- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- I-4001-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00988-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. balandžio 26 d. Alytaus PN jam buvo atlikti kraujo tyrimai ir nustatyta, kad jis serga Hepatitu C, 2017 m. gegužės 5 d. jis buvo pervežtas į Lukiškių TI-K, kur 2017 m. liepos 31 d. gydytojas dėl nustatytos ligos jam paskyrė dietinį maitinimą. 2017 m. rugpjūčio 29 d. jį iš Lukiškių TI-K etapavo į Šiaulių TI, tačiau atvykęs dietinio maitinimo tą dieną negavo, nors tik atvykęs iš karto pareigūnams ir medicinos sesutei pasakė, kad jam paskirtas dietinis maitinimas. Pareigūnai liepė rašyti prašymą ir paaiškino, kad dietinį maitinimą gaus tik kitą dieną per pietus. Be to, išvykdamas etapu valgyti gavo 6.30 val. ryto, į Šiaulių TI atvyko apie 13.30 val., tačiau tą dieną gavo tik vakarienę – košės ir juodos duonos, vakarienė buvo ne pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Kitą dieną pusryčius taip pat gavo ne pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, ir tik pietus gavo pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Išvykdamas iš Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 29 d. gavo sausą davinį – dvi dešreles, juodos duonos ir margarino, taigi nevalgęs išbuvo visą parą, dėl netinkamų pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą – nepatogumus, išgyvenimus, diskriminaciją.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (39 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (12-15 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su skundu dėl maitinimo, iš 2017 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių TI direktoriaus atsakymo į skundą matyti, kad pareiškėjas 2017-08-29 išvyko iš Lukiškių TI su sausu daviniu, todėl Šiaulių TI kito davinio neturėjo išduoti, maitinimas pareiškėjui skirtas nuo 2018-08-30 ryto. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos namų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas negaminamas, nuo 2011-09-16 įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Atsakovė pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų), kuriems skiriamas dietinis maitinimas, sąrašai sudaromi kiekvieną darbo dieną (penktadienio sąrašas galioja ir savaitgaliui). Asmenims dietinio maitinimo porcijos užsakomos kitai dienai (kitai dienai sudaromi ir sąrašai), todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna ir yra maitinami pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas M. A. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. rytą jis negavo gydančio gydytojo jam paskirto dietinio maitinimo.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai, analogiška norma įtvirtinta ir LR Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
2018 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. 60/09-2119 (17 b. l.) nurodyta, kad pareiškėjas M. A. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-08-29 iki 2017-08-31. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad 2017 m. liepos 26 d. gydantis gydytojas, nustatęs pareiškėjui diagnozę „hepatito C virusas“, dėl šios ligos paskyrė M. A. dietinį maitinimą (47 b. l., 349 sveikatos istorijos lapas). Atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas, nes į bylą pateikė 2017-08-29 – 2017-08-30 dietinio maitinimo pusryčių, pietų ir vakarienės sąrašus, į kuriuos įtraukta ir pareiškėjo pavardė (20-27 b. l.), tačiau nurodo, kad sąrašai sudaromi ir dietinio maitinimo porcijos užsakomos kitai dienai, todėl yra tikimybė, kad atvykimo dieną asmenys dietinio maitinimo negauna.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių, 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Byloje nėra duomenų, ar Lukiškių TI-K įskaitos tarnyba tinkamai informavo Šiaulių TI administraciją apie atvykstančius asmenis, tame tarpe ir apie M. A., kuriam paskirtas dietinis maitinimas, tačiau nagrinėjamu atveju šie duomenys nėra teisiškai reikšmingi, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-2158/2013 jau yra išaiškinęs, kad teisės aktai, skirti tiek nuteistųjų, tiek ir suimtųjų tinkamam maitinimui užtikrinti, taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo įstaigoje, ar pervežamas į kitą. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į areštinę arba laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį. Teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir tuo pačiu jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte sakoma, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-08-29 Lukiškių TI-K jam priklausantį maitinimą (pusryčius) jis gavo 6.30 val., o į Šiaulių TI atvyko 13.30 – 14.00 val., išvykdamas iš Lukiškių TI-K gavo sausą davinį (dešrelių, juodos duonos ir margarino). Taigi sausas davinys, skirtas pietums, pareiškėjui buvo išduotas, todėl Šiaulių TI, negalėdama užtikrinti pareiškėjui maitinimo (pietų) pagal dienotvarkę, sauso davinio išduoti nebeprivalėjo. Skiriamų maisto produktų vidutinį kiekį vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, įsakymu tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, ginčo laikotarpiu galiojo 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 patvirtintas maisto produktų sąrašas ir vidutinis kiekis, tačiau ar Lukiškių TI-K, išduodamas išvykstančiam pareiškėjui sausą davinį, tinkamai laikėsi nustatyto maisto produktų sąrašo ir kiekio, nėra šios bylos dalykas, todėl teismas nesprendžia, ar pareiškėjui įteikto sauso davinio turinys atitiko reikalavimus.
Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kaip pareiškėjas buvo maitinamas Šiaulių TI 2017-08-29 vakare, iš pateiktų dietinio maitinimo sąrašų matosi, kad pareiškėjo pavardė buvo įtraukta tik į 2017-08-30 dienos pusryčių sąrašą (20-21 b. l.). Pareiškėjas nurodė, kad 2017-08-29 vakarienę jis gavo, tačiau ne pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, todėl iš pateikto maisto galėjo valgyti tik košę, nes negali valgyti nei žuvies, nei juodos duonos, atsakovė šių pareiškėjo teiginių neginčijo. Pareiškėjas nurodo, kad jis pagal dietinio maitinimo valgiaraštį negavo ir pusryčių 2017-08-30, tačiau šis jo teiginys paneigtas į bylą pateiktais dokumentais, nes jo pavardė į 2017-08-30 dienos dietinio maitinimo pusryčių sąrašą buvo įtraukta.
Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista – pareiškėjas 2017-08-29 Šiaulių TI vakare negavo jam gydytojo paskirto dietinio maitinimo (vakarienės), tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad dėl nustatyto pažeidimo jam atsirado tokios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 2.250 straipsnį. Pareiškėjas pietums turėjo sausą davinį, vakarienė jam taip pat buvo suteikta, nors ir ne pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, todėl maitinimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, bet ne tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris pasireikštų giliais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu ar negrįžtamais sveikatos pakitimais.
ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014, Nr. 2018-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-580-556/2018 ir kt.).
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.