasis A. V. padarys veiką, už kurią gresia transporto priemonės konfiskavimas. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Be to, teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. V., tiek transporto priemonės savininkė A. V. nurodė, kad šiuo metu automobilio nebeturi, jis yra priduotas į metalo laužą. Tokiu būdu fiziškai konfiskuoti minėtą automobilį nebėra galimybės. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 580 Eur (su PVM) (44 b. l.) (BK 72 straipsnio 5 dalis).

6.1. Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (152–153, 155–156 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2.1. automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu grąžintas jo savininkei A. V. (29, 32–33 b. l.), paliekamas A. V.;

6.2.2. kaltinamajam A. V. išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinama A. V..

6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. V. į valstybės pajamas išieškomos:

6.3.1. automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. (29, 32–33, 34–43 b. l.) – iš viso 46,94 Eur;

6.3.2. 3,80 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

6.4. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 ir 10 punktais, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti (tęsti darbą); 2) gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą); 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. išieškoti valstybei automobilio „Audi 80“ vertę (su PVM) atitinkančią pinigų sumą – 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą jo savininkei A. V., palikti A. V.;

- kaltinamajam A. V. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. V..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. V. į valstybės pajamas:

- automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. – iš viso 46,94 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 94 ct);

- 3,80 Eur (trijų eurų 80 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti A. V., kad proceso išlaidas (iš viso – 50,74 Eur) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (iš viso – 580 Eur) A. V. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų ir automobilio vertės sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.