Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikinai (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-11-26 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2016-02-25 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 EUR) bauda,

3) 2016-05-05 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su 2016-02-25 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 10 MGL bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. N. 2017 m. vasario 11 d., apie 3 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų sudavė smūgius į nugarą lovoje gulinčiai sugyventinei A. H., po to ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė pastarajai į pečius, pagriebęs A. H. už plaukų ir ją tempdamas atsuko į savo pusę ir du kartus delnu sudavė per veidą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai A. H. padarė lūpos gleivinės kraujosruvą, 11 ir 13 dantų vainikų dalinius lūžius, nugaros poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. N. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017-02-11, apie 3 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sugyventine A. H., jai stovinčiai du kartus kumščiu smogė į kairį petį, du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai per veidą. Kitų, kaltinime nurodytų aplinkybių nepripažįsta. Gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Sutinka, kad dėl tokių jo veiksmų A. H. buvo padarytos lūpos gleivinės kraujosruva, nesutinka, kad tokiais savo veiksmais padarė A. H. 11 ir 13 dantų vainikų dalinius lūžius. Negali paaiškinti, kaip nukentėjusiosios nugaroje atsirado sužalojimai. Nukentėjusiajai atlygino 450 eurų turtinę žalą. Sutinka su nukentėjusiosios prašomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu (500,00 EUR). Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

Nukentėjusioji A. H. paaiškino, kad 2017-02-10 buvo su kaimyne išėjusi į kavinę „Fortūna“, iš kurios grįžo 2017-02-11, tarp 1 ir 2 val., ir nuėjo miegoti. Apie 3 val. į namus grįžo S. N. ir ją miegančią pradėjo daužyti – daužė iš kumščiu, tampė už plaukų, smogė į veidą. S. N. jai sudavė 3-4 smūgius į nugarą iš kumščio, tampė už plaukų, atsukęs ją veidu į save iš delno sudavė į veidą, praskėlė lūpą ir nuskėlė dantis. Ji gulėjo lovoje, nusisukusi į sieną, t. y. nugarą atsukusi į S. N., todėl nematė, kokiu būdu jis sudavė jai smūgius į nugarą, tačiau mano, kad pirmas smūgis buvo suduotas koja, nes skausmas buvo didesnis. Galėjo būti, kad šis smūgis buvo suduotas ranka. S. N. jai tris kartus kumščiu smogė į pečius, tuo metu ji buvo nusisukusi. Po šių smūgių jai pečių srityje atsirado mėlynės, o ant nugaros – kraujosruva. Tada, S. N. griebė už plaukų juos patempė ir taip ją atsuko veidu į jį bei iš delno vieną arba du kartus smogė jai į veidą, po smūgio iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Taip pat S. N. jai smogė į krūtinę kumščiu. Po visų smūgių kaltinamasis nuėjo miegoti, o ji paskambino kaimynei, kad pastaroji iškviestų policijos pareigūnus. Palaiko savo ieškinyje dalyje dėl 500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro patirtas fizinis skausmas, bausmės jausmas, dvasiniai išgyvenimai, atsirado nesaugumo jausmas. Turtiną žalą, t. y. 450,00 EUR, kaltinamasis S. N. jai atlygino.

Liudytoja L. N. parodė, kad jai paskambino A. H. ir paprašė iškviesti policiją, nes ją primušė S. N.. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir juos atvykusius įleido į namo laiptinę. Ji įvykio naktį triukšmo už sienos negirdėjo. Įvykio vakarą ir naktį ji nematė kaltinamojo S. N.. Iš kavinės į namus grįžo apie 01.30 val. A. H. jai paskambino maždaug po valandos, kai jos grįžo iš kavinės. Tuo metu ji turėjo A. H. namų raktus, kuriuos jai buvo palikusi, kad išgirdus triukšmą A. H. namuose, ji į namus įleistų policijos pareigūnus.

Iš 2017-02-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusiąją A. H. buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 21-25).

Iš 2017-02-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pareigūnai įvykio vietoje nustatė, kad 2017-02-11, apie 01 val., namuose, (duomenys neskelbtini), nežinia dėl ko puolė mušti A. H. jos sugyventinis S. N., sugyventinis penkis kartus spyrė iš kojos į nugarą, du kartus iš delno trenkė į veidą, tris kartus su kumščiu trenkė į petį ir vieną kartą į krūtinės sritį, taip sukėlė fizinį skausmą. Smurto žymės matėsi ant veido ir nugaros (1 t., b. l. 29-31).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad 2017-02-11, 04.22 val., A. H. nustatytas 2,13 prom. girtumas (1 t., b. l. 42).

Iš 2017-02-13 specialisto išvados Nr. G 183/2017(04) matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją A. H. ir patikrinus pateiktus medicininius dokumentus padaryta išvada, kad A. H. nustatyti kūno sužalojimai: lūpos gleivinės kraujosruva, 11 ir 13 dantų vainikų daliniai lūžiai, nugaros poodinės kraujosruvos. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. H. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89).

Iš 2017-03-03 papildomos specialisto išvados Nr. pG 297/2017(04) matyti, kad, atlikus papildomą tyrimą, padarytos šios išvados: A. H. nustatyti kūno sužalojimai: lūpos gleivinės kraujosruva, 11 ir 13 dantų vainikų lūžiai, nugaros poodinės kraujosruvos, galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti kūno sužalojimai, tiek kiekvienas iš jų atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus veidą ir nugaros dešinę pusę; apžiūros metu nustatyti viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir III (11 ir 13) dantų vainikų daliniai lūžiai padaryti savaitės laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku (1 t., b. l. 95).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad 2017-02-11, 05.22 val., S. N. buvo nustatytas 1,27 prom. girtumas (2 t., b. l. 38).

Nors kaltinamasis S. N. tik iš dalies pripažįsta jam kaltinime nurodytas veikos aplinkybes (pripažįsta sudavęs du smūgius į nukentėjusiosios A. H. pečius ir du smūgius A. H. į veidą), tačiau byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiosios A. H. parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo) neabejotinai patvirtina, kad S. N. padarė teismo nustatytus ir aukščiau nurodytus veiksmus, tarp kurių buvo ir smūgiai nukentėjusiajai į nugarą. S. N. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nežymus artimojo sveikatos sutrikdymas, nes S. N. 2017-02-11, apie 03.00 val., mušdamas A. H. nežymiai ją sužalojo.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. H. parodė, kad pirmų smūgių į nugarą metu, ji gulėjo lovoje kaltinamajam S. N. atsukusi nugarą, todėl nematė, kokiu būdu jis sudavė smūgius jai į nugarą, manė, kad smūgiai buvo suduoti iš kojos, nes smūgiai buvo stiprūs, o sukeltas skausmas buvo didelis, be to, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad kaltinamasis S. N. vieną kartą kumščiu smogė A. H. į krūtinės sritį, todėl S. N. suformuotas kaltinimas yra tikslintinas, pašalinant iš jo spyrius į nugarą bei smūgį į krūtinės sritį. Kaltinimo tikslinimas (siaurinimas) įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę S. N. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: teistas (2 t., b. l. 3-5), naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui neišnykus, ne pirmą kartą teisiamas už smurtinius nusikaltimus prieš nukentėjusiąją A. H. (2 t., b. l. 6-7, 8-10), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 26-32), dirbantis (2 t., b. l. 33-34), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 100). Įvertindamas nustatytas S. N. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertindamas jo asmenybę, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. N. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. N. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2016-05-05 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. N. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Teismas daro išvadą, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamojo S. N. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, nukentėjusiajai A. H. atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam terminui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus.

S. N. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. H. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 162-164), kuriuo prašė iš kaltinamojo S. N. priteisti 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir 450,00 EUR turtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. H. pareiškė, kad ji savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko dalyje dėl 500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamasis 450,00 EUR turtinę žalą jai atlygino, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 500,00 EUR. Kaltinamasis S. N. su 500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai A. H. sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. H. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo S. N. neteisėtų veiksmų. Vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus ir pan. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, nukentėjusioji yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbanti, jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmokos vaikams. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos byloje nėra, sprendžia, jog nukentėjusiajai priteistinas 500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimas.

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-06-19 pažymos Nr. (2.19) NTP-7-7503, nukentėjusiajai A. H. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2017-03-13 sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-944-5163 (1 t., b. l. 81). Nukentėjusiajai A. H. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 182,10 EUR ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo S. N. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo S. N..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017-02-11 iki 2017-02-20, išbūtą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. N. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir S. N. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 365,31 EUR (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 31 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. N. atidėti 2 (dviem) metams ir paskirti jam įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios A. H. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. N. 500,00 EUR (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. H. naudai.

Priteisti iš S. N. valstybės naudai 182,10 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 10 ct) proceso išlaidų už A. H. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.